„Kalbant apie naujus pastatus, vienas iš esminių dalykų, apie ką turime galvoti šiandien, tai yra 2050-ieji. Jau šiandien, nuo pat projektavimo momento, galvodami apie pastatą, apie jo projektą, įgyvendinimą, statybas, turime užtikrinti, kad tas pastatas atitiktų 2050 metų kriterijus. Kalbame apie nulinės taršos pastatą.
Vadinasi, jis, jei ir vartoja energiją, turi užtikrinti, kad gebėtų pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių tiek pat, kiek jis suvartoja, kad būtų draugiškas aplinkai“, – teigia inžinerinius sprendimus ir naujausias technologijas pastatams siūlančios kompanijos „Schneider Electric“ Baltijos šalių regiono generalinis direktorius Denis Gacicha.
Siekiantiems kuo taikliau apskaičiuoti, kokie bus reikalavimai ir poreikiai būsimiems pastatams, šiandien jau siūloma ir technologijų pagalba susikurti ateities vaizdą, kuris leistų priimti teisingus sprendimus ir tikslingai investuoti.
„Jau pirmoje projektavimo stadijoje yra padaromos galimybių studijos, kaip pastatas turi atrodyti, ar jis turi kokią vizualinę taršą miesto aplinkoje, kaip pastatas orientuotas pagal pasaulio šalis, ar jis bus dėl to energetiškai efektyvus. Atliekama daugybė visokių dinaminių modeliavimų, susijusių su šildymu, vėdinimu, šaldymu ir jau šiame pirminiame etape yra daug apsprendžiama. Nėra taip, kad pastatas pastatomas ir tada galvojama, o ką mes čia darysime viduje. Šiandien galimybės leidžia tikrai daug plačiau apie visa tai galvoti“, – pasakoja „Eika“ Turto valdymo departamento direktorius Giedrius Brūzgė.
„Ir dar vienas, sakyčiau, esminis pokytis, kad pastaraisiais metais tvarumas jau suprantamas ne vien tik kaip energetika, naudojamos medžiagos vidaus interjere ar fasado sprendimuose, bet mes jau galvojame ir apie žmogų, kaip jis gyvens ir jausis tam pastate.
Mes galvojame, kaip suprojektuoti vidų, kad žmogus galėtų laisvai judėti, kad jis norėtų naudotis laiptinėmis, o ne liftais, kad būtų gera oro kokybė, kad būtų geras patalpos apšvietimas, ne tik dienos šviesa, bet ir reguliuojamas priklausomai nuo dienos meto. Tai šiandien jau tvarumas suprantamas kaip kompleksinis sprendinys, kuris kalba apie žmogų, gyvensiantį pastate, ir kalba apie pastatą, kaip ir iš ko jis pastatytas.“
Naujausios technologijos padeda pastatuose įdiegti tokias sistemas, kurios viską apjungia ir leidžia stebėti, vertinti, kaip gyvuoja pastatas, kur galima dar optimizuoti procesus, kad viskas veiktų kuo tvariau.
„Skaitmeninės technologijos tiesiog prisideda prie efektyvumo. Pastato energija tampa labiau matoma. Mes iš tikrųjų galime matyti, kur vartojama energija, mes galime automatizuoti procesus, atitinkamai galime matuoti savo anglies pėdsaką. Ir dar vienas būdas yra tų pačių procesų elektrifikavimas.
Tarkime, perėjimas prie atitinkamo transporto. Bet mes galime kalbėti ir apie kitus pastato procesus, tokius kaip tas pats vėdinimas, šildymas, oro kondicionavimas ir kitokie procesai, kurie gali būti elektrifikuojami. Bendrai visą sudėjus tai galime iš tikrųjų sakyti, kad turime tris sprendimo būdus, kaip mes galime padaryti pastatą šiek tiek tvaresnį.
Tai perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių, kitaip tariant energijos dekarbonizavimas, montuojant saulės baterijas ant stogo, energijos efektyvumas, skatinant skaitmeninių technologijų diegimą pastate ir elektrifikavimas procesų arba perėjimas prie tų pačių elektromobilių“, – kaip paversti pastatą tvaresniu pasakoja „Schneider Electric“ Baltijos šalių regiono generalinis direktorius Denis Gacicha.
„Schneider Electric Lietuva“ pastatų segmento pardavimų inžinieriaus Šarūno Miknevičiaus teigimu, labai svarbu dar projektavimo stadijoje numatyti ne tik šiandienos poreikį, bet ir įžvelgti tai, ko gali prireikti ateityje, kaip keisis energijos suvartojimas, koks gali augti elektros galingumo poreikis ir ar visi pastato sprendimai tam pritaikyti. Jei šachmatų ėjimus į priekį sunku numatyti, būtina pastatą statyti taip, kad būtų galima kuo paprasčiau daryti pokyčius jame.
