„Lietuvos draudimo“ duomenimis, gaisrų žalų skaičius Lietuvoje kasmet auga. Praėjusiais metais mūsų klientai registravo daugiau nei 1000 gaisro žalų, daugėjo ir didelę žalą, kai nuostolių suma viršija 10 tūkst. eurų, padarančių gaisrų skaičius.
Bendra per visus metus išmokėta suma gaisro nuostoliams atlyginti viršijo 7,2 mln. eurų − tai yra 33 proc. daugiau nei 2022 m. Vidutinė suma vieno gaisro sukeltai žalai atlyginti pernai siekė 6,9 tūkst. eurų, ir per metus ji išaugo 27 proc.
Ką galima apdrausti
Norint apsaugoti savo turtą ir išvengti nuostolių kaimynų turtui, rekomenduojama būstą drausti bent trimis pagrindinėmis būsto draudimo rūšimis. Visų pirma, tai pastatų draudimas, kai apdraudžiami sienos, lubos, grindys, langai, durys ir kiti stacionariai tvirtinami elementai bei šildymo, vandentiekio ir kitos inžinerinės sistemos.
Antroji aktuali draudimo rūšis − namų turto draudimas, kai apdraudžiami būste esantys kilnojamieji daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, namų dekoravimo elementai, drabužiai, meno dirbiniai ir panašiai. Ir galiausiai civilinės atsakomybės draudimas – tokiu atveju draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui, pavyzdžiui, užliejimo ar gaisro atvejais.
Siekiant visapusiškos būsto apsaugos, galima papildomai pasirinkti ir kitas draudimo rūšis bei paslaugas. Tokiu atveju gali būti aktuali skubi pagalba namuose visą parą, kuri padės užsitrenkus durims, išdužus lango stiklui ar užsikimšus kanalizacijai.
Pasirinkus asmens civilinės atsakomybės draudimą, bus atlyginami nuostoliai dėl draudėjo ar jo šeimos narių padarytos žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, pavyzdžiui, jei vaikas kieme išdaužtų langą ar šuo apkandžiotų kitą žmogų. Taip pat siūlomas ir mobiliųjų įrenginių draudimas, kai mobilūs telefonai, nešiojamieji ir planšetiniai kompiuteriai apdraudžiami nuo dūžių ir netikėtų atsitikimų.
Kokią draudimo sumą pasirinkti
Pastatai paprastai yra draudžiami atkūrimo vertės principu, nustačius konkrečią draudimo sumą sutartyje, kuri yra draudimo maksimalios atsakomybės riba. Draudikas tokią sumą apskaičiuoja automatiškai, naudodamas pagrindinius pastato techninius duomenis ir įvertindamas vidutinius reikiamus kaštus analogiškam butui ar namui atstatyti, jei jis būtų visiškai sunaikintas.
Svarbu paminėti, kad atkūrimo vertė nėra lygi rinkos vertei, nes būna vertinami tik statybos kaštai pastatui atstatyti, neatsižvelgiant į būsto lokacijos patrauklumą ar naudotų statybinių medžiagų unikalumą.
Gyventojams rekomenduojama įsivertinti savo individualią situaciją, ir jeigu pastatas įrengtas prabangiai, jį statant atlikta vertę didinančių konstrukcinių sprendimų ar dėl kitų priežasčių draudimo suma atrodo per maža, ją galima padidinti iki reikiamos. Visgi jeigu draudžiamas pastatas yra senas ir prastos būklės, jį bus galima apdrausti tik likutine verte. Tai yra, pastato atkūrimo verte atėmus nusidėvėjimo sumą.
Namų turtas paprastai draudžiamas tam tikra pasirinkta suma, kuri dažniausiai svyruoja nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. Eur. Ją reikėtų pasirinkti įsivertinus, koks kilnojamas turtas namuose laikomas ir kokios sumos reikėtų, norint jį atkurti. Tiesa, tam tikroms turto rūšims dažniausiai numatomi išmokos limitai, pavyzdžiui, gryniesiems pinigams, papuošalams, paveikslams ar kitoms vertybėms, tačiau esant poreikiui tokie limitai gali būti padidinti.
Civilinės atsakomybės draudimo suma nurodo, kiek maksimaliai būtų išmokama kaimynystėje esančio turto savininkui, jeigu dėl jūsų būsto netinkamo ar aplaidaus valdymo jam kiltų nuostolių.
Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti, kuriame pastato aukšte gyvenate, nes viršutiniai aukštai yra rizikingesni dėl apliejimo vandeniu tikimybės. Taip pat svarbu, kas gyvena šalia jūsų ir po jumis, galbūt gyvenate virš odontologo kabineto, kuriame įrengta brangi įranga.
Civilinės atsakomybės draudimo sumos paprastai svyruoja nuo 6 tūkst. iki 60 tūkst. Eur, tačiau galima rinktis ir didesnes sumas.
Nuo kokių rizikų draudimas neapsaugo
Draudimo paskirtis yra visų pirma apsaugoti nuo staiga ir netikėtai įvykusių įvykių, kuomet padaromi ženklūs nuostoliai turtui. Kokia apimtimi bus apsaugotas turtas, priklauso ir nuo to, koks draudimo variantas pasirenkamas, tačiau galima išskirti keletą dažniausiai pasitaikančių nedraudžiamųjų atvejų pavyzdžių.
Tai gali būti būsto nuostoliai, atsiradę dėl ilgalaikio aplinkos poveikio (pelėsis, korozija, kalkės). Taip pat nedideli estetiniai sugadinimai, tokie kaip įbrėžimai, įtrūkimai, spalvos pasikeitimai, kurie neturi įtakos turto naudojimui.
Nedraudžiamieji yra ir planiniai remonto darbai, kai keičiami radiatoriai, vamzdynai, durys ar langai, taip pat nekokybiški statybos ar remonto darbai, garantiniai gedimai. Pasikartojantys nuostoliai dėl tos pačios priežasties taip pat gali būti nedraudžiamieji, jeigu, pavyzdžiui, vanduo vieną kartą prabėgo pro stogą ir po tokio įvykio nebuvo imtasi veiksmų, siekiant išvengti panašių įvykių ateityje.
Ko svarbu nepamiršti apsidraudus
Draudimo sutartį patartina peržiūrėti bent kartą per metus arba pasikeitus turto apimčiai. Pasitaiko atvejų, kai klientai atnaujina savo turtą taip padidindami jo vertę, tačiau atitinkamai nepakoreguoja draudimo sąlygų. Pavyzdžiui, įsirengia saulės elektrinę, pasistato brangią tvorą, nedidelius ūkinius pastatus arba įsigyja specifinio kilnojamo turto, tokio kaip brangūs meno dirbiniai, muzikos instrumentai, papuošalai ir nepasidomi, kokiomis sąlygomis ir iki kokių limitų šie objektai gali būti apdrausti.
Atliekant turto atnaujinimo darbus taip pat gali keistis ir jo atkūrimo vertė, todėl labai svarbu nepamiršti pakoreguoti draudimo sutarties ir jos sąlygų.
