Vilijampolėje, Varnių gatvėje, gyvenanti Eva Mikalauskė sako, jog čia – gera. Mikrorajonas judrus, bet yra ir žalių erdvių. Čia ir pačių gyventojų sodinti medžiai – klevai, beržai.
Žalios erdvės reikalingos ne tik žmonių poilsiui, sako, jog čia ir gyvūnų – ežių, voverių, šikšnosparnių – namai. Bet jei savivaldybė įgyvendins savus planus, viso to neliktų.
„Norima platinti aištelę, ją padaryti iki pat namo praėjimo namo. Vadinasi, visą žalią erdvę miestas iš mūsų atims.
Pikta. Tai siaubinga, negalima taip daryti, čia gyvena daugybė gyvūnų, čia pačių žmonių sukurta aplinka“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo kaunietė E.Mikalauskė.
Tokį nerimą pasėjo į gyventojų rankas pakliuvęs kvartalinės renovacijos planas.
Kelių bendrijų pirmininkė Ramunė Liuda Razgūnienė taip pat akcentavo žaliosios erdvės naikinimą ir parodė vieną iš namų, prie kurio būtų iškirsta apie 10 medžių dėl vieno šaligatvio tiesimo.
Žmonės net ėmė skaičiuoti, kiek iš viso medžių neliktų, ir susumavo nemenką skaičių – apie 100.
Stebina gyventojus ne tik tokie sprendimai. Jie apakę ir todėl, kad numatoma medžius sodinti ten, kurie jie jau ir taip auga.
„Planai visiškai neatitinka realybės“, – piktinosi E.Mikalauskė.
Kitas gyventojų galvos skausmas – planuojama daugiaukštė automobilių aikštelė ir naujos gatvės, vietoje žalių erdvių, būtų tiesiamos tiesiai gyventojams po langais, net prie darželių ir mokyklos.
„Gatvė eis tarp gyvenamų namų ir mokyklos, o tas tarpas bus viso labo apie 50 metrų. Tai čia jau reikia kalbėti ir apie saugumą, ne tik apie taršą“, – aiškino Vilijampolės gyventojas.
Bendrijos „Vilija“ pirmininkas Giedrius Laurinavičius svarsto, jog galbūt gatvės reikalingos dėl kokių nors slaptų verslo interesų.
Tačiau valdininkai ramina nieko nedarysiantys be gyventojų žinios.
„Tos schemos nėra galutinis produktas, tai tiesiog darbinė priemonė toliau diskutuoti su gyventojais ir prieiti bendrą konsepciją. Noriu pabrėžti, kad tikrai nesiruošiam kirsti jokių medžių, nesiruošiam naikinti parkų ar žaliųjų plotų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai tikino Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Gyvenamųjų namų aplinka bus tvarkoma savivaldybės lėšomis, bet tik tada, kai apie 80 proc. konkretaus kvartalo namų bus renovuoti.
„Norime žmones paskatinti renovuotis namus. Kol žmonės namų nerenovuos, tol su tvarkymo planais neateisime“, – teigė G.Barčauskas.
Tačiau R.L.Razgūnienė pareiškė, jog tokie savivaldybės veiksmai ir pateikiamos schemos kaip tik atbaido gyventojus nuo renovacijos.
„Gyventojai patyrė šoką, tos schemos visiškai neatitinka gyventojų norų“, – teigė kelių bendrijų pirmininkė.
Savivaldybės užsakymu kvartalinės renovacijos planai parengti visiems Kauno mikrorajonams. Iš viso – 40 schemų.
