Kauno apylinkės teismas praėjusių metų gegužę įpareigojo V. Matijošaitį ir griovimo darbus vykdžiusį mero šeimos valdomos bendrovės „Kauno saulėtekis“ statybos projektų vadovą Andrių Šumską solidariai atlyginti 34 tūkst. eurų dydžio žalą, kuri buvo padaryta nugriaunant kultūros vertybes.
Sprendimą jie abu apskundė, prašydami Kultūros paveldo departamento ieškinį atmesti, tačiau liko nieko nepešę.
Kauno apygardos teismas pripažino, jog buvo pažeisti teisės aktai ir padaryta žala, tačiau civilinę bylą nusprendė grąžinti iš nagrinėti iš naujo į Kauno apylinkės teismą dėl žalos dydžio nustatymo. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, kolegos iš Kauno apylinkės teismo neteisingai apskaičiavo nuostolius, juos grįsdami atkuriamąja verte (statybos kaina).
Grąžinus byla, bus iš naujo svarstoma, kokia žala buvo padaryta, nugriaunant istorinius pastatus.
A.Šumskas anksčiau buvo pripažinęs, jog nugriovė statinius – kultūrinę reikšmę turėjusius svirną ir tvartą.
Piktinosi mero savivale
Dėl skandalų nuolat kritikuojamas V. Matijošaitis įsigijo Kačiūniškės dvarą 2017 metais.
Kultūros paveldo departamento Teisės ir personalo skyriaus vedėjo Andriaus Vaicekausko tvirtinimu, įsigydamas dvaro sodybą meras buvo raštu įpareigotas darbus, susijusius su paveldo tvarkymu, derinti su šios srities specialistais.
Tačiau to nebuvo padaryta – nugriovus į Kultūros vertybių registrą įrašytus pastatus, svirno vietoje be leidimo ir projekto iškilo naujas statinys.
A.Vaicekauskas tokius veiksmus viename ankstesnių teismo posėdžių pavadino nežabota savivale – istoriniai objektai buvo tiesiog sunaikinti. KPD teisininkas neslėpė nuostabos, kodėl meras nesikonsultavo su paveldosaugininkais – pastarieji jį būtų informavę, kaip tvarkyti paveldui priklausančius statinius.
Tikino gavęs žodinį leidimą
Tuo tarpu V. Matijošaitis anksčiau tikino, jog jis buvo gavęs žodinį paveldosaugininkų leidimą nugriauti šiuos abu prastos būklės statinius.
A.Šumskas už kultūrinę reikšmę turinčių statinių nugriovimą buvo nubaustas administracine 300 eurų bauda.
Kultūros paveldo departamento duomenimis, 1929 metais Kačiūniškių dvarelyje kanauninko Juozo Meškausko iniciatyva įsikūrė vienuolės benediktinės.
Čia jos užveisė sodą ir pastatė dvaro rūmus. Sovietmečiu vienuolyną uždarius, rūmai tapo gyvenamuoju namu.
