Ką Lietuvoje reiškia gyventi prabangiame būste?
Žmonės dažnai prabangą prilygina kainai, tačiau tai – ne tas pats, mano prabangaus NT agentūros „Baltic Sotheby's International Realty“ bendrasavininkas Paulius Gebrauskas. Klientui suteikiamas išskirtinis aptarnavimas ir dėmesys, įsigyjant turtą – tai yra tikroji prabanga.
„Su klientu kalbuosi ne tik apie sandorį ar palūkanų normas, bet gerokai plačiau – apie paslaugas, kurios yra reikalingos klientui tuo metu, apie geriausius gydytojus netoliese, kurie padės atsitikus bėdai, apie bendražmogiškus dalykus. Jei klientas turi vaikų, jaučiu atsakomybę ir poreikį jam rekomenduoti geriausius darželius ir mokyklas netoli įsigyjamo objekto“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.
Kad sandorio metu būtų sukuriama papildoma vertė, siekiama, kad viskas vyktų kuo sklandžiau, bet užtikrintai ir be spaudimo. „Niekas nenori būti manipuliuojamas, todėl visada sakau: nustokite spausti savo klientus pirkti – pritraukite juos“, – naujienų portalui lrytas.lt patikino P.Gebrauskas.
Dalyvavimas pasaulinėse NT profesionalų konferencijose leido suprasti, kad būsimieji prabangaus NT pirkėjai vertina ryšį su jį konsultuojančiu specialistu. Pirkėjai yra vis jaunesni, greičiau priima sprendimus, tad ypač svarbu suteikti aukščiausio lygio paslaugą.
Kalbėdamas, apie tai, kas yra prabangus NT, jis akcentavo, kad kiekvienoje šalies rinkoje toks apibrėžimas suvokiamas skirtingai.
„Nors prabangos nenorėčiau apibrėžti eurais ir kvadratiniais metrais – prabangą apibrėžiame ne jais, o būsto vieta. Kartais Vilniaus senamiestyje parduodame palyginus mažus būstus, iki 30 kvadratinių metrų, kurių kaina – iki 250 tūkstančių eurų. Tačiau išskirtiniuose vienetiniuose NT projektuose kaina gali pasiekti ir 15 tūkstančių eurų už vieną kvadratinį metrą“, – lygino jis.
Kartu su P.Gebrausku komandoje dirbančio prabangaus NT eksperto Mantvydo Žilinsko turimais duomenis, praėjusių metų sandorių statistika parodė, kad prestižinių butų kainos Vilniuje gali svyruoti nuo 500–600 tūkst. eurų iki kelių milijonų eurų. Tačiau jis antrino P.Gebrausko išsakytoms mintims – jei prabangu, tai dar nereiškia, kad būstas bus didelio ploto.
Jei už pusę milijono sostinėje pavyktų nusipirkti trijų kambarių, dviejų miegamųjų butą, tai palyginimui, už kelis milijonus pernai sudarytas sandoris dėl privataus namo Žvėryne. Nors, tokio segmente NT kainos, atrodytų, Vilniuje yra aukščiausios, Lietuvos kurortuose – Palangoje, Nidoje ar visoje Neringoje – kainos gali būti panašios ar net aukštesnės.
Nuo pat pandemijos pradžios „Baltic Sotheby’s International Realty“ intensyviai dirba ne tik Vilniuje, bet ir pajūryje – parduota beveik viskas, ką čia turėjo parduoti.
Ypač Palangos centrinėje dalyje sandorių verčių rekordus muša nauji prabangūs projektai, kur galima gauti ne tik prestižinę vietą, bet ir daugybę privalumų.
„Norėčiau išskirti ir Neringą, kuri vadinama Lietuvos rojaus kampeliu. Ten yra ne tik prabangaus turto, bet ir apskritai viso turto nedidelė pasiūla, todėl net ir senų objektų kvadratinis metras gali kainuoti tiek, kiek Vilniuje naujos statybos bute“, – lygino jis, aiškindamas, kad tokia situacija yra ir dėl pasiūlos nebuvimo.
Pastebima ir tai, kad kai kuriuos objektus susidomėję perka vos tik pamatę vizualizacijas. Anot įmonės prabangaus NT ekspertų, paskutinį kartą tokį fenomeną stebėjome dar 2008 metais. Tačiau šį kartą viskas kitaip – nėra nei vadinamojo NT „burbulo“, nei neracionalaus pirkimo.
Išskirtinių objektų tenka gerai paieškoti
Net jei ir norėtumėte čia ir dabar įsigyti istorinį ar kitaip rinkoje išsiskiriantį būstą, jo taip lengvai dėl siauros rinkos nerasite, tikina portalo lrytas.lt kalbintas M.Žilinskas.
