Rekonstrukcija mažiau nei per metus. Tiek užtruko geležinkelio stoties atnaujinimas. Apie tai, kad turėtų keistis ir autobusų stotis, kalbama jau daugiau nei penkerius metus. Bet tik kalbama.
Geležinkelio stotis atnaujinta atsižvelgiant į projekto „Vilnius Connect“ planus. Šis projektas apima ir autobusų stotį, bet kol kas tik žinoma jos būsima vieta – Geležinkelio gatvėje, ten, kur dabar yra automobilių stovėjimo aikštelė prie prekybos centro „Iki“.
Patogi keleiviams geležinkelio stotis suremontuota už 1,8 mln. eurų. Kiek atsieis pertvarkos autobusų stotyje, niekas nežino.
Įrengė taupų apšvietimą
Suremontuota geležinkelio stotis atidaryta prieš savaitę. „Per daugiau nei tris dešimtis metų, kai joks didesnis stoties atnaujinimas nebuvo daromas, smarkiai pasikeitė ir kelionės, ir keliavimo įpročiai. Stotyje nuo šiol bus kur kas erdviau, jaukiau, patogiau“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) turto valdymo paslaugų vadovė Viktorija Makovskienė.
Atnaujintoje geležinkelio stotyje įkurta maitinimo zona, pagrindinė laukiamoji salė su erdvėmis poilsiui bei šešis kartus didesnė komercinė zona, kurioje vietos bus išnuomotos įvairiems paslaugų teikėjams.
Remonto metu itin daug dėmesio buvo skiriama pastato inžinerinėms sistemoms, pavyzdžiui, vėdinimui, šildymui ir apšvietimui.
Stotyje buvo įdiegtas išmanusis LED apšvietimas su judesio davikliais, leidžiantis tausoti energijos išteklius.
Pastarąjį kartą geležinkelio stoties pastato vidaus kapitalinis remontas buvo atliktas 1998 metais.
Prie grotų – konfliktai
Autobusų stotis pasitinka kaip turgavietėje prie pagrindinio įėjimo įsikūrusiu rūkytų mėsos gaminių furgonu. Prie pat durų – neišvaizdus karštų pyragėlių ir kavos kioskas.
Viduje nejauku, nes žiemą šildymo sistema nepajėgi prišildyti didžiulių erdvių. Nusileidus laiptais – įžymusis tualetas, tarp kurio besisukančių į grotas panašių vartų kiekvieną dieną įkliūva ne vienas lankytojas ir kyla konfliktai su valytoja.
Šalia įėjimo į tualetą – apie priedangą informuojantis ženklas. Įdomu, kaip nelaimės atveju per grotas skubiai patekti į tokią priedangą?
Prie laukiamosios salės – daugybė prekyviečių, kuriose galima įsigyti nuo pėdkelnių, telefonų iki augalų sėklų.
Viduje keleiviai nesunkiai suras ir beliašų, čeburekų – kioską išduoda kvapai.
Paviljonus žada nušluoti
Dar viena autobusų stoties įžymybė – geltoni paviljonai, aplipę pastato fasadą. Panašius Fabijoniškėse pagaliau pavyko nugriauti, o šie liko, nors savivaldybė dar metų pradžioje žadėjo, kad statiniai bus nušluoti nuo žemės paviršiaus. Tiesa, konkretaus termino nenurodė.
Paviljonuose – daugybė iki vėlumos dirbančių lombardų, prasto vardo barų, gėlių prekeiviai.
Anot savivaldybės, pagal patvirtintą 32,8 hektaro teritorijos tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių detalųjį planą dabartinių paviljonų vietoje planuojamas miesto transporto terminalas.
Kioskų savininkai esą patys privalės pasirūpinti, kad šių statinių neliktų.
Pagėgiams gal ir tiktų
Apie tai, kad autobusų stoties plotas smarkiai sumažės, savivaldybė užsiminė prieš metus. Mat privatūs stoties savininkai dalį sklypo ketina užstatyti gyvenamaisiais namais ir biurais, pratęsti Sodų gatvę, atkurti Strumilos sodus.
O autobusų stoties terminalas turėtų atsirasti šalia Geležinkelio gatvės, kur šiuo metu yra valstybinės žemės plotelis. Dabar jame – automobilių stovėjimo aikštelė.
Tokia idėja kilo buvusio mero Remigijaus Šimašiaus žmonai Gilmai Teodorai Gylytei, kurios įmonė „Do Architects“ yra parengusi projektinius pasiūlymus visam kompleksui.
Ją sukritikavo kitas buvęs meras Artūras Zuokas. Jis sakė suprantantis privačių įmonių siekį kaip galima naudingiau panaudoti centre esančią teritoriją, bet tai yra paprasčiausias autobusų stoties naikinimas. Savivaldybė prie to prisideda neiškeldama reikalavimų išsaugoti normalią tarpmiestinę stotį.
A.Zuoko teigimu, numatant autobusų stoties išdėstymą reikia išsiaiškinti, kiek bus maršrutų, kokie keleivių srautai.
Tačiau Vilniuje stotį mėginama įkišti į likusį žemės lopinėlį, visai neatsižvelgiant į miesto poreikius.
Skeptiškai vertindamas autobusų stočiai parinktą vietą A.Zuokas minėjo, kad ji tiktų Pagėgiams, bet ne Vilniui.
Savivaldybė tikino, kad stočiai vietos pakanka, nes autobusų stovėjimo vietos bus perkeltos į Liepkalnį, kur jau projektuojamas autobusų parkas.
Privačios įmonės tik šneka ir nieko nekeičia
Autobusų stotis už 1,5 mln. eurų buvo privatizuota 1999 metais, kai mero pareigas ėjo J.Imbrasas. Ji priklauso dviem savininkams: bendrovėms „Vilniaus autobusų stotis“ ir „Baltisches Haus“. Pastaroji valdo tik apie 15 proc. stoties teritorijos.
Visas bendrovės „Vilniaus autobusų stotis“ akcijas valdo A.Paleičikas, verslininko I.Paleičiko sūnus. „Baltisches Haus“ priklauso Ortizų šeimai, kuri dirba nekilnojamojo turto plėtojimo srityje.
Kadangi autobusų stotis privačių įmonių rankose, savininkai gali patys nuspręsti, kaip elgtis su savo nuosavybe. Dėl to ilgą laiką nei stotyje, nei jos prieigose ryškių permainų nematyti.
Vis dėlto 2018 metų vasarą tarp savivaldybės ir „Lietuvos geležinkelių“ pasirašytas ketinimų protokolas modernizuoti stoties rajoną.
Po metų surengtos kūrybinės dirbtuvės stoties rajonui pertvarkyti, kuriose galėjo dalyvauti įvairios architektų įmonės, pasirašyta keturšalė bendradarbiavimo sutartis „Vilnius Connect“ tarp savivaldybės, „Lietuvos geležinkelių“, „Vilniaus autobusų stoties“ ir „Baltisches Haus“ dėl stoties rajono atnaujinimo.
Vėliau „Do Architects“ sudarė susitarimą su autobusų stoties savininkais dėl koncepcijos sukūrimo.
2020-ųjų vasarą savivaldybė leido keisti teritorijos Šv.Stepono ir Geležinkelio gatvių sankirtoje detaliojo plano sprendinius kartu su gretimomis valstybinės žemės teritorijomis.
