Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, 2024 m. bus baigtos žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia skirtų grupinio gyvenimo namų statybos, kurioms skirta 1,69 mln. eurų. Taip pat 2024 m. Žirmūnų gimnazijoje bus įrengtas standartinio dydžio futbolo aikštės kupolu dengtas universalus maniežas, kurio vertė 2,2 mln. eurų.
Bendrai per 2024 m. Vilniaus savivaldybė skirs 142,8 mln. eurų judumo programoms, į kurias įeina daugelio gatvių naujinimas ir rekonstrukcija. Taip pat daugiau nei 30 mln. eurų naujų mokyklų, darželių statyboms bei esamų švietimo įstaigų remontui ir 9 mln. eurų ikimokyklinių ir bendrojo ugdymo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimui.
Kaip išskirtinius tęstinius projektus Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas išskyrė Nacionalinę koncertų salę, kuriai per 2024 m. bus skirta 2,6 mln. eurų ir Daugiafunkcį sporto kompleksą, t. y. Nacionalinį stadioną.
„Pirma mintis, kuri ateina į galvą, tai Daugiafunkcis kompleksas ir Nacionalinė koncertų salė, tačiau nė vienas jų nebus užbaigtas kitąmet“, – Eltai teigė G. Grubinskas.
Tuo metu Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis teigė, kad 2024 m. bus pabaigtas mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“, kurio ekspozicijoms ir įrengimui planuojama skirti 9,6 mln. eurų. Taip pat, anot jo 2024 m. planuojama baigti Kauno marių įlankos uosto ir buriavimo sporto bazės įrengimą, kuriam bus skirta 7,9 mln. eurų ir 22 mln. eurų vertės Lengvosios atletikos maniežo statybą.
„Planuojama baigti Lengvosios atletikos maniežo statybą. Visos rangos darbų vertė 22 mln. eurų, o kitiems metams skirta 16 mln. eurų“, – Eltai teigė T. Matelionis.
Tuo metu, kaip naujai pradedamus projektus Kauno savivaldybės atstovas paminėjo Kėdainių tilto per Nemuno upę Kaune statybą, kurios vertė 15 mln. eurų ir Pėsčiųjų tilto per Nemuno upę nuo Aleksoto iki Nemuno salos statybą – 5 mln. eurų. 2024 m. planuojamas M. K. Čiurlionio koncertų centro techninio projekto parengimas.
„Tiltų statyba 2024 m nebus baigta“, – paminėjo jis.
Tuo metu Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus paminėjo, kad kartu su „Stemma Group“ vykdomu projektu „Memelio miestas“ daroma ir Danės pakrantės sutvarkymo darbai. Taip pat jis sakė, kad savivaldybė šiuo metu mąsto apie viešosios infrastruktūros, tokios kaip darželiai ar mokyklos įrengimą besiplečiančioje Šiaurinėje miesto dalyje.
„Vystytojai savivaldybės prašymu šiuo metu rengia Danės pakrantės sutvarkymo projektą nuo Pilies tilto iki pat Šiaurinio rago pabaigos, kur švartuojami keltai, keliantys į Smiltynę. Norime turėti pagal vieningą teritorijos vystymo koncepciją su projektu, kuris vykdomas šalia, sutvarkytą pėsčiųjų zoną“, – Eltai komentavo A. Vaitkus.
„Šiaurinėje miesto dalyje toliau plėtojamas, vadinamasis „Holivudo“ projektas. Taip pat vyksta gyvenamųjų namų plėtros projektai „Bachmano žemėje“. Perspektyvoje ten turi atsirasti tūkstančiai namų – tiek individualių, tiek daugiabučių. Miestui tai didelis iššūkis, kadangi šiai plėtrai tinkamai nebuvo pasirengta praeityje. Nebuvo įvertinta būtinybė suprojektuoti viešąją infrastruktūrą, dabar su investuotojais kalbamės, kur ką dar galima padaryti“, – aiškino jis.
Klaipėdos miesto meras taip pat paminėjo, kad 2024 m. tikimasi sukurti daugiau galimybių verslo vykdomai NT plėtrai, pasitelkiant galimai nenaudojamas teritorijas.
„Esame numatę po žiemos įsivertinti, kokie gamybiniai pajėgumai būtini AB „Klaipėdos energija“ veiklai. Matytume galimybę dalį pastatų nugriauti ir šioje patrauklioje vietoje šalia Danės upės ateityje išvystyti patrauklų gyvenamųjų namų ir biurų rajoną“, – paminėjo jis.
„Taip pat vyksta derybinis procesas dėl Žiemos uosto teritorijos „išėmimo“ iš uosto koordinacinių ribų ir šios teritorijos virsmo į dar vieną pramoginių laivų ir jachtų mariną su gyvenamosios paskirties ir ofisų patalpų infrastruktūra Vitės kvartale sukuriant tarpusavyje derantį ansamblį“, – pridūrė jis.
A. Vaitkus pabrėžė, kad visiems verslams turi būti atveriamas žalias koridorius, nes tai yra vienas iš miesto sėkmės garantų tad taip pat siekiama sutrumpinti privalomų biurokratinių slenksčių visumą
Šiaulių miesto savivaldybės Viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis pabrėžė, kad Kunigaikščio Margirio bataliono karinio miestelio statybos baigsis 2024 m. Per šiuos metus Šiauliuose taip pat atsiras naujas Respublikinės Šiaulių ligoninės korpusas, kurio vertė 19,3 mln. eurų, finansuojama iš „Naujos kartos Lietuva“ plano, Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ bei valstybės biudžeto lėšų.
Taip pat, anot jo, kitais metais prasidės 22–23 mln. eurų vertės ir 1 tūkst. sėdimų vietų futbolo ir regbio maniežas.
„Savivaldybė kitais metais startuoja su naujo futbolo-regbio (pilnų matmenų) sporto komplekso J. Jablonskio g. 14 statybomis“, – Eltai teigė V. Lebedis.
Tuo metu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna tarp mieste vykdomų projektų, kurie bus baigti 2024 m. išskiria Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC), kurio I etapo projekto rangos darbų kaina – apie 10 mln. eurų.
„Pastato erdvinio rezultato kodas yra menininko išreikštas trijų žodžių raktas: paprastumas, logika ir fantazija. Remiantis šiomis dedamosiomis sukurtas tiek menų centro eksterjeras, tiek interjeras. Tačiau projekto integralumas slypi ir ryšyje su aplink esančiomis teritorijomis, įstaigomis. SEMC – tarsi kokybinė jungtis tarp miesto centrinėje dalyje esančių kultūrinių centrų“, – Eltai teigė T. Jukna
Taip pat Panevėžio atstovas paminėjo, kad 2024 m. mieste bus baigta Panevėžio autobusų stotis su požemine autobusų stovėjimo aikštele, kurios vertė – šiek tiek daugiau nei 9,1 mln. eurų ir visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos rekonstrukcija, kuriai skirta apie – 1,5 mln. eurų.
„Panevėžyje taip pat intensyviai vykdomi kompleksinių paslaugų centro „Harmonijos miesto“ projekto įgyvendinimo, daugiafunkcio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ rekonstrukcijos darbai. Pastarąjį projektą įgyvendinus mieste atsiras FINA reikalavimus atitinkantis baseinas“, – pridūrė jis.
