Kauno savivaldybės bei daugiabučius administruojančių bendrovių atstovai tikino, kad kauniečiai labai nenoriai imasi balkonų remonto.
Itin aktyviai priešinasi neturintys balkonų gyventojai, kurie nenori prisidėti prie jų tvarkymo finansiškai, nors tai bendroji namo dalis, kuria turi rūpintis visi. Ta pati tvarka galioja remontuojant stogą, nors dažniausiai dėl tekančio vandens kenčia tik viršutinių aukštų gyventojai.
„Neturiu balkono, todėl remontui ir nepritariu. Jeigu miesto valdžia nori, gali remontuoti“, – rėžė Karaliaus Mindaugo prospekte stovinčio daugiabučio, kurio balkonai baigia sutrupėti, gyventoja.
Šio namo balkonai atrodo apgailėtinai, tačiau gyventojai daugybę metų nesugeba susitarti dėl jų remonto, nors patys bijo net priminti pėdą ant trupančios konstrukcijos.
Gyventojai numoja ranka
Kauno butų ūkio bendrovės generalinis direktorius Marijus Zaborskas pasakojo, kad namų su apleistais balkonais galima aptikti kiekvienoje seniūnijoje.
Jo skaičiavimais, Kauno butų ūkis mieste administruoja apie 700 daugiabučių, iš kurių 34-iuose daugiabučiuose (tai sudaro vos 2 proc. visų administruojamų namų skaičiaus) dalies balkonų būklė yra bloga.
Daugiausia tokių objektų užfiksuota Vilijampolės, Panemunės ir Petrašiūnų seniūnijose.
„Daugiabučių namų butų savininkams nuolat primenama apie prastą balkonų būklę, kiekvienais metais atliekamose statinio apžiūrose nurodomi balkonų defektai ir rekomenduojama balkonus remontuoti. Sprendimo dėl balkonų remonto priėmimas vyksta lėtai, dažnai vienos nuomonės savininkai nepasiekia ir visas procesas stoja“, – kalbėjo M.Zaborskas.
Pasak jo, tokiais atvejais administratoriui nelieka kitos išeitis, tik atlikti pavienių balkonų, kurių būklė pati blogiausia, remonto darbus vadovaujantis privalomaisiais statinio reikalavimais. Per metus vidutiniškai suremontuojama apie 20 balkonų.
Skaičiai verčia sunerimti
„Neprižiūrimi balkonai ne tik menkina gyvenamųjų namų estetinį patrauklumą, bet ir kelia potencialų pavojų saugumui“, – įsitikinęs bendrovės „Civinity namai Kaunas“ direktorius Rokas Drąsutavičius.
Pasak jo, dažnai balkonų būkle susirūpinama gerokai per vėlai, nors tai susiję tiek su saugumu, tiek su miesto įvaizdžiu.
Maždaug 50 proc. įmonės Kaune prižiūrimų daugiabučių balkonams reikia smulkaus remonto, 10 proc. balkonų būklė yra prasta, o didžiausią nerimą kelia 2 proc. balkonų, kurie yra ties avarinės būklės riba.
Pasak R.Drąsutavičiaus, didžiausios problemos yra mažuose gyvenamuosiuose daugiabučiuose, kuriuose paprastai yra mažiau kaip 10 butų. Šiose kompaktiškose bendruomenėse susiduriama su skubaus balkonų remonto poreikiu.
„Šiuo metu turime 6 balkonus tokio tipo daugiabučiuose, kurie yra beveik avarinės būklės ir reikalauja neatidėliotino dėmesio“, – atskleidė bendrovės vadovas. Jis pridūrė, kad vien praėjusiais metais buvo atlikta 33 balkonų renovacija.
Susitarti – sunki užduotis
R.Drąsutavičiaus skaičiavimais, gyventojai į kokybišką balkono remontą vidutiniškai turėtų tikėtis investuoti apie 3000 eurų.
„Susidaro įspūdis, kad gyventojai nesiryžta imtis iniciatyvos spręsti šią problemą.
Dažnai vengiama imtis darbo ir atidėliojama, kol situacija tampa išties baisi“, – tikino bendrovės „Civinity namai Kaunas“ direktorius.
Vienas pagrindinių nesutarimų šaltinių yra tai, kad visi gyventojai, įskaitant tuos, kurie neturi balkonų, teisiškai privalo prisidėti prie šių remonto darbų.
„Didžiausia problema – gyventojų nesutarimai. Prieštaravimus kelia balkonų neturintys gyventojai, kuriems remontas daro finansinį poveikį. Tai situacija, kai kolektyvinė atsakomybė susiduria su asmeniniais pageidavimais ir rasti bendrą kalbą tampa sudėtinga“, – kalbėjo R.Drąsutavičius.
Pakeisti nuostatas reikia pastangų
Marius Švaikauskas. Centro seniūnijos seniūnas
„Gyventojai labai vangiai imasi spręsti balkonų problemas. To priežastys labai skirtingos – vieni nuomoja būstus ir aktyviai nedalyvauja namo bendruomenės susirinkimuose ar priimant sprendimus, kiti – neturintys balkonų – nenori prisidėti prie jų tvarkymo finansiškai, nors tai bendroji namo dalis, kuria turi rūpintis visi gyventojai.
Kalbėdamiesi su gyventojais visuomet primename, kad pokyčiai būtini dėl jų pačių ir aplinkinių saugumo, taip pat kad pasiekus daugiabučio gyventojų sutarimą remonto išlaidas iš dalies galima padengti per Daugiabučių namų modernizavimo ar Paveldotvarkos programas.
Tvarkant fasadus ar renovuojant namus balkonai taip pat sutvarkomi.“
