Po dvidešimties Anglijoje praleistų metų į Lietuvą sugrįžęs alytiškis 42 metų Mantas Brusokas su šeima kuriasi „Trakų slėnio“ gyvenvietėje. Čia namą jau spėjo pasistatyti ir vasarą į Lietuvą iš Islandijos gyventi sugrįšiantis 42 metų Aleksandras Fursas.
10 metų Islandijoje praleidęs Tomas Kairiūnas su trimis vaikais nusprendė kurtis Pagėgių savivaldybėje esančiame Šereitlaukio dvare.
Rinkos ekspertai pastebi, kad Vilnius ar Kaunas su savo šurmuliu ir vis kylančiomis nekilnojamo turto kainomis masina Lietuvos provincijos gyventojus, kuriems prestižas svarbiau už dideles paskolų palūkanas. Tuo tarpu emigrantai stengiasi savo pinigus panaudoti racionaliau ir gyvenimo komfortą laiko svarbesniu už menamą prestižą.
Dvidešimt metų Anglijoje praleidęs alytiškis M. Brusokas sakė, kad į Angliją patraukė ieškodamas didesnio uždarbio. Lietuvoje jis nematė jokių gyvenimo perspektyvų.
„Emigruoti nusprendžiau dėl finansinių priežasčių – ieškojau skalsesnės duonos. Patraukiau į Angliją, čia ir likau, – pasakojo Mantas. – Pradžia kaip ir visiems buvo sunki. Teko dirbti įvairius darbus: sandėliuose, statybose. Pastaruoju metu dirbau lauko staliumi didelėje statybvietėje, kurioje triūsė du tūkstančiai žmonių“.
Pasak emigranto, norint pamilti Lietuvą, reikia iš jos išvykti. Kasmet ta meilė vis stiprėjo, kol galiausiai su žmona jiedu nusprendė grįžti į Lietuvą ir kurti gyvenimą čia.
„Daug metų pragyvenau Londone, pavargau nuo to megamiesto šurmulio, jo triukšmingų gatvių, nenutrūkstančio eismo ir žmonių srauto, nuo betoninių didžiulių pastatų. Norėjosi kažko privatesnio, arčiau gamtos.
Nuvykus apžiūrėti naujo kvartalo šalia Trakų jis iškart patiko. Brusokai įsigijo jau pastatytą namą – dydis ir vidaus erdvių išplanavimas juos tenkino. Džiugino ne tik namas, bet ir aštuonių arų sklypas.
„Anglijoje dauguma namų teturi vos dešimties kvadratinių metrų ploto taip vadinamą sodą. O čia – visi aštuoni arai! Lietuvoje ir namai daug erdvesni, ir gyvenimas čia daug kokybiškesnis. Raginu visus emigrantus grįžti gyventi į Lietuvą“, – sakė emigranto duonos atsivalgyti spėjęs vyras.
Baltarusijoje gimęs, o Lietuvoje nuo penkerių metų gyvenęs A.Fursas emigruoti nusprendė jaunystėje. Pusmetį praleido Anglijoje, ten nepatiko, tada po pusmetį gyveno Danijoje, Švedijoje.
Vėliau penkeriems metams įsikūrė Norvegijoje, o tada patraukė į Islandiją. „Visur dirbau statybų sektoriuje, kaupiau žinias ir patirtį. Per tuos dvidešimt metų pavyko pasiekti finansinį stabilumą – turiu statybų kompaniją Islandijoje, bet kai Lietuvoje įsigijome žemės sklypų, su žmona nusprendėme, kad jau laikas grįžti į Lietuvą“, – sakė A. Fursas.
Po 10 metų emigracijos Islandijoje Tomas Kairiūnas taip pat grįžo į gimtinę ir taip pat – ne į didmiestį.
„Nauji Lietuvos daugiabučių skruzdėlynai daugelio emigrantų nevilioja. Jie nori savos žemės, ekologinio maisto ir gražių santykių su kaimynais, – sako Tomas. – Idealiu atveju vaikų darželis, poliklinika ar mokykla turi būti pasiekiami per 15–20 minučių. Šiais laikais ir vandentiekį, ir šildymą galima įsirengti patiems. Tad komfortas gyvenant kaime nesiskiria nuo miesto“.
T. Kairiūnas žino bent 10 šeimų kurie įsikūrė šalia jo Pagėgių savivaldybėje.
Įsigytame sklype 170 kv. metrų proto namą ir 60 kv. metrų pirtį pasistatęs A. Fursas statyboms naudojo tik kokybiškas medžiagas ir joms pinigų negailėjo. Kodėl Fursai
nesidairė būsto Vilniuje? Nes žemės sklypų kaina Vilniuje ir Trakų rajone labai smarkiai skiriasi. „O ir statyboms Vilniuje keliami didesni reikalavimai“, – sakė vasarą kartu su šeima iš Islandijos į Lietuvą gyventi sugrįšiantis A. Fursas.
