Nenori, kad statybos vyktų kaimuose ir atokiuose rajonuose
Infrastruktūros mokesčio esmė tokia, kad visi, naujai statantys pastatus, turės kartu su statybos leidimu sumokėti į savivaldybės biudžetą solidžią sumą pinigų. Kokia ta suma – priklausys nuo statinio rūšies, vietos, kurioje statinys bus, ir jo užimamo ploto.
Įstatymas liečia ir pastatų rekonstrukcijas. O kalba eina apie dešimtis, o kartais net ir šimtus tūkstančių eurų, kuriuos statantiems pastatus ar juos rekonstruojantiems, teks atseikėti mokesčių pavidalu.
Vyriausiasis Kėdainių miesto architektas Rytis Vieštautas neslepia, kad valdžia tiesiog nėra suinteresuota, kad gyventojai kurtųsi atokiau nuo miestų centrų.
„Tarkime, paveldėjus žemę kažkur, kur nėra gyvenvietės, kuri nėra urbanizuota, pagal dabartinius įstatymus ir namo statytis negalite, nes namai turi būti statomi urbanizuotose teritorijose.
Įstatymo esmė yra neskatinti statybų tose teritorijose, kurios nėra urbanizuotos. Nėra žmonių skaičiaus augimo, todėl yra neracionalu plėstis tolyn neišnaudojus arti centro esančios infrastruktūros.
Galima tokioje vietoje turint sklypą tapti ūkininku ir įsirenginėti ūkininko sodybą. Tad taip, tokiose teritorijose norint kurtis bus taikomas didžiausias mokestis.
Kita vertus, pirmasis žmogus, įžengęs į tokią teritoriją, turės investuoti į infrastruktūros objektus, o jo investicijas įvertinus, infrastruktūros mokestis bus sumažintas“, – aiškino R. Vieštautas.
Maža to, panašu, kad mokestis, nors ir kirs gyventojams bei verslui per kišenes, savivaldybei finansinio aruodo neatvers.
„Norint, kad surinktas mokestis padengtų infrastruktūros rengimo išlaidas, jis turėtų siekti mažiausiai 100 eurų už kvadratinį metrą. Bet mes suprantame, kad tai liečia gyventojus, verslininkus, todėl pasirinkome švelnų būdą, kai tarifai nėra dideli, tad Kėdainiai liktų konkurencingi lyginant su kitais gretimais rajonais“, – anksčiau sakė rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas ir pridūrė, kad už tokius pinigus savivaldybė galėtų parengti tik kelis projektus, bet realūs darbai už tiek pinigų negalėtų būti vykdomi.
Geriau jau atleisti nuo mokesčio, nei mokėti už infrastruktūrą
Kėdainių krašto tarybą jau pasiekę keli gyventojų ir įmonių prašymai atleisti juos nuo infrastruktūros mokesčio, panašu, yra palankesni savivaldybei. Nors į biudžetą ir nebus surinkta atitinkamai tiek pajamų, bet vis dėlto – tai ekonomiškai naudingiau, nei po to kompensuoti žmogui patirtas infrastruktūros įrengimo išlaidas arba įrengti infrastruktūrą savivaldybei.
„Jei žmogus paprašo atleidimo nuo infrastruktūros mokesčio ir būna nuo jo atleidžiamas, jis nebetenka galimybės prašyti kompensacijos už tai, kad įsirengė infrastruktūrą pats.
Savivaldybė toje zonoje nėra suinteresuota pati plėsti infrastruktūrą. Jei žmonės sumokės infrastruktūros mokestį ir pasidarys ten kelią, mes turėsime grąžinti pinigus“, – sakė R. Vieštautas.
Tačiau tai dar ne viskas – atleidimo nuo infrastruktūros mokesčio prašė įmonė, užsiimanti medienos gaminių gamyba. Įmonė laikoma žemės ūkio verslo subjektu, tad jam taikomos nuolaidos – mažesnis infrastruktūros mokestis, nei kitiems. Ji būtų atleista nuo 1,6 tūkst. eurų mokesčio.
„Įmonė nurodė, kad naujai statomame 416 kv. m pastate planuoja sandėliuoti medienos gaminius ir tai nedraudžiama. Ūkininkams leidžiama dirbti su medienos gaminiais.
Pastatas bus nuo gatvės nutolęs 200 metrų atstumu, privažiavimas – neasfaltuotas.
Atleidus nuo mokesčio, įmonė neturės teisės į infrastruktūrą, ją įsirengti turės pati. Neatleidus įmonė gali įsirengti infrastruktūrą ir po to kreiptis į mus, prašydama kompensacijos, o tai mums kainuos žymiai brangiau“, – argumentus dėstė vyriausiasis architektas.
Vis dėlto ne visi politikai palankiai vertino tai, kad medžio dirbinių įmonė laikoma žemės ūkio subjektu.
„Akivaizdu, kad medienos dirbiniai ir žemės ūkis kažkaip nesueina“, – sakė Dangiras Kačinskas, situaciją įvardindamas „neskaidria“.
„Mano vertinimu, ši įmonė niekaip nepatenka į atleidimo nuo mokesčio kriterijus. 2022 metais, kai tvirtino kriterijų sąrašus, tikslas buvo padėti verslo subjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla. Šis nesiverčia žemės ūkio veikla“, – antrino ir Kęstas Šlama.
Vis dėlto medienos gaminių įmonės ginti stojo valstietis Dalius Serafinas, ragindamas į kaimą ir žemės ūkį žvelgti plačiau.
„Aš pats savo kiemą asfaltavau, kainavo kvadratinis metras 30 eurų dar prieš pabrangimą. Pagalvokite, kokia kaina bus, jei įmonė pati asfaltuos tuos 200 metrų kelio?
Verslininkas, žinodamas tą galimybę, vėliau gauti kompensaciją už patirtas išlaidas, tikrai ateis pas mus ir to prašys. Tad atleisti nuo mokesčio šią įmonę, žvelgiant per pinigų prizmę, tikrai apsimoka“, – sakė jis.
Už gyvenamąjį namą – 3,5 tūkst. eurų mokesčio
Kitas asmuo, kuris ruošiasi statyti gyvenamąjį namą, jau turėtų sumokėti gerokai solidesnį infrastruktūros mokestį, siekiantį daugiau kaip 3,5 tūkst. eurų.
Pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo reikalavimus, savivaldybės plėtros įmokos mokėtojas, statantis statinius žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, gali prašyti kompensacijos.
Situacija analogiška, kaip ir su medienos gaminių įmone, tik šį kartą pastato plotas mažesnis, o mokestis gerokai didesnis – planuojamas namas 176,84 kv. metrų.
Vis dėlto, remiantis tais pačiais argumentais, kaip ir ankstesniu atveju, savivaldybė atleido nuo mokesčio tiek įmonę, tiek fizinį asmenį. Dabar jų pačių reikalas bus asfaltuoti kelią arba palikti jį tokį, koks yra dabar, akivaizdu, net nesitikint, kad kada nors jį sutvarkys savivaldybė.
