Atkarpos nuo brolių Vileišių skvero iki Žaliojo tilto rekonstravimo darbai tęsiami pagal 2022 m. parengtą „Vilniaus plano“ techninį projektą, kuriame numatyta įrengti dviračių ir pėsčiųjų takų trasas, pandusus, dalį jų pritaikant žmonėms su negalia. Pagal projektą numatoma įrengti laiptus, terasas, apšvietimą, lietaus nuotekų tinklus, mažąją architektūrą.
Kairiosios Neries krantinės pusės Pėsčiųjų tako ilgis po rekonstrukcijos sieks 1,320 km, o dviračių tako ilgis 0,627 km.
Tuo tarpu Dešinioji Neries krantinė, kurios rekonstrukcijos projektas buvo baigtas praeitų metų rudenį, vilniečių buvo įvertintas geriausiai. Vilniaus vystymo kompanijos iniciatyva bendrovės „Rait“ atliktos apklausos duomenimis, Neries krantinės rekonstrukciją labai teigiamai arba teigiamai įvertino net 58 proc. apklaustųjų.
Rekonstrukcijos metu krantinėje įrengti takai, terasos, suformuoti želdynai, pasodinta daugiau kaip 2000 medžių ir dar daugiau krūmų bei kitokių augalų, atnaujinta aktyvaus laisvalaikio zona, sukurtos vietos sezoninėms lauko kavinėms. Krantinėje taip pat įrengtas vienintelis toks Baltijos šalyse riedučių parkas bei profesionalios smėlio tinklinio aikštelės.
„Neries krantinės rekonstrukcija – vienas prioritetinių miesto tikslų. Tikimės, kad atsinaujinusi krantinė taps saugesnė, jaukesnė ir žalesnė. Džiugu, kad daugelis vilniečių šiuos pokyčius pastebėjo ir jau spėjo juos įvertinti teigiamai“, – sako bendrovės Vilniaus vystymo kompanija generalinė direktorė Laura Joffė.
Rangos pasiūlymų Neries krantinės rekonstrukcijai laukiama iki šių metų spalio vidurio. Jei sutartį pavyks pasirašyti dar šiais metais, tikimasi, kad rekonstrukcijos darbai bus pradėti pasibaigus, dėl netinkamų oro sąlygų numatytai technologinei darbų pertraukai, t. y. kitų metų kovo 15 dieną.
Krantinės atnaujinimo darbai didžiąja dalimi finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, 15 proc. projekto vertės skiriama iš valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžetų. Neries krantinės atkarpos, nuo brolių Vileišių skvero iki Žaliojo tilto, rekonstrukciją finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
