Rugsėjo 4-ąją prie Kauno architektų namų Kauno bendruomenės surengė protesto akciją „Kauno upių pakrančių vizijos: bendruomenės liko už borto“. Paskutiniu lašu taurėje kauniečiams tapo savivaldybės bei Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos inicijuotas vizijų projektas „Kauno krantinių atgimimas“. Apie šį projektą bendruomenės nebuvo informuotos.
Miestiečiai įsitikinę – taip pažeidžiamos jų teisės, todėl ir nutarė griebtis paskutinio šiaudo – surengti piketą.
– Pirmadienį prie Kauno architektų namų Kauno bendruomenės surengė protesto akciją. Kas nuvedė iki to? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Kauno bendruomenių centrų asociacijos pirmininko Ramūno Navicko.
– Viena aktyviausių bendruomenių – Žemųjų Šančių, ypač besidominti urbanizacijos klausimais. Ji buvo laimėjusi projektą, kur prikūrė įvairiausių vizijų – betrūko jas realizuoti Žemuosiuose Šančiuose. Bet tas projektas taip ir liko popieriuje.
Ši bendruomenė visai atsitiktinai sužinojo, kad gegužės 5 dieną laimėjo projektas „Kauno krantinių atgimimas“. To projekto iniciatoriai – Kauno miesto savivaldybė ir Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba. Projekto įgyvendintojas – „Vilnius Tech“ Urbanistinės analizės laboratorija. Jie įsipareigojo per tris etapus įvykdyti projektą.
Kai Žemųjų Šančių bendruomenės aktyvistės paklausė, ar negalėtų tame projekte dalyvauti ir Kauno bendruomenių atstovai, joms buvo atsakyta, kad projekte to nenumatyta. Toks ir bendradarbiavimas...
Tada Žemųjų Šančių bendruomenė nusprendė susitikti su Kauno bendruomenių centrų asociacija. Svarstėme, kaip turėtume reaguoti, kai eilinį kartą nekreipiama dėmesio į bendruomenes, nors projektas nukreiptas į tai, kaip padaryti, kad bendruomenei būtų geriau. Iš to net atsirado šūkis „Nieko dėl bendruomenių be pačių bendruomenių!“. Kartu parašėme raštą savivaldybei, ji per beveik mėnesį pateikė atsakymą, esą viskas gerai, viskas teisėta, ko jūs jaudinatės?
Tai bendruomenininkus dar labiau suerzino. Nusprendėme, kad reikia rengti piketą, nes rugsėjo 4-ąją turėjo prasidėti pirmasis projekto etapas – kūrybinės dirbtuvės.
– Kaip šį kartą atrodė pats piketas?
– Nutarėme, kad iki penkiolikos žmonių susirinksime prie Kauno architektų namų, kur ir buvo numatytos kūrybinės dirbtuvės. Žemųjų Šančių bendruomenė – labai kūrybiška, ten daug meniškos dvasios žmonių. Jie pasiūlė, kad reikėtų išsinuomoti baidarių ir jas atsinešti į piketą.
Labai daug diskutavome ir dėl šūkių, plakatų, nenorėjome, kad jie būtų įžeidūs. Sakėme, kad reikia ir triukšmo, tad pasiėmėme megafoną, švilpukų. Bendruomenės atsinešė savo vėliavas.
Piketas vyko kultūringai, nors ir pastebėjau, kad pačioje pradžioje pasižiūrėti buvo atvykę ir policijos pareigūnai.
Su mumis pabendrauti atėjo projekto vykdytojai, teisinosi, kad dabar ruošia tik analizę, ir pakvietė į kitas kūrybines dirbtuves. Vienas piketuotojų paprašė, kad viena diena būtų skirta bendruomenių pasiūlymams. Sutiko.
– Ar tokia piketo baigtis nenuvylė?
– Lyg ir yra tam tikras rezultatas. Bendruomenėms pažadėta, kad jos bus pakviestos į susitikimą, kad galės pateikti savo pasiūlymus projektui. Tikimės, kad nebūsime apgauti, gal į mūsų pasiūlymus bus atsižvelgta.
– Kokią Nemuno pakrančių plėtros viziją turi kauniečiai?
– Dabar Kaune nedaug Nemuno krantinių urbanizuota, bet ten, kur urbanizuota, krantas betoninis. Ištisinis betonas nuo „Akropolio“ iki Vytauto bažnyčios, betonas nuo Vytauto Didžiojo tilto iki pat Marvelės vidurio.