Vilniaus rinkoje bene visi prabangūs projektai parduodami puikiai žinomuose, prestižiniuose rajonuose: Senamiestis, Užupis ar vis labiau pirkėjų geidžiamas Paupio rajonas, Naujamiestis. Taip pat prabangių objektų galima rasti Valakampiuose, Žvėryne ar toliau nuo miesto centro esančioje, pavyzdžiui, Gulbinų gyvenvietėje.
„Norint atrasti vadinamus „perliukus“ arba žinoti visas naujienas apie rinkoje esančius prabangius objektus, verta bendradarbiauti su prabangaus nekilnojamojo turto agentūromis, – patarė pašnekovas. – Šiame segmente tik nedidelis kiekis objektų atsiranda populiariausiuose skelbimų portaluose – jie dažniausiai arba nereklamuojami, arba reklamuoja tik specializuotų agentūrų puslapiuose“.
Tokie NT objektai siūlomi individualiai pagal tai, kokia klientų svajonių namų vizija ir, žinoma, kokios finansinės galimybės. Būtent agentūrose dirbantys specialistai gali rasti ir pasiūlyti išskirtinius sklypus, butus ar namus, kurių dar nėra pardavime – mat ne visi pardavėjai nori viešai skelbti, kad parduoda savo turtą.
Tiesa, prabangaus NT ekspertas pripažįsta, kad pardavėjai puikiai suvokia savo vertę ir šioje rinkoje turi prabangą rinktis, kam parduos savo unikalų projektą ar buvusius namus. Vis dėlto, daug lemia ne tik siūloma kaina, bet ir tai, per kiek laiko pirkėjas gali sumokėti visą sumą.
Nors ne tik išskirtinai prestižinio NT pardavėjas, bet ir pirkėjas gali pasirodyti paslaptingas, P.Gebrauskas, beveik 12 metų dirbantis su vienu prabangiausių pasaulyje prekiniu ženklu „Sotheby‘s International Realty“, sako, kad išties kai kuriais atvejais galima taip teigti.
„Vyresnioji mūsų pirkėjų karta, nuo 45 iki 55 metų, itin atidžiai ar net skrupulingai rinkdavosi ir ilgai dėliodavo turto pliusus ir minusus, tačiau per paskutinius 3–4 metus išaugo naujoji pirkėjų karta – tarp 30 ir 40 metų (beje, ir pasaulyje ta pati tendencija – apie 40 procentų pirkėjų yra tūkstantmečio karta (angl. „millennials“), dauguma – iš IT ir „Fintech“ sektorių.
Jie sprendimus daro gerokai greičiau. Esant naujoms technologijoms, pinigai uždirbami greičiau, o būstas, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, pavyzdžiui, sukūrus šeimą, keičiamas taip pat greičiau“, – komentavo jis.
Kainos stiebiasi iki Vakarų Europos sostinių lygio
„Apskritai kalbant, Lietuvos prabangaus nekilnojamojo turto kainos jau pamažu priartėjo prie Vakarų Europos sostinių lygio, tačiau, pavyzdžiui, geriausiose Paryžiaus vietose jos vis dar apie du kartus aukštesnės nei geriausiose Vilniaus vietose. Palyginus su Madridu, Londonu ar Milanu tas skirtumas – šiek tiek mažesnis“, – dėstė P.Gebrauskas.
„Baltic Sotheby's International Realty“ bendraturčio manymu, NT kainų segmentacija Lietuvos sostinėje vis labiau ryškės, o kainų skirtumas Vilniaus senamiestyje, miegamuosiuose rajonuose – per mažas.
Dėl vietos trūkumo ir kai kuriais atvejais sunkiau išduodamų statybos leidimų, NT vystytojai rinkai negali pasiūlyti daugiau pasirinkimo ar įgyvendinti visus sumanymus. Visgi prabangaus NT ekspertas pabrėžia: ši rinka turi bene geriausią imunitetą prieš recesiją.
„Lietuvoje prabangaus nekilnojamojo turto rinka – nėra didelė. Jai tenka apie 10 proc. visos NT rinkos. Be to, visa prabangaus NT koncentracija yra Vilniuje – apie 90 procentų, o likę 10 procentų – pajūryje, Kaune bei antras būstas gamtoje. Bet tai – būdinga ir kitų šalių prabangaus NT rinkai – sostinės ir kurortai turi didžiausią prabangaus nekilnojamo turto rinką.
Koronoviruso pandemija tiesiog išsprogdino pajūrį – NT pajūryje tapo labai populiarus, jame atsirado ir daugiau prabangos projektų. Čia kainos 2020–2021-aisiais metais buvo rekordinės nuo pat mūsų valstybės Nepriklausomybės atkūrimo“, – patikino jis.
