Leidimų sąraše smarkiai išsiskiria viena sritis – tai vienbučiai gyvenamieji būstai. Savivaldybė išdavė 258 leidimus tokių statinių statybai.
Dvibučių pastatų statybai išduoti 124, daugiabučių – 23 statybos leidimai.
Administracinės paskirties naujos statybos pastatams išduoti 8 statybos leidimai, prekybos paskirties – 20, paslaugų – 13 statybos leidimų. Dar 168 leidimai išduoti pastatams rekonstruoti.
Regi, ko labiausiai trūksta
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas mano, kad augant miestui kauniečiams labiausiai reikia patogios infrastruktūros.
„Reaguojame į tankėjančius rajonus ir imamės veiksmų ten, kur to reikia labiausiai. Statome nacionalinės reikšmės objektus, tokius kaip Dariaus ir Girėno stadionas, Kauno sporto halė ar baseinas Nemuno saloje.
Matydami didėjantį gyventojų skaičių lygiagrečiai tęsiame darželių, mokyklų ir sporto bazių plėtrą, atnaujiname gatves, takus, parkus“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Pasak jo, šiemet Kaune suplanuotos net kelių tiltų statybos. Jie ypač pasitarnauja upių miestui – ar tai būtų jungtis pėstiesiems, ar transportui. Tiltai sulygina miestą, paskirsto srautus per krantus ir skatina darnų judumą.
„Pernai vykęs Eurolygos finalo ketvertas parodė, kad galbūt miestui reikėtų ir daugiau viešbučių. Dideliems plėtotojams, galvojantiems apie gyvenamuosius kvartalus, siūlytume didinti statomų butų dydžių įvairovę ir gerinti jų prieinamumą“, – patarė G.Barčauskas.
Jo nuomone, gyvenamieji kvartalai turi būti daugiafunkciai – svarbu numatyti ne tik gyvenamąją, bet ir komercinę funkcijas, turėtų atsirasti socialinė infrastruktūra.
„Miestas tam skirs didelį dėmesį ir šia tema tęsime dialogą su nekilnojamojo turto projektų plėtotojais“, – žadėjo G.Barčauskas.
Nori, tačiau ne visada gali
Nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Svajūnas Šarauskas mano, kad 23 leidimai statyti daugiabučius Kaune nėra mažai.
„Geras, sveikas skaičius“, – vertino S.Šarauskas. Vis dėlto nėra aišku, ar visi jie iškart bus pradėti statyti.
„Ober-Haus“ specialistai stebi apie 60 Kaune vykdomų projektų ir suskaičiavo, kad pernai buvo pastatyta 1500 naujų butų, tačiau apie 400 iš jų – neparduoti.
Ar Kaune vis dar gajus noras įsikurti nuosavame name?
„Kauniečiai nori gyventi name, tačiau norus riboja galimybės“, – įsitikinęs S.Šarauskas.
Jo skaičiavimais, pernai namų pardavimas Kaune krito apie 30 proc. ir tai daugiausia lėmė žmonių perkamoji galia. Dėl šios priežasties naujos statybos butų pardavimas krito stipriau negu senos statybos, mat pastarieji tiesiog pigesni.
Būstai – lengviausias grobis
Architektas Gintautas Natkevičius įsitikinęs, kad viską geriausiai sureguliuoja rinka, o verslininkai geriausiai jaučia, kur atsiranda niša ir reikėtų nukreipti investicijas.
Vis dėlto rinka yra inertiška. Jeigu vienais metais gerai sekėsi statyti ir pardavinėti butus, po metų tuo užsiimančių verslininkų gerokai padaugėja.
„Labiausiai išlošia žmonės, sugebantys ne tik analizuoti praeities duomenis, bet ir sugebantys nuspėti ateities tendencijas, poreikius“, – kalbėjo G.Natkevičius.
Jis prisiminė biurų pastato statybas Savanorių prospekte.
„Tuo metu visi statė tik gyvenamąjį būstą, tačiau „Mikrovisatos“ bendrovės vadovai nepabūgo surizikuoti ir pastatė biurų pastatą. Projektas buvo labai sėkmingas“, – pasakojo G.Natkevičius.
Pasak architekto, gyvenamieji būstai išlieka lengviausias grobis verslui, tačiau jų poreikis slopsta, ypač miesto pakraščiuose. Vis daugiau Kaune atsiranda nedidelių komercinės paskirties statinių – biurų, medicinos klinikų.
„Savivaldybė neblogai tenkina didžiųjų viešųjų objektų poreikį – tai mokyklos, vaikų darželiai, baseinai, tačiau gyventojams reikia dar didesnės infrastruktūros įvairovės“, – mano architektas G.Natkevičius.
