„Vasario 1 d. galime minėti pabaigtą reformą, kur valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose pilnai perduota savivaldybėms. Minime momentą, kai savivaldybių gyventojai kreipiasi jau ne į NŽT atlikti funkcijas, bet į savivaldybių administracijas. Jos ne tik valdo žemę ir sprendimus, bet ir priima juos“, – ketvirtadienį Aplinkos ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Gentvilas.
„Atlikimas perduotas savivaldai, kontrolė NŽT ir tai leidžia išskaidrinti procesą“, – teigė ministras.
Valstybinė žemė miestų ir miestelių teritorijose savivaldai perduodama nuo vasario 1 d. Valstybinės žemės patikėtine kaimo vietovėse toliau išliks NŽT. S. Gentvilas užsiminė, jog jos perduotos savivaldai galėtų būti kitąmet.
Iš viso visoms 60 savivaldybių administracijų bus perduota apie 112 tūkst. ha valstybinės žemės.
Pasak S. Gentvilo, įgyvendinta reforma siekta suvaldyti korupcines rizikas žemėtvarkoje. Ji, tikina ministras, taps skaidresnė, kadangi jau nuo sausio veikia visiems prieinama žemės informacinė sistema, be to, atskirtos NŽT funkcijos.
„Šita reforma situaciją išskaidrina. Viena vertus, informacinė sistema realiu laiku rodo kas kur valdo sklypus, antra vertus, savivaldybės įgyvendina tiek panaudą, tiek nuomą, tiek servitutus. Tuo tarpu NŽT tikrina sprendimų teisėtumą.
Anksčiau NŽT ir pati daro, ir pati save kontroliuoja, ir pati save skundžia. Tai buvo prastoji praktika“, – kalbėjo jis.
Savivaldybėms perduodama 55 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie bendrai užima 45 tūkst. ha ploto, taip pat perduodama virš 67 tūkst. ha nesuformuotos valstybinės žemės plotų.
Kol kas valstybinė žemė perduota 59 savivaldybėms, patikėjimo teise jos dar nevaldo tik Šalčininkai.
„Nuo šiandien savivaldybės gauna paskutinį įrankį, t. y., žemės sklypų nuomą, panaudą, servitutų suteikimą, sutikimų derinimą. Savivaldybės gali pilnavertiškai įgyvendinti savo užduotis“, – teigė ministras.
Savivaldybių atstovai: sprendimai dėl žemės bus priimami greičiau
Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis sakė, kad tapusi valstybinės žemės patikėtine savivalda greičiau priims su žemėtvarka susijusius sprendimus.
„Pokytis leis sutrumpinti kai kuriuos su žemėtvarka susijusius klausimus ir jų sprendimą, kadangi nebelieka tarpinės grandies, t. y., funkcijų, kurias vykdė iki šiol NŽT. Visus derinimus galės atlikti pati savivaldybės administracija, nereikės papildomų kreipimųsi į NŽT, nereikės laukti“, – spaudos konferencijoje sakė A. Grigonis.
Be to, kalbėjo sostinės vicemeras, Vilniaus miesto savivaldybė nuo šiol galės savarankiškiau spręsti dėl patikėtos valstybinės žemės įveiklinimo, infrastruktūros, miesto plėtros projektų.
„Apskritai tai leis miestui efektyviau įgyvendinti savo funkcijas ir vykdyti veiklą“, – teigė jis.
Vilniaus miesto savivaldybei perduoti 7136 sklypai, kurie sudaro 7756 ha.
Pasak A. Grigonio, savivaldybė dėl patikėtos žemės jau gavo 200 užklausų, apie 100 jų jau išnagrinėjo. Taip pat atlikti jau 15 planinių patikrinimų.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybei numatyta perduoti 5151 sklypą, kurių bendras plotas – 4899 ha.
Didžiausi valstybinės žemės sklypai perduodami Kėdainių rajono savivaldybei (184 ha) ir Klaipėdos miesto savivaldybei (177 ha).
Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinasis vadovas bei Plungės savivaldybės meras Audrius Kilišonis pažymėjo, kad savivalda „įgavo įrankius“ greičiau į savo regionus pritraukti investicijas.
Anksčiau, pažymėjo jis, projektai galėdavo strigti būtent NŽT.
„Dėl regioninės svarbos projektų: savivaldybė priėmė sprendimą per mėnesį, Regionų plėtros taryba sprendimą priėmė per kitą mėnesį, tačiau 18 mėnesių, dėl vienokio ar kitokio susikalbėjimo ar nesusikalbėjimo su NŽT, reikėjo laukti tam, kad investuotojas galėtų iškart pradėti darbus skirtoje žemėje“, – kalbėjo A. Klišonis.
Likusią valstybinę žemę, kuri patikėjimo teise nebus perduota valdyti kitiems subjektams, toliau valdys NŽT.
Vyriausybė sausio pradžioje nutarė Lietuvos savivaldybėms perduoti patikėjimo teise valdyti jų miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus. Sprendimas užbaigė vadinamąją NŽT reformą.
S. Gentvilas ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė, kad reforma buvo „viena didesnių valstybėje“.
Vadinamoji žemės reforma pradėta dar 2022 metais. Pagal ją, žemėtvarkos politika iš Žemės ūkio ministerijos nuo 2023 m. perduota Aplinkos ministerijai, jai pavaldžia tapo NŽT.
