Pagerėjo vandens kokybė ir sumažėjo avarijų tikimybė
Prieš kelerius metus Alytuje buvo rekonstruoti vandens gerinimo įrenginiai su antro pakėlimo siurbline. Kaip tvirtina įmonės „Dzūkijos vandenys“ Vandentiekio ir nuotakyno departamento direktorius Leonas Mackevičius, tinklų atnaujinimas buvo būtinas, nes didžioji dalis vandentiekio ir nuotekų tinklų Alytaus mieste buvo pakloti 1970–1985 metais.
„Tuomet tiek vandens poreikis, tiek susidarančių nuotekų kiekis buvo keliskart didesnis. Situacija paskutinius porą dešimtmečių mieste labai keitėsi, gyventojų mažėjo, tad vamzdynų skersmuo tapo per didelis, ir tai turėjo neigiamos įtakos vandens kokybės rodikliams. Galų gale ir patys vamzdynai buvo technologiškai pasenę, o tai turi įtakos tinklų avaringumui ir jų eksploatavimo kaštams“, – pasakoja L. Mackevičius. Anot pašnekovo, įmonė ilgą laiką savo jėgomis ir lėšomis keisdavo ir rekonstruodavo problematiškiausias miesto vamzdynų atkarpas, o situaciją pakeisti iš esmės padėjo iš Sanglaudos fondo lėšų finansuojamas projektas „Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas Alytaus mieste“. Dalį lėšų projektui įgyvendinti skyrė ir patys „Dzūkijos vandenys“.
Projekto metu buvo rekonstruota daugiau kaip 16 kilometrų vandentiekio ir nuotekų tinklų, vandenvietėje sumontuoti modernūs ir šiuolaikiški kvarcinio smėlio ir oro filtrai, atnaujinti automatiniai įrenginiai, į kitą vietą perkelta siurblinė, įdiegta nuotolinio valdymo ir procesų stebėsenos sistema. „Siekėme ne tik atstatyti nusidėvėjusią infrastruktūrą, kad sumažėtų vandentiekio tinklų avarijų skaičius ir alytiškiams būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugų prieinamumas, bet ir sumažinti infiltraciją bei pagerinti tiekiamo geriamojo vandens kokybinius reikalavimus, o kartu ir miestiečių gyvenimo sąlygas. Gyventojai palankiai vertina pokyčius, nes geria kur kas kokybiškesnį vandenį nei anksčiau“, – tvirtina L. Mackevičius.
Į klausimą, su kokiais iššūkiais buvo susidurta įgyvendinant projektą, pašnekovas atsako taip: „Kadangi visus darbus vykdėme veikiančiuose tinkluose, gyventojai būdavo iš anksto informuojami apie galimus vandens tiekimo sutrikimus vienoje ar kitoje miesto dalyje. Žinoma, tinklų rekonstrukcijos metu pasitaikydavo nežymių geriamojo vandens savybių – spalvos, drumstumo ar skonio – pablogėjimo, bet visa tai buvo laikina. Didžiausiu iššūkiu tapo 2019 metų rudenį Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs didžiulis gaisras. Dėl jo regione tuomet buvo paskelbta ekstremali situacija. Vandens tada reikėjo labai daug, jį gaisrui gesinti tiekėme ir mes.“
Galima drąsiai gerti vandenį tiesiai iš čiaupo
Kad miestiečiams būtų tiekiamas tik švarus ir kokybiškas vanduo, prieš kurį laiką moderniai rekonstruota buvo ir Šiauliuose esanti Lepšių vandenvietė. „Iki 2015 metų geriamasis vanduo Šiaulių miesto ir jo priemiesčių gyventojams buvo tiekiamas iš trijų vandenviečių – Birutės (apie 56 proc.), Bubių (apie 34 proc.) ir Lepšių (apie 10 proc.). Geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitiko tik iš Birutės vandenvietės tiekiamas vanduo. Prasčiausias vanduo vartotojus pasiekdavo iš Lepšių vandenvietės. Parengus vandenviečių darbo optimizavimo studiją, paaiškėjo, kad ekonominiu ir vandens kokybės požiūriu naudinga uždaryti Bubių vandenvietę, o Lepšių – rekonstruoti. Ši vandenvietė mieste pati seniausia, įrengta dar 1948 metais. Buvo būtina ją rekonstruoti, nes vandenvietė neturėjo jokių vandens gerinimo įrenginių, o be jų tiekiamo vandens kokybė neatitiko galiojančių reikalavimų – bendrosios geležies ir amonio kiekis vandenyje viršijo nustatytas normas: geležies daugiau nei 2 kartus, amonio – iki 1,24 karto. Nors šie rodikliai nesietini su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau bendrovė siekė užtikrinti geriamojo vandens kokybės reikalavimus pagal visus rodiklius“, – pasakoja įmonės „Šiaulių vandenys“ l. e. p. generalinis direktorius Aurimas Rutkauskas.
Anot pašnekovo, Sanglaudos fondo ir įmonės lėšomis įgyvendinus projektą „Lepšių vandenvietės rekonstrukcija ir vandens gerinimo įrenginių statyba“ – rekonstravus Lepšių vandenvietę ir pastačius vandens gerinimo įrenginius, iš jos į centralizuotus tinklus pradėta tiekti apie 40 procentų vandens. Tai leido uždaryti Bubių vandenvietę ir pasiekti, kad kokybišku vandeniu būtų aprūpinami visi Šiaulių miesto ir jo priemiesčių gyventojai.
Atliekant rekonstrukcijos darbus, vandenvietėje buvo įdiegtos šiuolaikiškos technologijos, sumontuoti modernūs vandens gerinimo įrenginiai – slėginiai filtrai su kvarciniu smėliu ir aktyvuota anglimi. Taip pat buvo sutvarkytos apsaugos sistemos, užtikrinta galimybė visus vandens tiekimo procesus sekti ir valdyti per nuotolį. Pašnekovas pažymi, kad modernizavus vandenvietę mieste problemų dėl geriamojo vandens kokybės nebeliko – šiauliečiai dabar drąsiai gali gerti vandenį tiesiai iš čiaupo, ir tai – sveika.
Viešinimo projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšų.
