Mokslininkas ir aktyvus visuomenininkas Ainius Lašas neapsikentė geležinkelio stoties teritorijoje ne vieną mėnesį matydamas statybinių atliekų kalną. „Ar tai, ką traukiniais į Kauną atvykstantys svečiai mato, nedaro gėdos kauniečiams?“ – klausė traukiniais dažnai keliaujantis vyras.
Iš Kauno autobusų stoties išvykstantys keleiviai taip pat mato apleistą ir prišiukšlintą sandėlį.
O Muravos sankryžos prieigose į Kauną įvažiuojančius svečius pasitinka veidrodinio plieno skulptūra – Tauras.
Greitkelyje ties Kauno riba šviečia pernai atnaujintas riboženklis – paprastos baltos tūrinės raidės, nors kitas toks kelyje link Klaipėdos išmontuotas.
O gal miesto riboženklių visai nereikia, užtektų vien tvarkingos miesto vartų aplinkos?
Tikėjosi, kad sutvarkys
Kauno geležinkelio stotis ir jos teritorija prižiūrima, tačiau vienas statinys ir jo aplinka kelia nuostabą.
Prie 11 ir 12 kelių stovi nenaudojamas vieno aukšto pastatas. Sovietmečiu tai buvo tualetas, dabar jis paverstas sandėliu. Statinio sienos aptriušusios, bet dar nepatraukliau atrodo greta jo seniai suverstos statybinės atliekos – žvyras, grindinio trinkelės, styro užaugusių ir jau parudavusių žolių kuokštai.
Iš 11 ir 12 kelių keleiviai išvyksta į sostinę ir į Mockavą, iš kur traukinys rieda į Lenkijos miestą Krokuvą.
Į šią netvarką dėmesį atkreipė Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A.Lašas. Jis dažnai iš sostinės į Kauną ir atgal važinėja traukiniais.
Mokslininkas pasakojo, jog dar prieš pusmetį pastebėjo, kad Kauno geležinkelio stotyje ties 11 ir 12 keliais buvo klojamos perono grindinio trinkelės, ant stulpų įrenginėjamos švieslentės. Statybinių atliekų krūva buvo sustumta ant žolyno prie nenaudojamo pastato. A.Lašas sakė, jog tada pamanė, kad kai darbai bus baigti, atliekos bus išvežtos.
Dėl netvarkos – apmaudu
Tačiau visai neseniai A.Lašas vėl laukė traukinio į Vilnių.
„Greta sukiojosi du užsieniečiai. Man pasidarė apmaudu, kad keleivius pasitinka ne gražiai sutvarkyta aikštė su nupjauta žole, o seniai stūksanti plytgalių ir žvyro krūva su žolių stagarais ir aptriušusiu sandėliuku fone“, – sakė mokslininkas.
A.Lašas stebėjosi, kad ši netvarka nekliūna patiems geležinkelio stoties darbuotojams.
„Nejaugi geležinkelio stoties vadovas nevaikšto po savo teritoriją, nepastebi, kas joje darosi?
Juk iš tiesų reikia nedaug, kad aplinka atrodytų tvarkingai, bet kažkaip nesugebame paprasčiausiai apsikuopti. Nereikia nei milijonų, nei viešųjų pirkimų, tik šiek tiek dėmesio ir rūpesčio. Apmaudu, kad paprasčiausiai nesugebame susitvarkyti“, – stebėjosi A.Lašas.
Šiukšles žadėjo išvežti
Geležinkelio stotyje esantis apleistas pastatas su greta jo suversta statybinių atliekų krūva, jau spėjusia apaugti žole, priklauso privačiam asmeniui, ši teritorija priskirta Šančių seniūnijai.
Nors stotis su pastatais yra kultūros paveldo objektų apsaugos zonoje, seniūnijos darbuotojai netvarkos ilgai taip pat nepastebėjo.
Paklausta, kodėl nei geležinkelininkų, nei nenaudojamo pastato savininko neparagino susitvarkyti, Šančių seniūnė Ingrida Kuktienė teigė, kad minimas statinys nekelia pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei.
„Dėl teritorijos priežiūros savininkas yra įspėtas. Skundų dėl statinio ar aplinkos nepriežiūros anksčiau nebuvo gauta“, – aiškino seniūnė.
Pats pastato savininkas verslininkas Gintautas pasakojo, kad statinį įsigijo seniai ir vietoj jo norėjo įrengti greitojo maisto užkandinę.
Prieš 4 mėnesius esą sužinojo, kad yra svarstymų privačius stoties teritorijoje esančius pastatus perimti valstybės žinion.
„Konkrečių pasiūlymų iš nieko dar nesulaukiau, bet dabar nieko ir nedarau, nes nežinia, ar būtų verta investuoti į seną statinį“, – pasakojo verslininkas.
