3000 gyvūnų, 149 skirtingos rūšys, kurių 50 saugomos, ir 30 iki renovacijos nematytų gyvosios gamtos atstovų – tokius skaičius vardijo atidarymo ceremonijos svečius prie milžiniško gaublio naujame egzotariumo pastate pasitikęs aktorius Leonardas Pobedonoscevas. Jau nuo pirmadienio, 11 val., tai galės išvysti ir pažinti kauniečiai.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pripažino su šeima Lietuvos zoologijos sodą lankęs seniai, bet darbo reikalais važiuodavęs be perstojo, paskutinįkart – prieš du mėnesius. Ministras juokavo neskaičiuojantis, kiek kartų statyboms prašyta daugiau pinigų, bet pažymėjo, kad projekto pabrangimą lėmė geopolitinė situacija, kitusios medžiagų kainos ir tiekimo grandinės, o rezultatas nuostabus.
Galutinė darbų, kuriuos atliko rangovas UAB „Statybos ritmas“, kaina – 24 mln. eurų, projektas finansuotas valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis. Bendrovės vadovas Danielius Pečiulis atkreipė dėmesį, kad šįkart teko statyti pastatus ne žmonėms, o gyvūnams – tokius statinius galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, funkcijos išskirtinumas ir buvo didžiausias iššūkis.
Virš gaublio plevenančių debesėlių pavidalas jau pasirodė kažkur matytas, ir ne šiaip sau – atviros edukacinės erdvės įrenginius su VšĮ „Tekstilininkų ir dailininkų gildija“ kūrė menininkė Jolanta Šmidtienė.
Lietuvos zoologijos sodo vadovė Gintarė Stankevičė visų darbuotojų vardu didžiavosi, kad darbai užbaigti. Kaip minėjo savo kalboje, šis atidarymas žymi naują pradžią, dvejus metus vyko ne tik pastatų rekonstrukcija, bet įstaiga keitėsi ir viduje. Šiuo metu 16 ha plotą užimančiame zoologijos sode dirba beveik 100 žmonių.
Numylėtas ruonis išvyko, bet įkurti nauji gyventojai
„Paskutinis mėnesis buvo ypač sudėtingas, nes reikėjo įrengti voljerus, patalpas, sutvarkyti aplinką, pasodinti gėles, kilo nedidelių problemų, iššūkių. Ši savaitė, greičiausiai, visiems buvo bemiegė“, – paklausta, kokios buvo paskutinės dienos prieš atidarymą, juokėsi G. Stankevičė.
Ji pažymėjo, kad dar tvarkoma Girstupio upelio dalis, kurį laiką būsianti lankytojams neprieinama. „Manau, atsiras viena kita smulkmena, bet tai normalu pradėjus eksploatuoti naują daiktą“, – šyptelėjo pašnekovė.
Kauniečiai ko gero pirmiausia pasiges ruonio Kajaus, kuris perkeltas į Kaliningrado zoologijos sodą ir, pasak G. Stankevičės, gyvena labai geromis sąlygomis. Jo vietoje apsigyveno ūdros. Taip pat neliko snieginių leopardų, tačiau įkurdinti raganosiai, skruzdėda, gepardai, naujos roplių, paukščių rūšys.
Rytoj kauniečiai po dvejų metų pertraukos tai galės pamatyti savo akimis. Visą savaitę vyks įvairūs renginiai, daug gamtamokslinių paskaitų, bus ir pramogų, šventinę savaitę uždarys Vido Bareikio koncertas, akrobatų pasirodymai, saldi staigmena. Kaip žurnalistams sakė zoologijos sodo vadovė, apskritai bus organizuojama daug edukacinių užsiėmimų – tai leis sumažinti sezoniškumą.
Investicija į vaikus ir nykstančių rūšių apsaugą
„Į gyvūnus dažnai žiūrėdavome kaip į mus linksminantį objektą, bet zoologijos sodai visame pasaulyje keičiasi. Jie tampa miestiečių edukacijos centrais, nes miesto gyventojai vis rečiau nuklysta į gamtą, pasakoja apie gyvosios gamtos iššūkius, nykstančias rūšis. Zoologijos sodų pagrindinės dvi užduotys yra edukacija ir nykstančių rūšių išsaugojimas“, – žiniasklaidai kalbėjo S. Gentvilas.
Jis nurodė, kad zoologijos sode Kaune yra per 50 nykstančių rūšių, o įstaiga – vaikų ir (pasaulyje gerokai pridirbusių) suaugusiųjų perauklėjimo institucija, kuri paskatintų pažiūrėti į gamtą su atsargumu. Todėl visas zoologijos sodas iš esmės virto ne narvais gyvūnams, bet edukacine erdve.
Aplinkos ministras teigė projektą buvus be galo sunkų, sudėtingą, gerą dešimtmetį projektuotą, perprojektuotą, skelbti nauji konkursai. Rekonstrukcijos darbų sąmata išaugo dėl Rusijos-Ukrainos karo ir medžiagų trūkumo. Ypač daug reikėjo geležies, nes infrastruktūra turi būti saugi, patvari.
„Kadangi metalą pirkome jau ne iš Rytų, o iš Vakarų, kainos tikrai išaugusios. Bet žvelkime pozityviai – šis zoologijos sodas išlaikys save. Tikėtina, kad per porą metų jau galės prižiūrėti rūšis ne tik čia, bet ir išorėje. Galbūt tapsime net vakarietišku zoologijos sodu, kuris nykstančias ryšis saugos kituose kontinentuose.
