Pastatyti tokį statinį netrūko nei miesto valdžios ryžto, nei pinigų, o sumanymo nauda nekėlė abejonių – tuo metu Kauno centras tiesiog duso nuo automobilių gausos.
Neįtikėtinai ilgai užtrukusias procedūras lėmė aplinkybė, kad aikštelei buvo parinkta vieta K.Donelaičio gatvėje, greta buvusio prekybos centro „Merkurijus“, todėl projektuotojams teko įvertinti gausybę statybas reglamentuojančių teisės aktų.
Siekiant įvykdyti jų reikalavimus ir nesukelti nepatogumų kaimynams prireikė net keisti statinio projektą, kelis kartus kartoti formalumus, todėl atidarymo šventė smarkiai nutolo.
Kauniečiai juokavo, kad per tiek metų ir aikštelės poreikis galėjo gerokai nunykti, nes vis daugiau žmonių automobilius keičia į dviračius, elektrinius paspirtukus, riedžius ir kitas ekologiškas transporto priemones.
Nepaisant visų trikdžių ir nesusipratimų, uždaras pastatas, kuriame telpa net 262 automobiliai bei kelios dešimtys dviračių, pagaliau atvėrė užtvarus.
Išties smalsu, kiek vairuotojų artimiausiu metu pasinaudos galimybe patogiai pastatyti automobilį ir sutiks mokėti po 1,2 euro už valandą stovėjimo.
Trumpalaikiam stabtelėjimui tai puikus pasirinkimas. Nereikės sukti ratų miesto gatvėmis ir plūsti visas vietas užėmusių tokių pačių vairuotojų, kurie esą nepalieka nė mažiausio tarpelio įsprausti dar vieną transporto priemonę.
Aikštelė labai patogi „Žalgirio“ arenos, jos sudėtine dalimi tapusio baseino ir būsimo mokslo centro „Mokslo sala“ lankytojams. Pasiekti šiuos traukos centrus visiškai lengva, o aplinkinių namų gyventojai didelių renginių metu bent šiek tiek išvengs ratuočių apgulties.
Dėl Dariaus ir Girėno stadiono ar Halės – kiek kitokia situacija, mat šie objektai yra per toli nuo aikštelės. Ne visiems kauniečiams pėsčiomis lengvai įveikiamas ir Parodos kalnas. O jeigu stadione susirenka 30 tūkst. žiūrovų, kaip nutiko atlikėjo E.Dragūno koncerto metu, viena menka aikštelė nuo spūsčių neišgelbės.
Vis dėlto geriau tokia aikštelė negu jokios ir net nekyla abejonių, kad investicija atsipirks. Aikštelė tikrai prisipildys didelių renginių metu, o po poros metų šiltaisiais mėnesiais galbūt į Kauną sugrįš bent dalis užsienio turistų, kuriems nebereikės klaidžioti ieškant vietos automobiliui.
Kauniečiai labai apsidžiaugtų, jeigu panašios aikštelės iškiltų ir atokiau nuo centro esančiuose rajonuose, vadinamuosiuose miegamuosiuose kvartaluose.
Kalniečiuose, Šilainiuose, Eiguliuose, Dainavoje kiekvieną vakarą prie daugiabučių verda arši kova dėl vietos automobiliams. Jų ratai niokoja žaliąją veją, krūmynus ir net gėles, užstatomi pravažiavimai ir net įėjimai į laiptines.
Policijos pareigūnams nuolat tenka aiškintis dėl neatsargių vairuotojų apgadintų automobilių ar piktavalių surengtų keršto akcijų – subadytų padangų, subraižyto kėbulo. Išskirtiniais atvejais transporto priemonės net padegamos.
Visa tai tęsiasi jau porą dešimtmečių ir pokyčių nematyti. Nepaisant brangstančių degalų, didėjančių automobilio išlaikymo sąnaudų, žaliųjų idėjų skleidėjų rypavimų apie teršiamą aplinką bei raginimų persėsti į viešąjį transportą, transporto srautas miestų gatvėse nemažėja ir dar porą dešimtmečių nesumažės.
Gali sumažėti dyzelinu arba benzinu varomų automobilių, tačiau jų vietą užims elektromobiliai bei hibridai, tačiau dėl to papildomos erdvės prie daugiabučių neatsiras.
Miesto pakraščiuose įrengtos 5–6 daugiaaukštės aikštelės keliems dešimtmečiams išspręstų problemą, o jų statyba turbūt būtų gerokai paprastesnė ir spartesnė negu miesto centre.
Aišku, savivaldybės atstovams lengviau tiesiog perleisti laisvą žemės sklypą naujo daugiabučio statybai, tačiau senbuviai labai apsidžiaugtų, jeigu miesto valdžiai rūpėtų ne tik naujakurių gerovė. Kuo labiau miestas bus užstatytas, tuo sunkiau bus rasti vietą tokiai aikštelei ateityje.
