Pasak LSDJS atstovo Tado Vinokuro, priimti sugriežtinimai „diskriminuoja studentus, kurių pajamos yra itin mažos“.
„Naujai įsigaliojusi tvarka pjauna it su dalgiu per visus studentus – neatsižvelgiama į tai, kiek pajamų iš tiesų jie gali deklaruoti. Jeigu nuomos kaina viršija 60 proc. studento pajamų, jis kompensacijos būsto nuomai gauti nebegalės. O ką daryti jaunuoliams, kurie oficialių pajamų beveik neturi, nes, galbūt, juos remia šeima? Juos irgi paliksime be stogo virš galvos?“ – klausia T. Vinokuras.
Pasak politiko, jeigu jauną žmogų remia šeima, būsto nuoma gali viršyti ir 90 proc. jo pajamų.
„Galbūt studentui šiek tiek pinigų duoda tėvai, ar močiutė su seneliu. Puikiai suprantame, kad tai nesimatys šio studento pajamų deklaracijoje. Nuomos kainos, kaip žinia, šiandien muša visus rekordus ir jų pakeisti nei studentas, nei jo artimieji tikrai negali. Taigi mažiau pajamų turintis studentas yra tiesiog baudžiamas už tai, kad nelabai turi ką deklaruoti. O juk būtent šį studentą ir turėtų pasiekti didesnė valstybės parama“, – tikina T. Vinokuras.
LSDJS biuro vadovės Ivetos Šakurskytės nuomone, socialinės apsaugos ir darbo ministerija „su vonios vandeniu išpylė ir kūdikį“.
„Ministerija siekė panaikinti piktnaudžiavimą, kuomet žmonės slepia tikrąsiais pajamas ir vis tiek gauna kompensacijas. Tačiau, nepalikdama išlygų iš tiesų mažas pajamas gaunantiems studentams, ministerija tiesiog su vonios vandeniu išpylė ir kūdikį. Jeigu ministerija nori pažaboti piktnaudžiavimą, tam yra darbo inspekcija, mokesčių inspekcija. Šių tarnybų tikslas – prižiūrėti, kad kompensacijomis nebūtų piktnaudžiaujama. Kuo čia dėtas jaunuolis, kuris negali deklaruoti pakankamai didelių pajamų?“, – klausia I. Šakurskytė.
Tuo metu LSDJS Vilniaus skyriaus pirmininkė Simona Padegimaitė primena, kad šiandien jaunų žmonių finansinė būklė ir taip yra itin sunki, o SADM pakeitimai situaciją tik blogina.
„Neseniai atliktas „Swedbank“ tyrimas parodė, kad jaunuoliai nuo 18 iki 29 m. yra labiausiai finansiškai pažeidžiama visuomenės grupė. Kaip rodo apklausa, daugiau nei pusės jaunų žmonių išlaidos viršija jų pajamas. Akivaizdu, kad dauguma jaunimo susiduria su finansinėmis problemomis kone kasdien.
Ir štai dabar tas žmogus, kuris vos suduria galą su galu, turi rūpintis, kad jo būsto nuoma neviršytų 60 proc. jo pajamų, t.y. neviršytų pajamų, kurių jam ir taip nepakanka pragyvenimui. Tai – kažkoks pasityčiojimas. Valstybė turėtų rūpintis, kad studentai galėtų oriai gyventi ir mokytis, o ne ieškoti būdų, kaip juos apkrauti finansine našta“, – sako S. Padegimaitė.
Primename, kad nuo 2024–01–02 pasikeitė ir įsigaliojo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimai, kurie sugriežtino kompensacijų teikimo tvarką. Be kita ko, kompensacijos panaikintos žmonėms, kurių mokama metinė nuomos kaina viršija 60 proc. asmens ar šeimos metinių pajamų.
