Gintauto Natkevičiaus architektų biuras jau paviešino parengtus ir bendrovės „Saulės projektas“ užsakytus projektinius pasiūlymus. Numatyta, kad Žaliakalnio širdyje, Astronomijos gatvės 6-uoju numeriu pažymėtame sklype, iškils du gyvenamieji daugiabučiai – vienas penkiaaukštis, kitas šešiaaukštis.
Kol kai kuriuos kauniečius gąsdina tamsios pastatų spalvos ar daugiabučių dydis, daugumai vietinių tokie dalykai dabar rūpi mažiausiai. Jie sunerimę dėl istorinio Sąjūdžio ąžuolo likimo, mat jo vietoje ir stovės vienas daugiabutis.
Išdygs du aukšti pastatai
Netoli Kristaus Prisikėlimo bazilikos iškilsiantys daugiabučiai bus tamsiai pilkos spalvos, ganėtinai aukšti, bet ne aukštesni už baziliką. Pastatams išskirtinumo suteiks laiptuojami aukštai, kurių kiekvienas turės apželdintą terasą. Automobilių aikštelė bus po daugiabučiais.
Architektas G.Natkevičius „Laikinajai sostinei“ pasakojo, kad detalųjį planą daugiabučiams senesniais laikais parengęs buvo architektas Virginijus Juozaitis. Planą teko kiek pakoreguoti, tačiau esmė išlikusi tokia pat. Detaliajame plane jau buvo numatyta, kiek ploto galima užstatyti, koks turi būti pastatų aukštis, kur bus automobilių statymo aikštelės.
„Pastatai turi neviršyti buvusios Radijo gamyklos korpusų. Vienas daugiabutis yra tokio pat aukščio kaip Radijo gamykla, o kitas vienu aukštu žemesnis“, – aiškino G.Natkevičius.
Daugiabučiai laiptuoti bus ne veltui – architektas tiki, kad dėl tokio sprendimo jie nekonkuruos su bažnyčia ir tiesiog išnyks bendrame fone.
„Suprojektavome terasinį pastatą, laiptuotą, kad jis bendrame kontekste išnyktų, kad būtų mažesnis už Radijo gamyklos korpusą ir kad nekristų į akis, nekonkuruotų su Kristaus Prisikėlimo bažnyčios siluetu“, – teigė pašnekovas.
Detaliajame plane numatyta, kad užstatyti galima visai nemažą plotą, dėl to ir nuspręsta statyti ne vieną, o du daugiabučius.
„Vienas daugiabutis būtų labai stambus, todėl mes jį perskyrėme į du tūrius. Vieną palikome stambesnį, o kitą smulkesnį ir aukštu mažesnį. Bendroje miesto išklotinėje daugiabučių beveik nebus matyti.
Apvažiavome visas miesto regyklas, iš jų pastatų iš viso nesimatys“, – tikino G.Natkevičius.
Skundžiasi ir dėl spalvos
Nemažai kauniečių nustebino pasirinkta tamsi spalva. Atsirado vadinančiųjų ją niūria ar depresyvia, ypač lyginant su šviesia Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Architektas G.Natkevičius su tokia kritika griežtai nesutinka, anot jo, spalvos ne niūrios, o neutralios.
„Į viską reikia žvelgti kontekste. Kadangi bažnyčia balta, mes sąmoningai bandome naudoti neutralias spalvas: pilką, juodą, kad pastatai išnyktų, nekonkuruotų. Jei padarysime spalvotą pastatą, jis tiesiog švies. Norime, kad daugiabučiai ištirptų tarp medžių, žalumos, šlaito. Ir terasas apželdinsime.
Be to, aplink yra ir kitų tamsių pastatų, pavyzdžiui, šalia esančios mokyklos korpusas. Svarbu, kad daugiabutis nekonkuruotų su kitais pastatais, kad nebūtų margos vištos“, – aiškino architektas.
Iš viso pastatuose planuojama įrengti 88 butus, pirmuose aukštuose būtų ir komercinių patalpų.
„Gal atsiras odontologas ar telefonų parduotuvė, gal advokatai, notarai“, – svarstė G.Natkevičius.
Jis pabrėžė, kad projektas jau viešinamas, tačiau jokios oficialios kritikos nesulaukė, nors kai kurie piliečiai ir lieja pyktį socialiniuose tinkluose.
„Natūralu, kad žmonės baugiai žiūri į tai, kas nauja. Socialiniai tinklai leidžia viską iš eilės komentuoti, komentuoja ir tie, kurie nusimano, ir tie, kurie nenusimano. Bet reikia suprasti, kad miestai turi būti plėtojami“, – tikino G.Natkevičius.
Koks ąžuolo likimas?
Miestiečiams dar svarbesnis klausimas nei pastatų išvaizda – sklype augančio Sąjūdžio ąžuolo likimas. Medis buvo pasodintas prieš 35 metus, 1988 metų birželio 10 dieną, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus įkūrimo proga.
Žaliakalnio bendruomenės centro „Žaliasis Ąžuolynas“ atstovė Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė tikino, kad vietiniai statyboms iš esmės neprieštarauja, nors pasirinkta daugiabučių spalva ir kelia abejonių.
„Nežinau, kiek buvo atsižvelgta į aplinkinių pastatų spalvą, nes pati Kristaus Prisikėlimo bažnyčia balta, šalia esantys pastatai irgi balti. Tačiau patys pastatai gana įdomūs, yra ir balkonai su terasomis“, – komentavo L.Ramanauskaitė-Stašiauskienė.
