Kaip Eltai teigė Generalinės prokuratūros vyriausioji specialistė Rita Stundienė, Vilniaus apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybos priėmė lapkritį. Pasak prokuratūros atstovės, Vilniaus miesto meras V. Benkunskas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, jį apskundė.
„Šiuo metu Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, kaip aukštesnysis prokuroras, nagrinėja Vilniaus miesto mero skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro priimto nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir vertina šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą“, – informavo R. Stundienė.
Tuo metu ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, analizuojant R. Žemaitaičio ir J. Imbraso namų statybų aplinkybes, anot prokuratūros atstovės, tęsiamas toliau.
„Siekiant įvertinti, ar užtikrinant Virių vandenvietės gręžinio apsaugą nebuvo padaryta nusikalstama veika, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo. (...) Jo metu renkami, sisteminami ir vertinami duomenys Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, po ko bus priimtas procesinis sprendimas“, – teigė R. Stundienė.
Anot jos, medžiaga, kuri buvo gauta atliekant tyrimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo tikslingumo, yra perduota susipažinti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Šių metų liepą „Delfi“ skelbė, kad Vilniaus miesto savivaldybė pripažino, jog tarybos statybos leidimas namui, kurį Vilniuje prie Neries, Laurų gatvėje, pasistatė R. Žemaitaitis, neturėjo būti išduotas, ir nusprendė dėl išduoto leidimo kreiptis į prokuratūrą. Į teisėsaugą taip pat kreiptasi ir dėl R. Žemaitaičio kaimynystėje pastatyto buvusio europarlamentaro J. Imbraso namo.
Portalas skelbė, kad leidimas dabar R. Žemaitaičiui priklausančio namo statybai buvo išduotas prieš aštuonerius metus. Politikas sklypą netoli Laurų kvartalo įsigijo 2015 metais. Registrų centro duomenys rodo, kad Seimo narys sklypą nusipirko iš buvusio partiečio, tuometei „Tvarkai ir teisingumui“ priklausiusio Vlado Kainovaičio.
Sklypą R. Žemaitaitis įsigijo po to, kai V. Kainovaitis gavo leidimą statyboms. Šį leidimą verslininkui išdavė Vilniaus miesto savivaldybė 2015-ųjų balandį. Tačiau R. Žemaitaičiui priklausantis sklypas Laurų gatvėje ir 2015 m., ir dabar patenka į vandenviečių 1-ąją griežtojo režimo apsaugos juostą. Pagal teisės aktus, tokioje juostoje draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu.
„Delfi“ parlamentaras R. Žemaitaitis teigė nusipirkęs sklypą ne tik su leidimu, bet ir su pastatu. Seimo narys tvirtino, kad jei namą lieps nugriauti, jis reikalaus, kad leidimus išdavusi Vilniaus miesto savivaldybė kompensuotų nuostolius.