„Senuose pastatuose jau blogai yra tai, kad dažnai nenumatytas progresas, nenumatytos galimybės. Tai reiškia, kad reikės labai daug išgriauti arba labai daug investuoti į rekonstrukcijas. Todėl skatinu visus iš karto numatyti. Energetiniu požiūriu pastatai vis daugiau suvartos energijos“, – teigia Š.Miknevičius.
„Dabar yra saulė, vėjas, kurį mes ant pastatų jau įdieginėjame, ateityje gal bus vandenilis labai populiarus. Kur mes jį galėsime padėti? Ar mes turėsime tam erdvės? Tai jau dabar reikėtų numatyti, nes, aš manau, kad vienas iš tų energetinių technologinių progresų gali būti vandenilis. Tai jis gali pakeisti technologiškai dalį elektros, dalį baterijų ir panašiai. Čia labai daug reikia žinių.
Jos reikalingos ir dabartiniame etape, tačiau daug informacijos ir žinių reikia, kad suvoktume, kur mes einame, kokios tendencijos, kas laukia tų pastatų po 10, 20, 30, 50 metų, nes jų gyvenimo ciklas labai ilgas. Jeigu mes pasižiūrėsime į savo senamiesčius, mes matysime, kad ten yra pastatai, kuriems virš 100 metų, ir jie pilnai funkcionuojantys, ir atnaujinami, integruojami.“
Vienos iš didžiausių šalyje nekilnojamojo turto vystytojų atstovo teigimu, ir šiandien statant pastatus, ypač viešuosius, mąstoma apie tai, kad jie gyvuotų mažiausiai šimtą metų. Ir dar būtų galima laikui bėgant keisti jų paskirtį.
„Reikia visų pirma pradėti nuo to, kad galvotum, kad tu statai pastatą 100-ui metų ir tada yra daug lengviau, nes jei statai pastatą 100-ui metų, tu galvoji, kokie sprendimai galėtų būti naudojami ateityje ir kaip tuos sprendimus padaryti tokius, kad laikui bėgant, keičiantis tam tikriems gyvenimo ir pastato etapams, tu galėtum jį atnaujinti, pritaikyti energetines sistemas ar kitą funkciją. Gal šiandien tai – verslo centras, o po 20 metų bus Vilniaus centrinėje dalyje, miesto širdyje, gyvenamasis pastatas. Čia yra filosofija, kuria turi vadovautis jau šiandien“, – teigia „Eika“ Turto valdymo departamento direktorius G.Brūzgė.
Nors apžvelgus didžiųjų šalies miestų panoramas, susidaro įspūdis, kad naujų pastatų statybos nesibaigia ir statinių iškyla vis daugiau, specialistų skaičiavimais, naujų pastatų statyba ES šalyse retai kur perkopia 10 proc. Todėl Europos Sąjungoje dedama tiek pastangų, kad jau esami pastatai būtų renovuoti ir būtų pasiektas energinis efektyvumas. Tvarius sprendimus pastatams siūlanti tarptautinė kompanija įsitikinusi, kad ir senuosius ne tik galima, bet ir būtina paversti tvaresniais.
„Nauji pastatai, galime sakyti, sudarys apie 10 proc. visų pastatų. Jeigu kalbame apie pastatų išskiriamas CO2 emisijas, jų susidaro apie 45 proc. pasauliniu mastu ir apie 30 proc. ES mastu. Vadinasi, norint pasiekti mūsų ilgalaikius tikslus, susijusius su klimato kaita, mes tikrai turime pirmiausia pagalvoti apie esamus pastatus.
Ir čia yra esminis momentas – ar mes sugebėsime tai padaryti pakankamai greitai. Kitu atveju, mes tiesiog pralaimėsime mūsų kovą dėl klimato kaitos, nes seni pastatai sudaro apie 90 proc. visų pastatų. Gal tie rodikliai gali šiek tiek skirtis vienoje ir kitoje šalyje, bet maždaug tas procentas išlieka“, – teigia „Schneider Electric“ Baltijos šalių regiono gen.direktorius D.Gacicha.
Europos Sąjungoje pastatai išskiria net trečdalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. ES šalys raginamos skirti ypatingą dėmesį pastatų sprendimams, nes Bendrija siekia tapti neutralia klimatui jau 2050-aisiais. Tais metais visi pastatai Europos Sajungoje turės turės būti pasiekę nulines emisijas.
Kokie sprendimai pastatams siūlomi šiandien? Koks turi būti tvarus pastatas? Ko reikėtų imtis pirmiausia ir kam netaupyti – žiūrėkite laidoje „Tvarumo kodas“.