Kaunietis tikino, kad šiukšlių krūvą prie jo pastato paliko statybininkai, kurie tvarkė peroną.
„Galėčiau jų ieškoti, pareikšti pretenzijas. Bet su samdytais darbininkais tą vietą apžiūrėjau, jiems sumokėsiu 150 eurų ir šiukšlės bus išvežtos“, – sakė verslininkas.
Neturi vietos atliekoms
Pradėjus domėtis, kodėl Kauno geležinkelio stotyje keleivius pasitinka ne gražus žolynas ir tvarkinga aplinka, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai teatsakė, jog pastatas yra ne jų žinioje, privatus.
Vėliau, kai kauniečiai tvirtino, kad statybines atliekas galėjo palikti perone darbavęsi darbininkai, bendrovės komunikacijos specialistė Gabjota Alūzaitė buvo atviresnė.
Ji pasakojo, kad šiuo metu Kauno geležinkelio stoties infrastruktūra pritaikoma specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Vykstantys statybos darbai turėtų būti baigti šiais metais.
Atlikus minėtus darbus ateityje įvairiomis transporto priemonėmis bus patogiau ir greičiau patekti iki laukiamosios stoties salės ir peronų.
Specialiųjų poreikių turintiems asmenims, įrengus turėklus, bus patogiau patekti į laukiamąją salę.
Ties 11 ir 12 keliais bus suremontuoti laiptai ir įrengti turėklai, panaikinti slenksčiai, kad tarp peronų būtų patogiau judėti. Ties neįgaliųjų automobilių stovėjimo vieta bus įrengtos nuožulnos, sutvarkyta neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietų infrastruktūra.
Peronuose bus įrengtas takas regėjimo negalią turintiems asmenims, pažymimos visos kliūtys ir įrengiamos kontrastingos spalvos saugumo zonos laukti traukinio.
„Projektas įgyvendinamas nestandartinėmis sąlygomis – nenutraukiant traukinių eismo, todėl rangovas neturi patogios statybų aikštelės, kurioje galėtų sandėliuoti visam projektui reikalingas medžiagas, darbų metu atsiradusias atliekas prieš jas išrūšiuojant ir paruošiant utilizuoti. Užbaigus remonto darbus keliauti traukiniais ir naudotis stoties infrastruktūra bus patogiau visiems keleiviams“, – sakė G.Alūzaitė.
Išvykdami mato netvarką
Dar vieni vartai į miestą yra Kauno autobusų stotis. Į ją ir jos prieigas A.Lašas taip pat pasidairo.
„Kauno autobusų stotis graži, gal tik prie jos esantys seni sandėliai ne visai tvarkingi“, – pastebėjo mokslininkas.
Prasčiausiai atrodo ta vieta, per kurią autobusai su keleiviais iš stoties išvažiuoja į Girstupio gatvę. Greta šios vietos esančio sandėlio dalis atvira, prišiukšlinta ir visiems puikiai matoma.
Kauno autobusų stoties vadovė Laima Pakusienė pripažino, kad ši piktžaizdė seniai netvarkoma ir jai nemalonu, kad kauniečiai bei miesto svečiai greta gražios stoties mato tokią netvarką.
„Tačiau nežinome, kam šis statinys priklauso ir į ką dėl to reikėtų kreiptis“, – sakė L.Pakusienė.
Per daug vizualinių šiukšlių
Kauno autobuso stotis buvo atnaujinta 2018 metais pagal architekto Gintaro Balčyčio projektą. Kaunietis sakė, kad pastaruoju metu šiame objekte ar prie jo būti tenka retai, bet, kiek pastebi, stoties prieigos keičiasi mažai.
Senieji raudonų plytų sandėliai, pro kuriuos iš stoties išvyksta autobusai su keleiviais, žavūs, bet ir tada, kai stotis buvo rekonstruojama, dalis jų taip pat nebuvo tvarkingi.
Pats architektas pastaruoju metu labiau domėjosi dar vienais simboliniais vartais į miestą.
Vasario mėnesį Savanorių prospekto ir Muravos sankryžoje buvo pastatyta veidrodinio plieno Tauro skulptūra. Vėliau atsirado ir raidės „Kaunas“. Šis akcentas paženklino įvažiavimą į miestą.
Aplink 7 metrų aukščio skulptūrą vyksta intensyvus eismas, šalia įrengtuose ekranuose blyksi reklamos, reklaminiai stendai iškelti ir ant aplink esančių namų fasadų.
Vieni kauniečiai meno kūrinį gyrė, kiti peikė, tretiems kilo abejonių, ar jis įkurdintas tinkamoje vietoje, kur vyrauja vizualinis chaosas.
