Alytiškiai gerai pažįsta Alyčio seniūnaitijos seniūnaitį, muzikantą, senjorų futbolo komandos žaidėją V.Goštautą.
Jo senelis Vincas Goštautas buvo Lietuvos savanoris. Žemės sklypą prie Alytaus piliakalnio iš valstybės jis gavo apie 1920-uosius.
Vėliau šeimai teko išsikraustyti iš piliakalnio papėdės. „Alytaus savivaldybės administracija mus iškėlė, nes mūsų namas neva stovėjo piliakalnio apsaugos zonoje. Sodyba, kurios akmeniniai pamatai su rūsiais išliko iki šių dienų, buvo už kelių šimtų metrų nuo piliakalnio.
Vėliau tą apsaugos zoną sumažino, ir 1990-aisiais mano tėvas kreipėsi į Žemės tarnybą ir kitas institucijas norėdamas atsiimti žemę. Tik maždaug apie 2005-uosius savivaldybėje atsirado dokumentas, kad toje vietoje yra miškas, kurio iš tikrųjų nebuvo. Tėvas skundė tą dokumentą, bet veltui.
Prieš 15 metų jis mirė, aš perėmiau visus reikalus. Man vienas buvęs Alytaus meras yra pasakęs: „Niekada gyvenime neduosiu tau tos žemės.“
Nebuvau įkyrus, dažnai pas valdininkus nevaikščiojau. Iš ministerijos atsakymų laukdavau po metus“, – kalbėjo Vaclovas, galop po visų vargų ir intrigų gavęs patvirtinimą, kad jis yra 15 arų sklypo, esančio netoli aukščiausio Lietuvoje (38,1 m) Baltosios rožės tilto, šalia piliakalnio, paveldėtojas.
„Ketinu pastatyti čia tvirtovę. Antrame tvirtovės aukšte būtų takai, kuriais vaikščiodami žmonės grožėtųsi Nemunu, pirmas aukštas būtų privati erdvė“, – apie savo planus pasakojo Vaclovas.
Alytiškį taip pat maloniai nustebino šimtai sveikinimų ir gražių komentarų, kai džiaugsmu dėl atgautos žemės jis pasidalijo socialiniuose tinkluose ir visus vasarą pakvietė šią progą atšvęsti prie piliakalnio.
„Spaudžiu dešinę už atkaklumą.“ „Gerai, kad teisybė nugalėjo, bet įrodyti savo tiesą prireikė net 34 metų. Tai tikrai per daug.“
„Manau, esate toks Lietuvoje vienintelis, pasiekęs tikslą per ilgus Nepriklausomybės metus.“ Taip rašė Vaclovui draugai ir nepažįstami žmonės.
Kai kurie jau siūlėsi į talką, kai bus statoma tvirtovė.
„Dar 34 metus vaikščiosi leidimų. Valdžiažmogiai labai nemėgsta tų, kurie jų neklauso, o bando įrodyti savo teises“, – skeptiškai įvertino Vaclovo idėjos įgyvendinimo galimybes vienas komentatorius.
