Priedangos, anot ministro, turės būti suprojektuotos pastatų apatinėje dalyje, tai turės būti viešai prieinama patalpa. Jose trumpą laikotarpį privalės tilpti bent 60 proc. įstaigos ar gyvenamojo namo gyventojų.
„Tai galioja naujai statybai, o esamiems statiniams tai labiau rekomendacijos. Kai kalbame apie priedangas, jos skirtos žmonių trumpam, keleto valandų pasibuvimui, todėl joms standartas mažiausias ir jis apima pastatus, kurie yra gyvenamieji virš 5 aukštų, arba visuomeniniai pastatai kur lankosi virš 100 žmonių. Išimtis religinės paskirties pastatams“, – ketvirtadienį Aplinkos ministerijoje žurnalistams teigė S. Gentvilas.
„Tokios priedangos turi būti suprojektuotos pastatų apatinėje dalyje, tai turėtų būti viešai prieinama patalpa, kuri negali būti privatizuojama. Ji turi būti suprojektuoja bent 60 proc. tos įstaigos ar gyvenamojo namo gyventojų ir ta priedanga turi apsaugoti trumpą laikotarpį nuo gyvybei ir sveikatai pavojingų susišaudymų, sprogimų, kitų karinės agresijos galimybių“, – aiškino jis, akcentavęs, kad standartas yra paruoštas toks, jog nebūtų per brangus valstybės užsakomiems pastatams arba privatiems nekilnojamo turto (NT) vystytojams.
Politikas sakė, kad priedangose turi būti numatyti papildomi įėjimai ir išėjimai, tarp rekomendacijų numatoma šildymo sistema, jos turės būti prieinamos gyventojams.
„Priedangoms nustatyti bendrieji reikalavimai, jie galiojo nuo pernai metų sausio 1 d., kad gyventojams turi būti numatytas minimalus plotas, kuris skirtas, t. y. pusantro metro. Priedanga turi būti požeminėje dalyje, atitikti tinkamus konstrukcinius reikalavimus, kad išlaikytų pastato vibracijas ar galimas griūtis virš esančių konstrukcijų“, – tikino ministras.
„Taip pat jis turi būti su papildomais įėjimais ir išėjimais. (...) Tarp rekomendacijų numatoma, kad priedangose gali būti numatoma ir šildymo sistema, bet kaip privalomi reikalavimai numatyta tik elektra ir papildomi įėjimai bei išėjimai. Priedangos turi būti prieinamos to pastato savininkams ir negali būti privatizuojamos, kitaip užrakinamos ir uždaromos. Tuo būdu gyventojai įgauna tinkamą priėjimą prie priedangų. Jomis bus leidžiama naudotis ir įvairiausioms civilinėms reikmėms“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie slėptuves ministras pažymėjo, kad jos reglamentuotos išsamiau, joms numatyti aukštesni reikalavimai dėl pastovių darbo vietų, šildymo sistemų bei apšvietimo.
„Kas susiję su slėptuvėmis, jos reglamentuotos žymiai išsamiau, numatomas reglamentavimas, kaip įrenginėjamos valstybių kertinių institucijų, ligoninių ir kitų strateginės valstybės įmonių slėptuvės, tam, kad būtų užtikrintas valstybės funkcionavimas. Joms žymiai aukštesni reikalavimai dėl pastovaus darbo karo sąlygomis“, – teigė S. Gentvilas.
„Ten numatyti reikalavimai tiek dėl pastovių darbo vietų, apšvietimo, ventiliavimo, šildymo sistemų, sanitarinių sistemų ir t. t.“ – aiškino jis.
Taip pat nauju dokumentu aptarti ir kolektyvinės apsaugos statinių reikalavimai, kurie gyventojams skirti pasislėpti nuo stichinių meteorologinių veiksnių.
„Antra kategorija apsisaugoti kolektyviškai, kol valstybė pasirūpintų gyventojų ir lankytojų apsauga pervežant į saugias vietas evakuojant nuo sprogimų ar kitų kinetinių veiksmų. Trečia kategorija yra kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie turi būti apsaugantys radioaktyviam pavojui. Projektuotai turės į tą atsižvelgti“, – kalbėjo politikas.
Numatoma keisti Vyriausybės nutarimą dėl esamų pastatų pritaikymo
S. Gentvilas tikino, kad esamų pastatų pritaikymas yra didelis iššūkis valstybei ir dėl to numatomas Vyriausybės nutarimo pakeitimas, kuris leistų renovacijos metu finansuoti dalį darbų.
„Numatome Vyriausybės nutarimo pakeitimą, kuris leis renovacijos metu finansuoti dalį darbų ir pasidengti su valstybės subsidija ir lengvatine banko paskolą darbus atliekant savo pastate, renovuojant gyvenamąjį pastatą“, – sakė ministras.
„Tačiau gyventojai turi rūpintis savo būstu, ypatingai individualiu būstu bei pasižiūrėti, kokia infrastruktūra yra prieinama šiandien“, – akcentavo jis.
Politikas pabrėžė, kad renovuojant pastatus yra didelė galimybė pritaikyti požemines parkavimo aikšteles, rūsius, gyventojų priedangas. Jas, anot jo, reikėtų įrenginėti taip, kad būtų galima naudoti ir dabarties reikmėms.
„Gyventojus raginame kooperuotis ir galvoti apie bendrų patalpų suformavimą. Priedangos bus naujuose pastatuose įregistruojamos NT registro išrašuose ir jų nebus galima privatizuoti, tačiau renovacijos atveju valstybė tą rems savo lėšomis, gyventojams tiesiog reikia apsispręsti dėl jų įrengimo“, – pažymėjo S. Gentvilas.
Šiuo metu yra 3,3 tūkst. priedangų, pasislėpti galėtų 900 tūkst. gyventojų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda sakė, kad šiuo metu yra suskaičiuojama kiek daugiau negu 3,3 tūkst. Priedangų, kuriose galėtų pasislėpti apie 900 tūkst. gyventojų – maždaug 32 proc. šalyje esančių žmonių.
„Daugelis savivaldybių jau išnaudojo viešųjų pastatų limitą ir šis žingsnis, aplinkos ministro įsakymas, atveria tam tikras duris, kad savivaldybės gali įsivertinti savo realias galimybes surasti kitus tinkamus pastatus toms priedangoms“, – teigė E. Geda.
„Dalis savivaldybių laukė šio reglamento siekdamos įvertinti ar jau parengtos ir ar ateityje parenkamos priedangos ar bus saugios, bus tinkamos naudoti pagal paskirtį“, – kalbėjo jis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau sakė, kad per tris mėnesius reikalavimus atitinkantys Turto banko valdomi nekilnojamojo turto objektai bus įtraukti į priedangų tinklą.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms, šalyje įkurtas per 3,3 tūkst. priedangų tinklas, kuriame tilptų 912 tūkst. (apie 31 proc.) gyventojų.
Taip pat, 12 savivaldybių jau pasiekė ir Vyriausybės iškeltą tikslą, numatantį, kiek gyventojų pavojaus atveju galėtų rasti saugų prieglobstį (60 proc. miestų savivaldybėse ir 40 proc. rajonų savivaldybėse).
Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos savivaldybei privalo teikti informaciją apie statinius ir patalpas, kurie gali būti parenkami priedangoms įrengti, ir sudaryti galimybes neatlygintinai jomis naudotis.