„Kai skulptūra buvo pastatyta ir dėl jos kilo šurmulys, specialiai kelis kartus važiavau jos apžiūrėti.
Mano nuomone, šis akcentas pastatytas netinkamoje vietoje, jį supa ir užgožia aplink mirgančios reklamos, važiuoja automobiliai, iš karto skulptūros net nepastebėjau“ – pasakojo architektas.
G.Balčytis svarstė, kad reikėtų pagalvoti, kaip šią situaciją pakeisti.
O štai prie įvažiavimų į Kauną esantys riboženkliai architektui atrodo visai nesvarbūs, jų, jo nuomone, galėtų ir visai nebūti.
Verdantis gyvenimas patinka
Iš nerūdijančiojo plieno 7 metrų aukščio miesto simbolį – Taurą – sukūrė skulptorius Tadas Vosylius.
Menininkas sakė, kad Taurą kūrė būtent šiai sankryžai ir tai, kad aplink skulptūrą plyti vizualinis chaosas, jo netrikdo.
„Tauras yra vienų miesto vartų simbolis. Jis ramiai stovi, o aplinkui verda gyvenimas. Man atrodo, kad tai kaip tik gerai, nes tai pabrėžia, kad atvykai į miestą, į Kauną. Ypač gerai jis atrodo vakarais, kai įvairus apšvietimas atsispindi skulptūros paviršiuje“, – tikino menininkas.
Ką parašytų apie Kauną?
T.Vosyliui patinka prie kito įvažiavimo į Kauną, Raudondvario plente, stovintis meniškas metalinis riboženklis, vaizduojantis stumbrą.
„Kiti miesto riboženkliai „pagyvenę“, neįdomūs. Būtų galima sugalvoti ką nors labiau intriguojančio“, – sakė menininkas.
Jis išskyrė geležinkelio stoties prieigas – aikštę prie laiptų, kurie veda į stoties pastatą. Ši vieta T.Vosyliui atrodo tuščia ir per daug formali.
„Dar 2016 metais dalyvavau savivaldybės skelbtame konkurse, menininkai buvo kviečiami kurti skulptūras įvairioms miesto erdvėms. Tada buvau sumanęs darbą „Palik žinutę Kaunui“. Sugalvojau sukurti kolonos pavidalo kriptografą – šifravimo aparatą. Spaudydamas jame įtaisytus mygtukus su raidėmis žmogus būtų galėjęs parašyti žinutę, kurią galbūt būtų buvę galima siųsti į savivaldybę“, – pasakojo menininkas.
Ant skulptūros jis taip pat planavo įkurdinti nedidelį taurą.
Šis kūrinys iki šiol taip ir nesukurtas, nes techniškai labai sudėtingas, be to, nebuvo aišku, kaip apsisaugoti nuo galimų necenzūrinių žodžių. Tačiau idėja nepamiršta.
„Manau, kad darbas tiktų būtent aikštėje prie geležinkelio stoties laiptų, būtų įdomu, kokią žinutę apie Kauną paliktų iš jo išvykstantys žmonės“, – sakė T.Vosylius.
Sprendimų dėl naujų riboženklių nėra
Sonata Šėlienė. Kauno savivaldybės Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja
„Kauno miesto riboženklio, esančio Kauno rajono savivaldybės Neveronių seniūnijos Neveronių kaime, šalia magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kapitalinio remonto darbai atlikti 2022 metais.
Jis atrodo taip pat, kaip ir ankstesnis, bet jame sumontuota moderni LED apšvietimo instaliacija, kuri nuotoliniu būdu leidžia apšviesti Kauno ženklą per šventes ar svarbius renginius. Kartais jis apšviečiamas ir Ukrainos vėliavos spalvomis.
Kauno miesto riboženklis nuo Klaipėdos dėl viaduko įrengimo darbų buvo nukeltas.
Svarstomi įvairūs variantai, bet sprendimų dėl naujų riboženklių kol kas nėra.
Aplinkos greta skulptūros „Tauras“ prie Muravos sankryžos keisti neplanuojama.“
Sandėlį nugriaus
Karolis Vaitkevičius. Valstybės įmonės Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas
„23,93 kvadratinio metro ploto sandėlis, esantis Girstupio g. 6, šalia autobusų stoties, išbrauktas iš parduodamo turto sąrašo. Jį planuojama nugriauti.
Norint tai padaryti, reikia gauti leidimą ir atlikti projektavimo darbus.
Šiuo metu vyksta parengiamieji griovimui darbai. Tiksli griovimo data paaiškės, kai bus sudaryta sutartis su darbus atliksiančiais rangovais.“
