Lietuvos ornitologų draugijos teigimu, Europoje per metus atsitrenkę į stiklus žūsta daugiau nei 80 mln. sparnuočių.
Nors sunku apskaičiuoti, kokia dalis jų žuvo, pavyzdžiui, Kaune, ornitologai įsitikinę, kad skaičius tikrai nemažas, mat per Lietuvą eina vienas intensyviausių migracijos kelių. Juo rudenį ir pavasarį kasdien gali perskristi milijonai sparnuočių.
Deja, paukščių likimas rūpi ne visiems nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams. Kodėl?
Atsitrenkę žūsta iškart
Kaunietė Vijolė „Laikinajai sostinei“ pasakojo dirbanti įmonėje, kuri įsikūrusi viename stikliniame daugiaaukštyje.
„Labai dažnai, ypač pastaruoju metu, matau, kaip paukšteliai atsitrenkia į stiklą. Žiūrėti skaudu, bet nieko padaryti negaliu. Dar skaudžiau, kad mieste kasdien kyla pastatai su stiklo fasadais. Kodėl niekas negelbėja paukščių?“ – nusivylė moteris.
Kaune gyvenantis ornitologas Marius Karlonas patvirtino: problema išties rimta, aktuali ne tik šiame mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Pasak jo, sparnuočiai atsitrenkia tiek į stiklinius daugiaaukščius, tiek į kitokius langus, pavyzdžiui, nuosavų namų.
Paukščius labiausiai klaidina veidrodinis atspindys – jei jame atsispindi dangus ar medžiai, sparnuočiai mano, kad galės ten nutūpti ir atsipūsti, deja, čia laukia spąstai – paukštis atsitrenkia.
Į nuosavų namų stiklus paukščiai dažniausiai trankosi perėjimo metu, jie būna vietiniai, dažniausiai gyvenantys netoliese.
Visai kita situacija stikliniuose daugiaaukščiuose. Į juos atsitrenkę žūsta migruojantys paukščiai. Ryškiausia problema – Lietuvos pajūryje.
Skrisdami stiklinių pastatų jie faktiškai nemato – pastebi tik juose atsispindintį dangų ir aplinkines buveines.
„Paukščiai skrenda ne tokiu ir mažu greičiu – iki keliasdešimties kilometrų per valandą. Lėkdami tokiu greičiu ir susidūrę su stiklu didžioji dalis tiesiog akimirksniu žūsta – lūžta kaulai, būna smegenų sutrenkimas“, – teigė ornitologas.
Paukščių kūnus šluote šluoja
Pašnekovas įspėjo: stikliniai daugiaaukščiai neturėtų būti statomi ant migracijos kelio, įsikišti turėtų ir valdžia. O jei pastatas vis dėlto pastatomas, jis turėtų turėti specialius stiklus – arba ne veidrodinius, arba su taškeliais, linijomis, kurias aiškiai matytų sparnuočiai. Tiesa, tokie stiklai gerokai brangesni nei įprastiniai.
„Nežinau, kaip jaučiasi žmonės, gyvenantys ar dirbantys tuose pastatuose, kai kiekvieną dieną valytojai turi šluota sušluoti lavonėlius ir sukrauti į kibirus. Manau, kad dėl sutaupytų kelių tūkstančių eurų kiekvieną dieną žūsta šimtai tūkstančių paukščių.
Sprendimo būdų tikrai yra, tik niekas nesako, kad jie pigūs. Be to, ne visą laiką žmonės nori neskaidrių stiklų su taškiukais ar linijomis, nes vaizdas pro langą bus ne toks geras. Tačiau reikia suprasti, kad mes esame ant vieno intensyviausių migracijos kelių, turime jausti atsakomybę už visos Europos paukščius, kurie skrenda pro Lietuvą. Žmonės neturėtų net galvoti apie sau malonesnius sprendimus“, – įsitikinęs M.Karlonas.
Reikėtų statybos reglamento
Negana to, dauguma NT plėtotojų daugiaaukščius ir apželdina, tad paukščiams dar sunkiau atskirti, kur tikras medis, o kur stiklas.
„Turėtų būti ir statybos reglamentas. Kai tokie dalykai paliekami žmonių moralei, tai neveikia. Žmonės renkasi pagal estetinį grožį, kainą. Kartais žmonės tai daro ne iš piktos valios, o neturėdami žinių. Manau, problema turėtų būti sprendžiama valstybiniu lygmeniu, tada gal ir būtų rezultatai“, – šnekėjo jis.
Kiek paukščių žuvo atsitrenkę į stiklus Lietuvoje ar atskiruose jos miestuose, suskaičiuoti sunku, bet ornitologas įsitikinęs, kad skaičiai – nemaži.
