Portalo draudimas.lt žalų administravimo skyriaus vadovas Viktoras Slavinskas atkreipia dėmesį į keletą kitų rudeniui ir žiemai būdingų rizikų.
„Rudenį krintantys lapai neretai užkemša lietvamzdžius, o per latakus neišbėgantis vanduo per pastato sienas, parapetus ar angokraščius skverbiasi į vidų ir pridaro nemažos žalos viduje esančiam turtui. O susikaupęs storesnis sniego sluoksnis ant namo stogo gali jį „pralaužti“ ir smarkiai pakenkti namo konstrukcijai, – pasakoja draudimo ekspertas. – Šaltuoju metų sezonu lauko temperatūra dažnai krinta žemiau nulio, todėl neretai užšąla ir įtrūksta vamzdžiai – tokių gedimų sutvarkymas paprastai pareikalauja nemenkų pinigų sumų.“
Daugiausia žalų – dėl gamtos stichijų, didžiausius nuostolius sukelia gaisrai ir vagystės
V.Slavinsko teigimu, statistiškai daugiausia (30–40 proc.) draudžiamųjų įvykių įvyksta dėl gamtos stichijų, vandens užliejimų (apie 30 proc.), taip pat – dėl tokių įvykių kaip namų turto apgadinimai, neatsargus žmogaus elgesys, mechaninės žalos. Nors vagysčių ir gaisrų statistiškai pasitaiko labai retai (iki 1 proc.), būtent šie įvykiai atneša didžiausių nuostolių, neretai siekiančių dešimtis tūkstančių eurų.
Draudimo žalų ekspertas atkreipia dėmesį, kad dėl pabrangusių statybinių medžiagų ir remonto paslaugų kainų vidutinė būsto ir namų turto draudimo žala per pastaruosius kelerius metus išaugo net 38 proc. Jei 2020 m. vidutinė būsto draudimo žala siekė 650 Eur, šiais metais šis rodiklis išaugo iki 900 Eur.
Vis dėlto kartais būsto draudimo žalos nustebina ir draudimo ekspertus – pvz., šiemet Vilniuje žala gyventojo namų turtui buvo įvertinta 25 tūkst. Eur – virš būsto įvykusi vandentiekio avarija suniokojo didžiąją dalį gyventojo turėto turto – lubas, sienas, kiliminę dangą, baldus, buitinę ir kompiuterinę techniką. Net 70 tūkst. eurų žalos patyrė kitas klientas Vilniaus rajone, kai gaisras apgadino didžiąją jo namo dalį. Taip pat nemenkų žalų sukėlė š. m. rugpjūčio 7 d. Rytų Lietuvą užklupusi stichinė kruša ir praūžusi audra, kurios metu medžiai virto ant pastatų, vėjas plėšė stogų dangą, ledo gabaliukai talžė pastatus ir langus, o stiprus lietus brovėsi į vidų ir gadino namų turtą.
Svarbu apdrausti ir civilinę atsakomybę – žalą kaimynams sukelia ir batutai, ir fejerverkai
Drausdamiesi portale draudimas.lt gyventojai patys pasirenka draudimo sumas ir rizikas, nuo kurių norėtų apsidrausti. Atsižvelgdami į skaičiuoklėje pateiktas rekomendacijas ir patys įvertindami savo turtą, gyventojai gali savarankiškai suformuoti savo draudimo paketą.
Tačiau draudimo ekspertai pastebi, kad norėdami sutaupyti žmonės iš savo draudimo sutarčių kartais „išmeta“ civilinės atsakomybės draudimą, galbūt ne visada suprasdami jo svarbą.
Tokią klaidą anksčiau darė ir Kauno rajono gyventoja Inga D., kuri nuo šiol visada į turto draudimo sutartį įtraukia ir civilinės atsakomybės draudimą.
„Gyvename name, apsuptame palyginti didelio kiemo ir sodo. Užpernai kilus stipriai audrai su nerimu stebėjome didžiulį batutą savo kieme, – pasakoja portalo draudimas.lt klientė. – Nors keletą metų prieš tai jis sėkmingai ir „ramiai“ stovėdavo ant pievutės šalia namo, tąkart su siaubu stebėjome, kaip nuo kiekvieno vėjo gūsio jis vis labiau siūbuoja. Galiausiai vėjas pakėlė batutą į orą ir pradėjo zigzagais vartyti po visą kiemą. Jis ne tik įdaužė mūsų svetainės erkerį, bet ir nusirideno į kaimynų kiemą, padarė žalos kaimynų stoginei, išvartė apšvietimo įrangą. Už mūsų namui padarytą žalą pinigus gavome iš draudimo įmonės, o mūsų batuto kaimynams padarytą žalą, kuri tuomet siekė puspenkto šimto eurų, teko atlyginti patiems. Nuo to laiko visada apdraudžiame ir savo civilinę atsakomybę.“
V.Slavinskas pastebi, kad tokių atvejų Lietuvoje užfiksuojama labai dažnai. Vienas iš neretai pasitaikančių pavyzdžių – fejerverkų padaroma žala.
„Švenčiant įvairiomis progomis žmonėms patinka pasimėgauti fejerverkais. Deja, ne visada jų naudojimas pavyksta be pasekmių – kartais fejerverkų salvės pasiekia kaimyninius namus ar butus, todėl užsidega stogai, balkonuose esantis turtas, o pataikius į langą neretai apdega kambaryje esantys daiktai. Tokiais atvejais padeda civilinės atsakomybės draudimas – jis atlygina netyčia kitiems padarytą žalą“, – aiškina portalo draudimas.lt atstovas.
Praktiški patarimai draudžiantiems būstą ir turtą
Draudimo ekspertas taip pat dalinasi keliais patarimais, kurie padės teisingai sudaryti draudimo sutartį ir maksimaliai apsaugoti savo turtą.
„Visada rekomenduojame palyginti kelių draudimo bendrovių taikomas sąlygas – taip galėsite pasirinkti Jums naudingiausią variantą. Draudimo bendrovei visada suteikite kuo tikslesnę informaciją apie draudžiamo turto būklę ar naudojimą, nes dėl netikslios informacijos draudimo bendrovė gali atsisakyti padengti patirtus nuostolius. Rekomenduojame išsisaugoti brangesnių daiktų įsigijimo dokumentus bei pasidaryti jų nuotraukas – tai pagreitina žalų sureguliavimą ir padeda greičiau gauti išmoką draudžiamojo įvykio atveju, – vardina V. Slavinskas. – Jei įsirengėte saulės elektrinę, apie tai informuokite savo draudiką, kad jis pasirūpintų, jog draudimas apimtų ir jos apsaugą. O atsitikus draudžiamajam įvykiui nedelsdami apie tai praneškite draudimo bendrovei – taip bus greičiau užfiksuotas įvykis, apskaičiuoti nuostoliai ir išmokėta draudimo kompensacija.“