Prognozuojama, kad ši rinka ateityje nemažės dėl vis tvaresnio gyvenimo būdo – dalis jaunuolių tokio būsto neperka, o yra linkęs nuomotis. „Ateityje žalias namas bus prabangus namas, su labai dideliu energetinio efektyvumo koeficientu. Taip klientai pageidauja ir papildomų paslaugų, o ne tik gražaus vaizdo pro langą. SPA, parkingas, kiemas su privačiomis žaliomis erdvėmis, baseinu, teniso kortais – tai bus kitas žingsnis mūsų besivystančioje rinkoje prabangos segmente“, – dėstė P.Gebrauskas.
Vis tik sėkmė dirbant šioje rinkoje, pasak pašnekovo, priklauso nuo to, ar ekspertai turi lojalių klientų.
„Pasitvirtina taisyklė, kad kiekvienas paskutinis mūsų NT sandoris jau programuoja būsimus – su tuo pačiu žmogumi ar jo pažįstamais. Kaip taisyklė, jeigu suteikti labai gerą paslaugą ir užmezgi labai gerą grįžtamąjį asmenišką ryšį, toks klientas anksčiau ar vėliau vėl sugrįžta. Visi verslai, kurie dirba aptarnavimo srityje, gali tą patį gali pasakyti“, – pavyzdį pateikė jis.
Todėl ir savo komandai nuolat primena – palaikyti ryšį su klientu svarbu ne tik sandorio metu, bet ir jam pasibaigus.
Koks būstas – toks ir interjeras
Nesvarbu – butas tai ar privatus namas – atsižvelgiama į išskirtinius architektūros elementus ir išskirtiniu dizainu, o apdailai naudojamos aukštos kokybės medžiagos, siūlomi šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai: išmanių namų sistemos, automatizuotas apšvietimas, garso sistemos, teigė M.Žilinskas.
Ne mažiau svarbu ir kokia kaimynystė, ką gyventojas mato pro langą – nuo kvapą gniaužiančių kraštovaizdžių iki miesto panoramos. Tie, kas renkasi prabangų būstą, neretai didelį dėmesį skiria ir privatumui, domisi, kaip saugoma teritorija.
„Jeigu kalbėtume apie butus istorinėse vietose, prabangaus būsto pirkėjai mėgsta ir vertina, jei istoriniai objektai restauruoti, sutvarkyta aplinka. Vilniaus senamiestyje tokio lygio pastatai būna nugyvenę ir per daugelį metų matę visko. Tokie pastatai įdomūs tuo, kad jie turi unikalias erdves, aukštas lubas, išlikę nemažai autentikos ant lubų ar sienų. Žavi ir kitokio, didesnio formato durys ar langai“, – pasakojo jis.
„YES.design.architecture“ interjero architektė Indrė Sangus portalui lrytas.lt pabrėžė, kad įsigytas NT tarytum pats diktuoja, koks turėtų būti interjeras – tai yra svarbiausia taisyklė, kurios turėtų laikytis naujakuriai.
Tačiau yra ir atvejų, kai į NT interjerui galima skirti mažiau dėmesio, pavyzdžiui, kai pro langą atsiveria sostinės panorama. Geriausias to pavyzdys – gyvenamųjų namų kompleksas „Misionierių sodai“ Vilniuje, kur visas unikalumas ir yra vaizdas pro langą.
Vidaus erdvių įrengimas daugiausia priklauso nuo to, ar tai naujos statybos būstas, ar tai yra istorinis paveldas su išlikusiais unikaliais akcentais.
„Tie, kurie mėgsta autentiką ir senovinius pastatus, dažniausiai ir renkasi Vilniaus centrą dėl to, kad čia yra paveldo, kuris niekada nesens – nepriklausomai, kokia politinė situacija yra ar bus. Visi į tai žiūri kaip į investiciją – namai čia stovėjo per amžius ir dar ilgai stovės, todėl tikrai myli ir vertina“, – patikino I.Sangus.
Tik įsigijus tokį objektą, neretai prireikia architektų pagalbos. Kaip pasakojo kalbinta pašnekovė,
„Kuo toliau, tuo labiau pastebime, kad žmonės prašo ilgalaikio sprendimo ir kad tai nebūtų trumpalaikė mada, o po penkerių metų jau norėtųsi atnaujinti baldus ar sienų apdailą“, – patirtimi dalijosi ji. Trumpai tariant – nori stilingų ir kokybiškų, bet ne madingų detalių.
Jei bute ar name yra išlikę ir tikros autentikos, žmonės į tai žiūri labai atsakingai ir daro viską, kad su architektų pagalbą tai išsaugotų. Tiesa, svarbu suderinti į interjerą įneštas naujas detales ir tai, kas jau yra iš senų senovės.
Tuo metu naujos statybos mėgėjai turi kiek kitokias vertybes. Jiems svarbu lokacija, vaizdas pro langą ir tai, kad būste turėtų visas naujausias inovatyvias namų sistemas, modernius baldus, apšvietimą ar aukštos kokybės modernią apdailą.
