Vystytojai ketina kurti modernią aukšto lygio infrastruktūrą, atitinkančią tarptautinius žirgininkystės standartus. Žirgyno operatoriaus paieškos jau pradėtos Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanojoje, Prancūzijoje, kadangi šiose šalyse yra geriausiai išvystytos infrastruktūros bei daugiau šių šalių gyventojų yra įsitraukę į žirgininkystės veiklą ir sportą. Lietuvoje vystytojai netrukus pradės žvalgytis maitinimo, apgyvendinimo paslaugų, gydymo įstaigos ir SPA centro operatorių.
„Pagrindinė projekto idėja yra plėtoti esamą žirgyną, sukuriant daugiafunkcinį kompleksą, kuris maksimaliai leistų šią teritoriją išnaudoti rekreacijai ir žirgų sportui. Mūsų tikslas mieste išvystyti modernų, ekologišką ir tarptautinius standartus atitinkantį žirgyną“, – sako Ramūnas Tubelis, pagrindinis projektą vystančios bendrovės „Saulės Agra“ akcininkas.
Žirgyne bus įrengtas 1900 kv.m maniežas ir 750 kv. m pusmaniežis ir 3450 kv. m lauko aikštė su grunto drėkinimo sistema ir drenažu, kad treniruočių metų nekiltų dulkės. Suprojektuotas gardo plotas sieks 14 kv. m ir tai yra 2 kv. m daugiau nei reikalauja tarptautiniai standartai. Numatomos atskiros patalpos įrangai ir inventoriui, persirengimui, arklių priežiūrai ir gydymui. Bus ir specialios balnojimo zonos, dušai ir soliariumai žirgams ir automatinė žirgų vaikštynė.
Belmonto žirgyno lokacija yra Vilniaus mieste, netoli oro uosto ir tai suteiks didelį privalumą atvykti į kompleksą svečiams iš užsienio. Vystytojai sieks pritraukti ne vien tik profesionalius sportininkus bet ir mėgėjus. Didžiąją dalį teritorijos užims žirgynas, hipodromas, žirgyną aptarnaujančios patalpos. Komplekse bus statomas administracinės paskirties pastatas (žirgyno aptarnaujantis personalas, patalpos sportui ir treniruotėms), arklidės, hipodromas, gydymo paskirties pastatas susidedantis iš 2 atskirų pastatų (sveikatinimo) ir poilsio paskirties pastatų komplekso pastatas. Bendras sklype projektuojamų automobilių parkavimo vietų skaičius – 233 ir didžioji jų dalis bus požeminiame parkinge.
Žirgyno kompleksas buvo projektuojamas remiantis geriausiais Lietuvos ir Europos realizuotų žirgynų projektų pavyzdžiais. Projektuojant buvo konsultuojamasi su Baltijos žirgų augintojų asociacija, siekiant užtikrinti visus žirgų gerovės standartus.
Pirmąjį statybų etapą planuojama pradėti nuo pagrindinio maniežo rekonstrukcijos, naujo pusmaniežio statybos, arklidžių su gardais ir administracinio pastato aptarnaujančiam personalui statybų. Planuojama statybų pradžia – 2024 m. pabaigoje.
Žirgų terapijos ir edukacijos centras
Apie žirgų dalyvavimą edukacijoje ir terapiniuose bei reabilitacijos užsiėmimuose pradėta kalbėti Anglijoje prieš 70 metų, tačiau Lietuvoje ši veikla yra pakankamai nauja. Ji apima 3 skirtingas sritis: hipoterapiją; gydomąjį jojimą ir psichoterapiją su žirgais.
„Šiai veiklai ieškosime užsienio asociacijos ar operatoriaus, kuris galėtų metodiškai parengti specialistus, galinčius dirbti tiek su žirgais, tiek su pacientais. Pradedame derybas dėl veiklos mūsų komplekse su tarptautine HETI Federacija (Horses in Education and Therapy International). Mes nekalbame tik apie psichoterapiją, pasaulyje labai populiarėja reabilitaciniai užsiėmimai kai žmonės su negalia ar po sunkių traumų gydomojo jojimo pagalba ženkliai pagerina savo sveikatą ir bendrą savijautą. Manau, kad tai tik laiko klausimas, kada ši veikla išplis Lietuvoje ir mes norime prie to prisidėti, tai būtų labai naudinga ir prasminga socialinės veiklos dalis šiame komplekse“, – sako Ramūnas Tubelis.
Infrastruktūros dar trūksta
Audronė Petraitienė, Baltijos žirgų augintojų asociacijos prezidentė pastebi, kad per 20 metų Lietuvoje žirgynų infrastruktūra stipriai pasikeitė ir naujų žirgynų kiekvienais metais daugėja – atsiranda modernių ir tikrai aukštos klasės žirgynų labai skirtingose Lietuvos dalyse (Alytaus, Kauno, Lazdijų Vilniaus, Klaipėdos ir kitų miestų rajonuose). Vis dėlto, žmonėms reguliariai jodinėjantiems patogių sąlygų užsiimti žirginiu sportu nėra labai daug, ypač kalbant apie Vilniaus miestą.
Žirginio sporto entuziastams šalyje esamos infrastruktūros šiandieną nepakanka. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra 16 tūkst. žirgų, iš jų 10 tūkst. sportinių. Šiuo metu su maniežais ir lauko aikštėmis yra tik apie 15–20 veikiančių bazių, tinkančių profesionaliam žirgų sportui. Lietuvoje veikia 46 Lietuvos žirginio sporto federacijai priklausantys jojimo sporto klubai.
„Vilniaus mieste daugelis žirgynų yra išvystyti šiaurinėje Vilniaus rajono dalyje. Reguliariai užsiimantiems žirginiu sportu tai kainuoja daug laiko, kadangi atvykimui į treniruotę iš miesto paprastai reikia nusimatyti valandą laiko. Jeigu nuspręstumėte užsiimti žirginiu sportu, Vilniaus mieste ir rajone iš karto pradėti nepavyktų – pirmiausia turėtumėte atsistoti į eilę. Jeigu įsigytumėte nuosavą žirgą gardų pasiūla taip pat yra labai ribota. Atsiradus naujiems žirgynams jie akimirksniu yra rezervuojami. Taigi žirgynams Vilniaus mieste ir rajone paklausa tikrai būtų. Belmonto žirgynas patraukliausias yra savo vieta, tiek atvažiuoti miesto gyventojams, tiek ir atvykti iš kitų šalių sportininkams ar kitiems miesto svečiams“, – sako Audronė Petraitienė. Anot jos, pati Belmonto vieta yra išskirtinė.
Jame būtų galima rengti ir įvairių jojimo sporto disciplinų varžybas ir išnaudoti teritoriją laisvalaikio pramogoms su žirgais, kadangi čia išliks parke numatyti takai žirgams jodinėti. Net ir Europoje, miesto sostinėse, vietų, kur miesto centre miškingoje teritorijoje galėtumėte pajodinėti nėra daug. Tai yra tikrai didelis išskirtinumas ir privalumas.