„Skaičiavimų nepadaryta, bet manau, kad Lietuva yra viena žalingiausių šalių šiuo klausimu. Turbūt patenkame į Europos dešimtuką“, – mano M.Karlonas.
Rudenį intensyviausia paukščių migracija būna rugsėjo–spalio mėnesiais, o pavasarį – kovą–balandį.
Problemą vadina išpūsta
Architektas Lukas Rekevičius teigė, kad ši problema projektuotojams gerai žinoma, tačiau ji esą per daug išpūsta.
„O iš ko dar daryti tuos langus, jei ne iš stiklo? Ši problema – ir išpūsta, ir neišpūsta tuo pat metu. Išpūsta dėl to, kad dažniausiai kalbama tik apie stiklinius pastatus miestuose. Paukščiai žūsta atsitrenkdami į kiekvieną didesnį langą, net ir į nuosavus namus, kurie turi vitrinas ir stovi prie kokio nors miško. Paukščių žūtis sieti tik su stikliniais pastatais centre yra klaidinga“, – kalbėjo L.Rekevičius.
Jis pridūrė, kad stiklų šiuo metu neįmanoma pakeisti jokia kita medžiaga, todėl pastatai, ypač aukšti, ir toliau bus statomi tokiu būdu.
„Aukštų pastatų svoris labai didelis. Jie turi būti statomi iš lengvesnių medžiagų. Todėl betonines konstrukcijas keičia metalinės, o plytinę apdailą – stiklas.
Stiklo plokštumos siejasi su mūsų gyvenimo kokybe, mes norime, kad namuose vitrinos būtų didelės, šviesios, su mažyčiais langeliais gyventi nebesinori“, – dėstė pašnekovas.
Rūpi ne paukščiai, o kaina
Vis dėlto L.Rekevičius sutiko, kad įprasti stiklai sparnuočiams neša mirtį, tad, jei tik yra galimybė, derėtų pamąstyti apie įvairius architektūrinius sprendimus, kurie padėtų spręsti problemą. Tokių priemonių yra ne viena.
„Reikėtų vengti kiauro vitrinų persišvietimo, kai viename ir kitame pastato gale įstatyta po vitriną, – paukštis mano, kad galima kiaurai praskristi, atsitrenkia ir užsimuša. Kitas būdas – pasirenkamas mažesnis stiklo atsispindėjimo koeficientas.
Kai stikle labai gerai atsispindi dangus ar medžiai, paukščiai mano, kad ten – tikras miškas ar dangus, į kurį galima skristi.
Trečias dalykas – stiklų raštas, pavyzdžiui, maži taškiukai, kuriuos paukštis mato. Kuriami ir šiuolaikiniai stiklai su žmogaus akiai nematomais piešiniais“, – vardijo L.Rekevičius.
Tačiau tai susiję su kaina – tokie stiklai gerokai brangesni.
„Didžiojoje dalyje projektų miesto centre numatyta apsauga ant stiklų.
Deja, ji ne visur įrengiama, įtariu, kad kai kur bandoma sutaupyti. Reikia siekti, kad apsaugos būtų ne tik suprojektuotos, bet ir įgyvendintos“, – sakė architektas.
L.Rekevičius antrino ornitologui – galbūt reikėtų reglamentuoti tokių apsaugų ant stiklų įrengimą.
„Nebūtų skausminga tai reglamentuoti. Projektuojant kokį nors didesnį pastatą daromas poveikio aplinkai vertinimas. Tame vertinime dalyvauja labai daug žmonių, tarp jų ir gamtininkai, ekologai.
Tuose vertinimuose dažnai surašomos rekomendacijos, kad tie, kurie vėliau statys, žinotų, ką daryti, kad paukščiai nežūtų. Tai pasakoma aiškiai, tačiau kaip rekomendacija, dėl to reglamentavimas turėtų prasmės – visa tai taptų privaloma“, – aiškino pašnekovas.
Gyvybę išsaugoti gali ir lipdukas
Prie paukščių žūčių mažinimo gali prisidėti ir gyventojai. Pasak Lietuvos ornitologų draugijos, pati paprasčiausia, pigiausia ir lengviausiai įgyvendinama priemonė išlieka plėšriųjų paukščių siluetų klijavimas ant stiklų.
Nors migruojantys paukščiai galbūt ir nekreipia dėmesio į ant stiklo užklijuoto silueto formą, pati užklijuota aplikacija su paukščio atvaizdu jau padidina stiklų matomumą.
Specialių įvairaus dydžio paukščių siluetų lipdukų galima įsigyti internete, todėl bet kuris mūsų šalies pilietis gali jų nusipirkti pasirinkdamas tinkamą jų dydį bei norimą skaičių.
Taip pat galima įsigyti specialių pieštukų, holograminių juostų, balionų ir kitų priemonių, skirtų atbaidyti paukščius nuo įvairių objektų ir jiems grėsmę keliančių kliūčių, o tai tiesiogiai sumažina jų žūties mastą, mažina konfliktinių atvejų skaičių.
