„Ruošiame apskųsti savivaldybės sprendimą teismui, nes manome, kad tai tiesiogiai pažeidžia visuomenės interesus. Pagal įstatymą, žemės sklypo paskirtis turėtų būti keičiama numatomai veiklai, bet ne tuomet, kai ji jau vykdoma“, – Eltai teigė R. Stabrauskienė.
„Mūsų manymu turi būti paprašyta įstaigos sustabdyti veiklą, išsikraustyti ir susitvarkyti visus dokumentus, kaip daro normalus verslas ir visi gyventojai“, – pažymėjo domeikaviečių atstovė. R. Stabrauskienė pabrėžė, kad sprendimu tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prašymą dėl pusiaukelės namų žemės sklypo paskirties pakeitimo į visuomeninę, rajono savivaldybė sulaužė anksčiau vietos bendruomenei duotus pažadus ginti gyventojų interesus.
„Savivaldybės sprendimą vertiname kaip pažadų bendruomenei sulaužymą, nes anksčiau jie viešai komunikavo, kad toje vietoje bus meno mokykla. Bet po šio žingsnio meno mokyklos ten jau turbūt niekada nebebus, nes jie pakeičia sklypo paskirtį ir legalizuoja pusiaukelės namus. Dėl to veiklos pobūdžio sklype keisti galima nebus 5 metus. Tai savivaldybė atidaro jiems duris tą veiklą legalizuoti“, – sakė R. Stabrauskienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad bendruomenė projektui priešinasi ne dėl jo paskirties, bet dėl to, kad procesas pradėjo vykti vietos gyventojams apie tai nieko nežinant. „Be jokios abejonės, projektas yra geras ir reikalingas, bet jis turėtų būti derinamas su bendruomene. (...) Tai yra pažeidimas ne todėl, kad visuomenė yra prieš nuteistuosius – bendruomenė yra prieš tai, kokiu keliu įstaiga yra steigiama“, – tikino R. Stabrauskienė.
„Taip uždegama žalia šviesa kitų projektų tokiu principu vystymui“, – pabrėžė gyventojų atstovė.
Pasak R. Stabrauskienės, įstatymas gyventojams suteikia galimybę savivaldybės sprendimą apskųsti per mėnesį nuo jo priėmimo.
Rajono meras: nėra teisinio pagrindo nekeisti žemės sklypo paskirties
Praėjusią savaitę Kauno rajono savivaldybė pranešė tenkinusi NŽT prašymą ir pakeitusi Domeikavos pusiaukelės namų sklypo paskirtį į visuomeninę. Pasak rajono mero V. Makūno, nekeisti žemės sklypo paskirties nebuvo teisinio pagrindo.
„Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas toje vietoje leidžia visuomeninės paskirties sklypų naudojimą, todėl privalėjome tenkinti NŽT prašymą. Priešingu atveju mūsų veiksmai būtų užginčyti teisme“, – savivaldybės išplatintame pranešime žiniasklaidai aiškino V. Makūnas.
Pasak mero, VšĮ „Domeikavos vienybė“ kreipimasis dėl pusiaukelės namų steigimo bei veiklos teisėtumo ir sklypo paskirties keitimas yra du teisiniai aspektai, kurie negali būti tapatinami ir nesudaro pagrindo netenkinti NŽT prašymo.
Elta primena, kad vasario pradžioje Generalinės prokuratūros prokurorė panaikino Kauno apygardos prokuratūros prokurorės įspėjimą neatidarinėti Domeikavoje pusiaukelės namų nepakeitus žemės paskirties. Taip pat vasarį Lietuvos kalėjimų tarnyba gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) patvirtinimą apie sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl pusiaukelės namų Domeikavoje, nes nusikalstamų veikų nenustatyta. Pusiaukelės namai Kauno rajone, Domeikavoje, veiklą pradėjo praėjusių metų gruodžio viduryje. Visgi, praėjusių metų lapkritį pranešus apie planus atidaryti šiuos pusiaukelės namus, tokiu sprendimu piktinosi vietos bendruomenė bei rajono savivaldybė. Savo saugumu susirūpinusių vietos gyventojų teigimu, toks projektas juos nemaloniai nustebino, nes apie tokius planus vietos bendruomenė nebuvo iš anksto informuota. Todėl dėl pusiaukelės namų įkūrimo proceso gyventojai kreipėsi į teismą.
Iš viso šiuo metu šalyje veikia aštuoni pusiaukelės namai – Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje ir Domeikavoje.