Tokios įstaigos iš edukacijos, surinktų pajamų, rėmėjų lėšų pradeda tikrąją misiją – išsaugoti gyvūnus ten, kur jie gyvena. Lietuvos zoologijos sodas kainavo brangiai, bet tai yra investicija į mūsų vaikus, suvokimą, pilietišką požiūrį į gyvūnus. Kiekvienas, atėjęs čia, prisidės prie nykstančių rūšių išlaikymo“, – sakė S. Gentvilas.
Kainos nesikandžioja
Internetinėje Lietuvos zoologijos sodo svetainėje būsimi jo lankytojai jau gali matyti bilietų kainas, kurios, lyginant su kainomis prieš renovaciją, pakito:
– Vaikams iki 3 metų – nemokama; – Vaikams nuo 3 iki 18 metų – 5 Eur; – Suaugusiems – 10 Eur; – Studentams, asmenims turintiems 30–55 proc. darbingumo lygį, neįgaliesiems, pensinio amžiaus žmonėms – 5 Eur; – Sodo lankymo bilietas tėvams su trimis ir daugiau vaikų (nuo 3 iki 18 metų) – 23 Eur.
„Ši kainodara jau galios atidarymo savaitę. Lyginant su šiandieninėmis kainomis, tai yra tikrai maža kaina. Šalia mūsų ąžuolyne veikiantis laikinas parkas žmogui – 17 eurų, o zoologijos sode gauni didžiulę teritoriją, daugybę gyvūnų, interaktyvias ekspozicijas, už 10 eurų ir perpus pigiau vaikams gali praleisti visą dieną“, – „Kas vyksta Kaune“ komentavo G. Stankevičė.
Primename, kad 2021 m. prieš uždarant zoologijos sodą renovacijai, bilietas vaikams 5–16 m., moksleiviams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems, asmenims, turintiems 30–55 proc. nedarbingumo lygį kainavo 3 eurus. Suaugusiųjų bilietas kainavo perpus pigiau – vos 5 eurus, o tėvai su trimis ar daugiau vaikų (nuo 5 iki 16 m.) sode galėjo apsilankyti už 17 eurų.
Nauji namai gyvūnams ir pažinimo galimybės žmonėms
Kaip šią savaitę skelbė įstaiga, rekonstravus apie 80 proc. zoologijos sodo žymiai pagerintos gyvūnų laikymo sąlygos, pastatyti septyni nauji pastatai, senuose atliktas remontas, atnaujinti gyvūnų voljerai, įkurtos naujos erdvės lankytojams, darbuotojams, sutvarkyti takai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, atvertas egzotariumas su edukaciniu centru, iškilo apžvalgos bokštas su liftu.
Centriniu rekonstruoto zoologijos sodo objektu tapo beveik 4 tūkst. kv. m ploto egzotariumas – šilumą mėgstantiems gyvūnams skirtas pastatas su edukaciniu centru, prijungtas prie 1954 m. statyto liūtų pastato. Čia įrengtos atviros dykumos, džiunglių gyvūnų ekspozicijos, surikatų, liūtų, roplių, varliagyvių, vabzdžių ekspozicijos, pasaulio buveinių akvaterariumai, laboratorijos, personalo ir kitos patalpos.
Buvusiame liūtų pastate įrengta atvira edukacinė erdvė, kurioje visi lankytojai gali susipažinti su pasaulio biologine įvairove, taip pat veiks dvi uždaros edukacinės erdvės. Kaip tik čia sekmadienį ir vyko iškilminga atidarymo ceremonija.
Lietuvos zoologijos sodo renovacijos projektą parengė UAB „Simper“ ir UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“. Veterinarijos ir karantino pastato statybos darbus, trukusius 2017–2021 m., atliko UAB „Neostata“, o egzotariumo ir gyvūnų voljerų statybą – UAB „Statybos ritmas“.
Lietuvos zoologijos sodo istorija
Lietuvos zoologijos sodas Tado Ivanausko iniciatyva įkurtas 1938 m. Iki 1958 m. vadintas Kauno zoologijos sodu. Nuo 1959 iki 1991 m. – Respublikinis zoologijos sodas, nuo 1992 m. – Lietuvos zoologijos sodas.
„Sumanymas įsteigti Kaune zoologijos sodą jau labai seniai užgimė mano galvoje. Buvo tai anais laikais, kai per savo išvykas į Kauną pradėjau pažinti vaizdingas miesto apylinkes. Buvau susižavėjęs Girstupio slėniu, Marvelės upelio pakraščiais, Vytauto ąžuolynu. Prisiminiau, kad ir Adomas Mickevičius buvo susižavėjęs šiomis Kauno grožybėmis, ir ėmiau svajoti, kad šios vietos būtų mūsų visuomenei ir naudingos…“ – 1935 m. sakė T. Ivanauskas.
1992 m. Kauno zoologijos sodui suteiktas Lietuvos zoologijos sodo vardas. Zoologijos sodas priimtas į nykstančių gyvūnų europinio veisimo programą (EEP) – tai sodui suteikė galimybę išplėsti veiklą.
2021-ųjų liepos 26 d. Lietuvos zoologijos sodui pasirašius sutartį su statybos darbų viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiu rangovu – UAB „Statybos ritmas“, rugpjūčio 8 diena buvo paskutinė, kuomet lankytojai galėjo apsilankyti šioje istorinėje Kauno vietoje ir atsisveikinti su ten likusiais gyvūnais. Spalio 10 d. simbolinės kapsulės įkasimu pažymėta didžiosios rekonstrukcijos pradžia.
2024 m. įstaiga atkurs pilnateisio Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (angl. European Association of Zoos and Aquaria – EAZA) nario statusą. Tai suteiks dar daugiau galimybių prisidėti prie buveinių ir gyvūnų rūšių išsaugojimo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
