Atliekas pavers mokymosi medžiaga
„Džiugina, kad tokių tvarumo principus taikančių erdvių daugėja. Mėgstantys meistrauti kauniečiai ir kūrėjai ne tik apsikeičia techninėmis žiniomis, bet ir sukuria į bendrus verslus išaugančius ryšius“, – sako žiedinės ekonomikos taikymo principų programą Baltijos jūros regiono dirbtuvių erdvėms kuriančios „Interreg BJR“ „Circular Spaces“ projekto komandos atstovė Lietuvoje, Tech-Park Kaunas kokybės vadovė Živilė Paužaitė.
„Circular Spaces“ Danijos, Norvegijos, Estijos ir kitų šalių komanda rengs atvirus mokymus ir pristatys praktiškiausius pakartotinio panaudojimo ir mažesnio elektronikos šiukšlių, atliekų sukūrimo praktikas. Tokios atviros dirbtuvės gana įprastos jau keletą dešimtmečių Skandinavijoje, ir dažnai susijusios su universitetinėmis bendruomenėmis.
„Mūsų universiteto aplinkoje jau keletą metų veikia ir visiems kauniečiams atviros „Circular Makerspace“ būtent į pakartotinį medžiagų panaudojimą orientuotos dirbtuvės. Be to, šį rudenį Kauno technologijos universiteto naujai atvertose „M-lab“ patalpose rasis naujos dirbtuvės, kuriose skatinsime studentus ir universiteto bendruomenę kurti ir testuoti vadinamuosius „hardware“ prototipus. Telksime bendruomenę, nes ne visi studentai išdrįsta palikti savo fakulteto laboratorijų, o čia bus įrengta visiems atvira susitikimų ir darbų erdvė, kurioje vieni kitus mokysime ir dalinsimės gerąją patirtimi kuriant inovatyvius techninius sprendimus“, – pastebi KTU Startup Space Verslo vystymo projektų vadovas Tomas Proscevičius.
Universitetas vysto partnerystes su didžiosiomis gamybos ir metalo apdirbimo įmonėmis, kurios tieks tas medžiagų atliekas, kurias studentai ir kūrėjai pritaikys naujiems produktams ir prototipams gaminti. Pradedantys verslus ir inovuojantys kūrėjai taip pat galės užsiimti ir mažos apimties, iki 100 vienetų siekiančių įrenginių gamyba.
Ieško naujų namų
Ilgiausiai veikiančios ir populiariausios dirbtuvės mieste „Makerspace Kaunas“ šią vasarą atšventė dešimtmetį. Šalia Kauno technologijos universiteto Studentų miestelio įsikūrusiose erdvėse kas savaitę užsuka po 20–30 įvairius daiktus ar įrenginius meistraujančių kūrėjų. Kaip sako patys lankytojai, dažnai jų apsilankymo tikslas yra ne pats rezultatas, bet žinios, procesas, gebėjimas pasikalbėti ir sužinoti, kaip sumeistrauti vieną ar kitą daiktą.
„Nors daugiausia lankytojų yra IT specialistai, projektus dažniausiai renkasi fizinius, inžinerinius. Ateina ir studentai, moksleiviai, norintys išbandyti kažką naujo, mokosi virinti, tekinti metalą. Vieni pasigamina, pavyzdžiui, šachmatų lentą iš prabangaus medžio, kitos grupelės kala inkilus, kuriuos vėliau išvežioja į miškus. Tiesa, turime ir reaktyvinių variklių konstruotojų“, – dirbtuves pristato dirbtuvių narys Darius Vozbutas.
Šiuo metu bendruomenė aktyviai ieško naujų patalpų, nes nuomos sutartis baigiasi, o dirbtuvėse esantiems metalo apdirbimo įrenginiams reikalingos specifinės erdvės. Per dešimtmetį 4 erdves pakeitę dirbtuvių lankytojai pastebi, kad bendruomenė gyviausia ir produktyviausia, kai veikia didelėse dviejų erdvių zonose – vadinamosiose „purvinose“ dirbtuvėse, kur galima apdirbti metalą ar medį, ir elektronikos, kur lituojamos mikroschemos ir testuojama programinė įranga.
„Mūsų atveju daug mažų kabinetų nebūtų naudinga, taip užsidarę nariai nebendraus ir nežinos, kas vyksta. Ieškome dviejų didelių apie 100 kv. m. ploto erdvių. Formalių taisyklių neturime, bet bendruomenės nariai pasirūpina, kad mėgstantys konstruoti atrastų reikalingų detalių ir medžiagų. Rūpinamės tvarka ir mėgstame perpanaudoti medžiagas. Dažnai tie, kurie nori atnešti savo prikaupto gėrio, atsiunčia nuotraukų ir, jei bendruomenėje atsiranda susidomėjusių, sukaupti daiktai gauna antro gyvenimo šansą“, – teigia D. Vozbutas.
Įžvelgia stiprios bendruomenės galią
3D spausdinimo dervų kūrėjų komandos „AmeraLabs“, kuri šiemet buvo nominuota pelnyti Kauno startuolių apdovanojimus už metų startuolio pasiekimus, istorija pradėjo būtent šiose erdvėse. „Jos yra itin patrauklios startuoliams, mažoms įmonėms, nes ten galima be didelių investicijų patiems susikurti gaminių maketus, prototipus ir išsibandyti savo idėjų validumą“, – akcentuoja įmonės bendraįkūrėjas Andrius Darulis.
Įmonės vadovas Vaidas Talačka yra aktyvus dirbtuvių bendruomenės narys ir vienas iš įkūrėjų, tad nemažai startuolio gamybos, laboratorinių, biuro įrengimų sukurti padėjo dirbtuvių infrastruktūra ir bendruomenės žinios. „Manome, kad tai vienos geriausių dirbtuvių Lietuvoje ne tik dėl turimų priemonių, bet ir narių kompetencijų ir bendruomeniškumo“, – sako jis. Patyrę bendruomenės nariai ne tik patarė, kaip geriau padaryti vieną ar kitą daiktą, bet ir, pavyzdžiui, kaip geriau organizuoti įmonės IT infrastruktūrą.
Kauniečiai įsitikinę, kad galimybė pasisemti iš jų žinių yra didžiausia tokių dirbtuvių narių vertybė. Tiesa, ten užsukantys kūrėjai vertina ir prieigą prie reikalingiausių gamybos įrengimų. Vieni taip sutaupo, kitiems tai leidžia įgyvendinti įvairių dydžių inžinerinius ar technologinius projektus ar sukonstruoti įrenginius, didelę dalį darbų pasidarant patiems.
„Ne įrengimai sukurs dirbtuves, o joje esantys žmonės. Daug įrengimų be žmonių bus tik stovintys metalo gabalai. Esame jau sparčiai auganti įmonė, tad tuo pačiu stengiamės grąžinti „skolą“ dirbtuvių bendruomenei paremdami jos narių iniciatyvas tiek 3D spausdinimo dervomis, tiek prieiga prie įmonės 3D spausdintuvų, tiek dalindamiesi savo žiniomis“, – apibendrina bendraįkūrėjas.