Yra ir dar vienas paprastesnis būdas. Stiklus iš lauko pusės galima tiesiog pateplioti vazelinu – taip sumažės atspindys.
Svarbus ir pastatų apšvietimas
NT projektus plėtojančios bendrovės „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas:
„Stiklo fasadų naudojimas šiuolaikinėje pastatų architektūroje yra skatinamas tarptautinių pastatų projektavimo tvarumo standartų (Breeam, LEED) rekomendacijų, nes pastato naudotojams suteikia tinkamą dienos šviesos lygį. Pavyzdžiui, siekiant aukštų tarptautinių tvarumo standartų įvertinimų, būtina užtikrinti, kad dienos metu bent 80 proc. grynojo biuro patalpų grindų ploto būtų tinkamai apšviestos tiesioginės dienos šviesos, tai galima pasiekti naudojant skaidrius fasadus (aliuminio ar stiklo konstrukcijas).
Analizuojant pastatams reikalingas apsaugos priemones, kurios padėtų išvengti paukščių žūčių, pirmiausiai reikia nustatyti, ar projektuojamo pastato vieta nesiriboja ir nepatenka į paukščių buveinių apsaugai svarbias teritorijas (pvz., „Natura 2000“) bei paukščių migracijos kelius.
Standartiniu atveju, didžiausią riziką paukščiams kelia pastatų stikliniai paviršiai, esantys iki 25 metrų aukščio nuo žemės.
Pagal ekspertų rekomendacijas, svarbu taikyti priemones, mažinančias paukščių atsitrenkimus į stiklinius langus. Pastatai yra skirtingi, taigi ir priemonės jiems turi būti skirtingos, be to, reikia atsižvelgti į želdynus, kurie yra arčiau fasadų ir gali būti atspindėti.
Taip pat svarbu pažymėti, kad fasado langų atspindžio procentas ar vizualumas taip pat yra labai svarbus veiksnys, tam tikrais atvejais užtenka smulkesnio langų rašto ar sumažinto atspinžio, kad grėsmė paukščiams atsitrenkti būtų sumažinta. Visiškai stikliniuose fasaduose ekspertai rekomenduoja taikyti paukščiams vizualiai matomus stiklo raštus – taškelus, linijas ir pan., jei langas yra iki 25 m pastato aukščio, o aukštesnių pastatų langai turėtų būti su neatspindinčiais paviršiais.
Taip pat pastatų vidaus apšvietimas į išorę pro langus turi patekti minimaliai. Išorėje esantis pastato apšvietimas, jei jis nereikalingas saugumui, turi būti prislopintas arba išjungiamas nakties metu.
Paukščių migracijos keliuose siūloma taikyti papildomas priemones, įvertinant migruojančių paukščių skridimo aukštį, kuris Lietuvoje gali siekti iki 2500 metrų aukščio. Nakties paukščių migracija yra intensyvesnė nei dienos ir sudaro 65–70 proc. viso migracinio srauto. Dienos metu migruojantys paukščiai dažniausiai skrenda iki 50 metrų aukštyje, o nakties metu net iki 1600 metrų“.
Kaunui neaktualu?
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius:
„Kauno mieste statomas labai neženklus skaičius pastatų vientisai stikliniais, veidrodiniais fasadais. Tyrimais įrodyta, kad didžiausia neigiamą poveikį paukščiams turi vidutinio aukščio ir žemi pastatai.
Stikliniai fasadai su įvairaus rašto ar vientisa ultravioletine danga padengti paviršiai yra matomi paukščiams ir juos apsaugo nuo nepageidaujamo susidūrimo.
Remiantis užsienio šalių praktika, kuriose yra ženklus skaičius pastatų veidrodiniais fasadais, statybų reglamentavimas ar esamų pastatų pertvarkymas yra veiksminga priemonė užkirsti kelią nepageidaujamoms paukščių žūtims (šviesos išjungimas tamsiu paros metu, ar privalomas fasadų padengimas ultravioletine danga).
Manome, kad Kauno miestui, turinčiam tik kelis pastatus vientisais veidrodiniais fasadais, keliamas klausimas nėra aktuali problema šią dieną. Atkreipiant projektuotojų bendruomenės dėmesį, galima šį klausimą savalaikiai kelti Lietuvos Architektų rūmuose, kad projektavimo metu būtų įvertinta minėta problema, taip išvengiant nepageidaujamų pasekmių.
Esant parengtiems Projektiniams pasiūlymams, išduodant specialiuosius reikalavimus projektuojamiems pastatams, galima būtų architektams papildomai priminti dėl atsakingo pastatų stikliniais paviršiais projektavimo.“
