Turime ir priemiesčiuose suprojektuotas sodų bendrijas, tačiau jų patrauklumas kelia įvairių minčių: vienos sutvarkytos ir jau primena užmiesčio privačių namų rajonus, kitos vis labiau panašėja į belyčius, nesaugius ir kaimyniškos dvasios stokojančius kvartalus. Ten tikrai nepajusi nei gamtos dvelksmo, nei ramybės. Vis dėlto pamažu Lietuvoje ima rastis iš užsienio šalių nusižiūrėtų laisvalaikiui ir poilsiui skirtų pabėgimo į gamtą vietovių.
Kvartalai šalia didmiesčių
Štai už pusvalandžio kelio nuo Malmės miesto Švedijoje įsikūręs 300 privačių sodybų kvartalas. Įsigyti čia sklypą su standartiniu namuku galima tik gavus kaimynų rekomendacijas. Tai senbuvių bendruomenė, kuri rūpinasi ir bendruomeniškumu, ir saugumu, todėl atsitiktiniai žmonės tiesiog neįsileidžiami.
Panašių kvartalų galima rasti ir Australijoje šalia Melburno, Kanados Kvebeko provincijoje. Bendruomenių narius vienija noras įsikurti tarp panašiai mąstančių žmonių, mėgautis gamta, lėtu ir ramiu gyvenimo būdu, taip pat bendrai spręsti ūkinius-buitinius klausimus, kuriuos, kaip antai, vienkiemio šeimininkas turėtų ir apmokėti, ir tvarkyti savarankiškai.
Panašus užmiesčio kvartalas kuriamas Trakų rajone, kur „Žaliajame slėnyje“ nekilnojamojo turto plėtotojai LINI rengiasi pastatyti trisdešimt gyvenamųjų 40–90 kv. metrų gyvenamojo ploto namų, tinkamų ir trumpalaikiam atokvėpiui nuo miesto, ir nuolatiniam gyvenimui, jeigu profesinė veikla leidžia pasirinkti nuotolinį darbą. Kvadratinio metro su pilna apdaila tokio namuko kaina – nuo 2 tūkst. eurų.
Į Trakus per Vilnių ir Tytuvėnus
Pirmuoju „Green valley“ gyventoju turėtų tapti 31 metų vilnietis Vytautas Katinas. Kelmės rajone, Tytuvėnuose gimęs, tačiau dar vaikystėje su tėvais į Vilnių gyventi išvykęs vyras užaugo Antakalnio daugiabutyje. Tačiau sukūrus šeimą ir susilaukus atžalų kilo sumanymas pasiieškoti būsto užmiestyje.
„Mes mėgstame gamtą, ten pailsime po įtempto darbo, todėl dairėmės mūsų poreikius atitinkančios vietos. Taip pat norėjosi, kad tai būtų netoli Vilniaus ir susisiekimas būtų geras“, – pasakoja Vytautas.
Savo sprendimą įsigyti namą „Green valley“ gyvenvietėje Vytautas laiko investicija į šeimos ateitį. „Mes su žmona mėgstame grybauti, aš – žvejoti. 80 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto namas taps savaitgalio rezidencija, o ateityje į jį galbūt persikelsime gyventi ir nuolatos“, – svarsto V. Katinas.
Būstas arčiau gamtos
LINI vadovas Rolandas Vasiliauskas tiki, kad tokio dydžio namas yra optimalus ir nuolat čia gyventi nusprendusiai nedidelei šeimai, ir norintiems turėti vietą poilsiui. „Orientuojamės į tuos žmones, kurie vertina patogumą ir jaukumą, kurie nori turėti savo užmiesčio rezidenciją savaitgaliui ar persikelti gyventi, nes tai šilti, prie natūralaus sklypo reljefo priderinti pastatai“, – sako jis.
R. Vasiliauskas net neabejoja, kad šie namai tiks garbaus amžiaus žmonėms. Tipinė situacija – vaikams persikėlus į naują būstą, tame pačiame kvartale nuperkamas atskiras namukas tėvams. Jie dažnai atkeliami iš atokių savivaldybių – Šiaurės Lietuvos ar Žemaitijos. Gyvenimo kokybė senoliams tampa puiki, juos galima aplankyti.
„Green valley“ pavadinta poilsiaviečių gyvenvietė nuo Trakų kurortinės teritorijos nutolusi tik septynis kilometrus. Poilsiavietės koncepcijos laikytis nusprendę projekto plėtotojai nesistengė į sklypą sutalpinti kuo daugiau namų, todėl 3,5 ha teritorijoje gyventojai galėtų mėgausis atsiveriančiais slėnio vaizdais.
Gyvenvietėje atsiras vietos ir bendrai sporto aikštelei bei tvenkiniams, prie kurių numatoma įrengti paplūdimius. Čia pat ir didesni vandens telkiniai – artimiausias ežeras telkšo vos už kilometro, o Galvės ežeras nutolęs per penkis kilometrus. Netoliese veši prieš penkerius metus įveistas vynuogynas.
Pirmieji poilsiavietės namai bus pastatyti jau šiemet. „Norime įgyvendinti savo viziją ir neabejojame, kad naujakuriai įvertins tokio būsto privalumus. Juk ne visi prabangą supranta kaip didelį namą su erdviu kiemu. Daugelis europiečių prabangą atranda minimalistiniame skandinaviško tipo namelyje, kur jie jaučiasi nesuvaržyti kaimynų artumo, bet tuo pačiu yra nedidelės bendruomenės dalimi, o būsto dydis neslegia nesibaigiančiais tvarkymo rūpesčiais“, – verslo sėkme neabejoja R. Vasiliauskas.
Genų paieška
Psichologas Ričardas Diržys mūsų norą persikelti arčiau gamtos iš dalies aiškina genais. „Kaip bežiūrėtum, beprotiško gyvenimo tempo nuvargintas žmogus ilgainiui ieško galimybės sugrįžti prie žemės, įsikurti nuosavam sklype, tačiau tuo pačiu netapti našta vaikams“, – minėjo psichologas.
Pasak R. Diržio, vyresni žmonės globą priima, tačiau nenori būti našta, tad šeimos dinastijų sprendimas įsikurti šalimais – neatsitiktinis. Be to, migracija iš didmiesčių ilgainiui tik didės.