Gyventojams dabar rūpi tik vienas dalykas – kas nutiks ąžuolui? Pats architektas G.Natkevičius ramino, kad ąžuolas bus tiesiog persodintas kitur ir smagiai žaliuos toliau.
„Kai jau buvome gana toli pažengę su projektavimo darbais, paaiškėjo, kad ten dar yra Sąjūdžio ąžuolas. Ąžuolas puikiai užaugęs, bet mes neturime kaip jo esamoje vietoje išsaugoti. Susitarėme su įmone, kuri persodina tokius didelius medžius.
Pastato perskyrimas į du tūrius leido jų viduryje sukurti tokį skverą, tai bus Sąjūdžio ąžuolo skveras. Ir ąžuolą, ir paminklinį akmenį perkelsime ten. Jei atsistosi prie paminklinio akmens, tau atsivers visas Kaunas. Tai darome ne sau, ne kažkam, o miestui“, – pabrėžė kaunietis architektas.
Vis dėlto gyventojų tokie argumentai neįtikina. Jie mano, kad medis tarp dviejų daugiabučių tiesiog neišgyvens.
„Ąžuolą saugiai persodinti tarsi būtų įmanoma, bet šiuo atveju ta nauja vieta numatyta tarp betoninių sienų, virš požeminių garažų. Mums nerimą kelia tai, kad ąžuolas ten neišgyvens – jis neturės kur plėsti savo šaknų, negaus drėgmės. Toks vaizdas, kad jis bus pasmerktas lėtai mirčiai“, – nerimavo L.Ramanauskaitė-Stašiauskienė.
Ji siūlė, kad ąžuolą būtų galima persodinti kur nors kitur.
„Vieta turėtų būti ne tarp betono sienų. Gal galima tą ąžuolą įkomponuoti į kokią kitą erdvę, labiau į šlaito pusę. Mums neramu, ar bus užtikrintas istorinis atminimas“, – kalbėjo L.Ramanauskaitė-Stašiauskienė.
Medžiui reikia didesnio ploto
Dendrologas Arvydas Rutkauskas į architekto idėjas dėl ąžuolo irgi žvelgia skeptiškai – mažai tikėtina, kad medis atlaikys.
„Medį su šaknimis išimti sudėtinga, reikėtų naudoti amerikiečių technologiją, kai yra nupučiamos žemės. Tada reikėtų medį perkelti, prieš tai stiprokai apgenėti šakas. Šaknis išdėliojus naujoje vietoje, reikėtų užpilti žeme – tada ąžuolas galbūt prigytų. Tačiau tokia technologija čia faktiškai netaikoma“, – komentavo A.Rutkauskas.
Jo teigimu, ąžuolui augti reikalingas ir nemažas plotas. Kaip matyti projekte, tai irgi nebus užtikrinama.
„Naujoje vietoje medžiui skirtas mažas plotelis virš požeminių garažų. Numatytas keturių kvadratinių metrų plotas, o reikėtų minimaliai septynių, aštuonių ar net dešimties kvadratinių metrų. Reikėtų paieškoti naujos vietos, ne daugiabučio pasienyje.
Šio ąžuolo reikšmė Lietuvai – simbolinė. Reikia tai aktualizuoti, reikia per žiemą atrasti naują vietą ir viską suderinti“, – sunerimo specialistas.
Ar namai tikrai nekonkuruos su bazilika?
Paulius Tautvydas Laurinaitis. Architektūros istorikas
„Kauno Prisikėlimo bažnyčia yra bene svarbiausias Kauno simbolinis pastatas matuojant tiek miesto, tiek šalies mastu. Didelė simbolinė reikšmė ir Kauno modernistinei architektūrai.
Mano nuomone, į pastatus, kurie gali sudaryti konkurenciją bažnyčiai Žaliakalnio panoramoje, reikia žiūrėti ypač dėmesingai.
Svarbu atsižvelgti į patį kontekstą, prisiminti, kad didžioji klaida tame kvartale buvo padaryta jau gerokai anksčiau. 1940 metais tarp Savanorių prospekto ir vis dar statomos Kristaus Prisikėlimo bažnyčios buvo formuojamas skveras, kuris turėjo suteikti deramą aplinką. Jis prieš pat okupaciją buvo iš dalies baigtas. Sovietmečiu toje vietoje buvo pastatyti pramoniniai Radijo gamyklos korpusai.
Mano nuomone, prieš privatizacijos procesų pradžią šių korpusų sunaikinimui turėjo būti skiriamas atitinkamas dėmesys, kad jų neliktų valstybiniu lygmeniu, atsižvelgiant į bažnyčios svarbą. Dabar matome, kad aplinkiniai nauji namai bando taikytis prie tų korpusų aukštingumo.
Žiūrint į daugiabučių vizualizacijas viskas atrodo normaliai. Spalvų nelabai norėčiau vertinti, bet man atrodo svarbiau, kaip įsipaišo tūris. Pavyzdžiui, ankstesnis G.Natkevičiaus pastatas Savanorių prospekte tikrai nėra darniai įkomponuotas į panoramą Kristaus Prisikėlimo bažnyčios atveju, žvelgiant iš kai kurių taškų jis sudaro konkurenciją bažnyčiai.
Šie nauji daugiabučiai atrodo tikrai neutraliau aukštingumo atžvilgiu. Projekte matyti, kad pastatas bando vizualiai pratęsti Žaliakalnio kalvą, bando apjungti tradicinį mažaaukštį statymą su aukštesniais pastatais, esančiais Savanorių prospekto aplinkoje, iš tos pusės pastatas kontekste neatrodo akiplėšiškai.“
