Kokį 37-ąjį kartą buvo džiugiai pranešta apie bandymus gaivinti nesėkmingai statytą ir dabar užkonservuotą nacionalinį stadioną – esą tai bus daugiafunkcis objektas, kuriame įsikurs tiek privačios, tiek valstybės institucijos.
Kaip ir anksčiau, vėl buvo užsimenama apie žymiausio Lietuvoje objekto statybos kainą.
Ji siektų apie 94 mln. eurų.
Praėjusiais metais, kai apie nacionalinį stadioną buvo kalbama 36-ąjį kartą, šios garsenybės kaina buvo 78 mln. eurų. Tiesa, tada ji buvo nurodoma dar litais, bet pavertus eurais būtų buvusi tokia suma.
Vilniečiai tokį perskaičiavimą sutiko vangiai: et, koks skirtumas – 94 ar 194 milijonai. Juk vis tiek pradėjus įgyvendinti bet kurį statybos projektą kaina išsipučia. Taip pat ne vieno milijono prireikia brokui ištaisyti.
Kad nacionalinio stadiono statybos neužgultų mokesčių mokėtojų pečių, valdžia ramino: nuo 50 iki 70 mln. eurų galime išprašyti iš Europos Sąjungos fondų. Tik abejoti tokiais pažadais vertė pridedamas žodelis „preliminariai“.
37-ąjį kartą kalbant apie garsųjį objektą buvo dalijamasi planais, kas jame įsikurs. Pasirodo, kai kurios institucijos yra įsikūrusios netinkamose patalpose, todėl jos būtų perkeltos į pastatus aplink stadioną.
Tad stadionas apliptų reikalingomis ir nelabai valstybinėmis įstaigomis. O biurų pastatai stadioną apjuostų žiedu.
Kaip visada, užsiminta ir apie investuotojus. Neva stadionu susidomėjo vokiečiai, prancūzai ir vengrai.
„Jeigu viskas vyks, kaip suplanuota“, – taip pat būtinas sakinys prakalbus apie stadioną. Taigi, jeigu taip bus, projektavimo konkursą būtų galima skelbti jau balandį, statybų rangovo konkursą – kitais metais, o projektą baigti 2018-aisiais.
Nacionalinio stadiono istorija kai kuriems vilniečiams primena lietuvių tautos istoriją.
Stadionas buvo pradėtas statyti 1987 metais, kai šalia jo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ niekas dar nė neplanavo.
„Akropolis“ iškilo, o stadiono pamatus ir laikančiąsias konstrukcijas apie 1993-iuosius teko užkonservuoti. 2008 metais į objektą metus 33,6 mln. eurų statybos atgijo. Tačiau darbai sustojo pasibaigus pinigams.
Ar neprimena lietuvių išgyvento sovietmečio su partijos planais, viltingo Atgimimo, sunkmečio? Tik kur atėjome, jei stadiono griaučiai lyg po rezistencijos kovų pokariu?
