Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, 78 proc. Lietuvos gyventojų nuosavą būstą laiko vertingiausiu materialiniu turtu, tačiau tik 51 proc. mūsų šalies gyventojų jį yra apdraudę. Tai atskleidė „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
„Kiekvienas iš mūsų neabejodamas pasakytų, kad didžiausias kiekvieno mūsų turtas yra būstas, tačiau matome, kad toli gražu ne svarbiausių prioritetų sąraše yra buto ar namo saugumo klausimai. Nemaža dalis mūsų visuomenės narių vis dar pasitiki klaidingu saugumo jausmu ir tvirtai laikosi nuomonės, kad jokia nelaimė jų namuose neįvyks. Tai iliustruoja ir naujausi statistiniai duomenys: namų saugumo priemonėmis pasirūpina tik kas antras Lietuvos gyventojas. Visgi svarbu žinoti, kad geriausia nelaimė – neįvykusi nelaimė. Todėl kiekvienas turime pasirūpinti, kad mūsų turtas ir mūsų artimieji būtų saugūs, – tiek reguliariai patikrindami namų sistemas bei įrenginius, tiek nuo nelaimingų atsitikimų apsidrausdami finansiškai. Patiriame avarijas, įsilaužimus, įsiplieskia gaisrai, ištinka kitos nelaimės, kurių galėjo ir nebūti, jei būtume laiku ir iš anksto pasirūpinę nedideliais, bet reikšmingais saugumo aspektais savo namuose“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovė teigia, kad dažniausia avarijų namuose priežastis – užliejimai, o didžiausius nuostolius žmonėms atneša gaisrai, todėl itin svarbu iš anksto pasirūpinti namų saugumu.
„Man nieko nenutiks“ yra saviapgaulė
Pasak psichologės Ingos Būdvytytės, žmonės išties dažniausiai yra linkę manyti, kad nelaimė jų neištiks. Ji aiškina, kad pirmiausia tai susiję su optimizmo sukeltu neigimu. Psichologė atkreipia dėmesį, jog žmonių mintys gali būti sutelktos į teigiamus įvykius ignoruojant galimas grėsmes, todėl jie nemato priežasčių ir motyvacijos domėtis galimais pavojais.
„Šis psichologinis mechanizmas gali sukurti įsitikinimą, kad nieko blogo nenutiks. Kai kurie žmonės labai trokšta emocinio ir socialinio saugumo, ir smegenų dalys, kurios kontroliuoja šį troškimą, gali paveikti žmonių požiūrį į rizikas stengiantis išvengti galimų neigiamų situacijų“, – sako I.Būdvytytė.
Be to, pasak psichologės, žmonės dažnai mano, kad viską, taip pat ir saugumą, daug geriau kontroliuoja, nei yra iš tikrųjų. „Tokia nuomonė gali sukurti iliuziją, kad nelaimė jiems nenutiks. Norint nepasiduoti tokiam įsitikinimui, būtina nuolat domėtis realiomis rizikomis ir jų sukeliamomis pasekmėmis. Būtent informuotumas yra pagrindinis motyvas, skatinantis rūpintis saugumu“, – pabrėžia psichologė.
Atsiriboti nuo galimų problemų – klaidinga
I.Būdvytytė nurodo, kad smegenų veikla dažnai grindžiama išgyvenimo instinktais, ir kartais problemų atitolinimas būna susijęs su instinktu vengti galimų pavojų. „Kai žmogus galimą problemą suvokia kaip grėsmę, gali suaktyvėti smegenų dalis, susijusi su emocijomis ir grėsmės vertinimu, sukeldama nerimą ir stresą, todėl žmogus gali pradėti vengti situacijos ir nuo jos atsiriboti. Be to, nuo įgūdžių ir patirties gali priklausyti žmogaus gebėjimas pasiruošti problemoms ir jas spręsti. Jeigu žmogus jaučiasi nepakankamai pasirengęs arba negali tiksliai įvertinti situacijos, jis gali būti linkęs atsiriboti nuo problemos, nes tai padeda išvengti nepageidaujamo streso ir nesėkmės jausmo, taigi žmogus netgi gali pradėti vengti minčių apie galimas grėsmes“, – pasakoja I.Būdvytytė.
Ekspertė priduria, kad šią tendenciją galima keisti kuriant visuomenės emocinį pasirengimą ir gerinant jos narių rizikų suvokimą. „Galvodami apie nelaimes, kurios gali nutikti namuose, ir kitus pavojus saugumui, žmonės gali mintyse repetuoti situacijas ir įsivaizduoti, ką jie darytų, jei netikėtai juos ir jų namus ištiktų nelaimė. Tai būtina racionalaus ir saugaus reagavimo į galimas problemas nepasiduodant emocijoms sąlyga“, – sako psichologė.
Racionalus mąstymas stresinėse situacijose – itin svarbus
Pasak I.Būdvytytės, egzistuoja tam tikri sąmonės mechanizmai, padedantys kontroliuoti padėtį ir sąmoningai elgtis stresinėse situacijose. Vienas iš ekspertės rekomenduojamų metodų – sudaryti veiksmų planą. „Toks veiksmų planas gali labai padėti orientuotis nelaimės atveju ir išvengti panikos ar stresinių emocijų, nes jame aiškiai nurodyti veiksmai, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti maksimalų saugumą. Pavyzdžiui, kilus gaisrui, kontroliniame sąraše turi būti pateikti atsakymai į šiuos klausimus: kur yra gesintuvas, kokiu telefono numeriu reikia pranešti apie gaisrą, kaip saugiai išeiti iš namų. Kai patalpos užliejamos vandeniu, svarbu žinoti: kaip atjungti vandens ir elektros tiekimą namuose, kad išvengtumėte trumpųjų jungimų, kuriuos įrenginius reikia pakelti nuo žemės, kaip pataisyti sugedusią vandens tiekimo sistemą“, – vardija psichologė.
I.Būdvytytė pabrėžia, kad, jei žmogus reguliariai praktikuojasi ir mokosi elgtis kritinėse situacijose, tai gali padėti automatiškai reaguoti bei išlaikyti šaltą protą net ir esant stresinėms sąlygoms. Nuolatinis mokymasis naudotis tokiais planais gali padėti žmonėms išlaikyti emocinį stabilumą ir elgtis sąmoningai padidėjusio streso situacijomis.