Visame pasaulyje ieškoma, kaip žmones priartinti prie vandens, o čia daro stačius betoninius krantus, net nėra tvorelių, kad žmonės neįkristų. Be to, palei Nemuną esantis plačiausias Karaliaus Mindaugo prospektas irgi atkirtęs gyventojus nuo vandens.
Dar pastebėjau, kad Nemuno krantuose atsiranda nauji mikrorajonai. Vizijose tai piešiama labai gražiai, kad bus nedidelis nuolydis, kad žmonės galės būti šalia upės, tačiau kai projektas įgyvendinamas, iškyla daugiaaukščiai, vėl į upę stačiu kampu veda betonas.
Žmonės norėtų ramiai nueiti promenada ar dviračių takais iki Nemuno. Jei bus asfaltas ir dideli mašinų srautai, kas eis prie tos upės?
– Ar šioji vizija skiriasi nuo to, kokią ją įsivaizduoja Kauno savivaldybė ir projekto įgyvendintojai? Ar apskritai atskleidžiama, kokia toji vizija?
– Pagal jų planus, po kūrybinių dirbtuvių turi atsirasti keli pasiūlymų variantai. Galbūt susitikę mes juos išgirsime.
– Kaip manote, kodėl Kauno valdžia taip nenori bendradarbiauti su kauniečiais?
– Bėda ta, kad Kauno savivaldybės valdžia jau trečią kadenciją faktiškai visiškai ignoruoja bendruomenių organizacijas, nėra jokio bendradarbiavimo. Tik per drastiškus piketus, mitingus galima ko nors išsireikalauti.
Kai atėjo meras su komanda, jie pareiškė, kad bendruomenininkai – konservatoriai, kurių jie neapkenčia, ir nutraukė visus ryšius bei rėmimą.
– Ar Kauno bendruomenės kovingos, linkusios protestuoti? O gal kaip tik reikia ko nors itin skaudaus, kad kauniečiai sukiltų?
– Mums daug įdomiau kurti nei protestuoti. Norėtume, kad valdžios atstovai ateitų pas bendruomenę, susėstų prie didelio stalo ir padiskutuotų, į sprendimo procesus įtrauktų vieną kitą bendruomenės atstovą. Tai būtų šiuolaikiška, modernu ir demokratiška.
– Koks tas Kauno bendruomenių branduolys? Gal tai – jauni kauniečiai, kuriems svarbu, kokioje aplinkoje gyvena?
– Turiu pasiguosti, kad mūsų kontingentas – pensininkai. Yra šiek tiek jaunimo, bet daugiausia tai vyresnioji karta. Jaunimo nesugebame pritraukti, jiems rūpi kitos problemos.
Savivaldybė: „Labai gaila, kad bendruomenių lyderiai nebuvo nusiteikę dialogui“
Gedeminas Barčauskas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas:
„Jau septynerius metus Kaune vykdoma programa „Iniciatyvos Kaunui“. Tai – Kauno miesto savivaldybės inicijuojama programa, kviečianti nevyriausybines organizacijas ir miesto bendruomenes prisidėti prie Kauno problemų sprendimo, siūlant iniciatyvas ir teikiant paraiškas.
Šios programos metu miestas finansuoja ne organizacijas, bet projektus, kurie sprendžia aktualias problemas ir yra orientuoti į aiškius rezultatus. Aktuali informacija apie kvietimus ir kvietimuose nustatytas sąlygas skelbiama internetiniame tinklapyje adresu iniciatyvos.kaunas.lt. Tokios iniciatyvos padeda gyventojams patiems kurti pokyčius.
Kauno upių pakrančių vizijų projektas inicijuotas remiantis „Iniciatyvos Kaunui“ programa. Įvertinus gautas paraiškas, atsižvelgiant į išorės ekspertų vertinimą, šiai miestui naudingai idėjai buvo skirtas 57 tūkst. eurų finansavimas. Už projekto įgyvendinimą ir veiklų viešinimą atsako paraiškos teikėjas. Artimiausiuose planuose numatytos ir kūrybinės dirbtuvės. Tikimasi, kad jose dalyvaus kuo daugiau kauniečių, architektų, visuomenės atstovų, bendruomenių, kurios pateiks savo pastebėjimus bei siūlymus.
Kaunas, įsikūręs dviejų upių santakoje, yra pakankamai retas ir unikalus reiškinys. Tačiau bėgant laikui, upės prarado reikšmingą vaidmenį miesto gyvenime. Architektų bendruomenė nutarė savo žinias ir patirtį investuoti į bendrą miesto gėrį. Projektą rengia ne tik Kauno, tačiau ir Vilniaus ekspertai, Lietuvos architektų sąjunga. Tai puikus bendruomenių įsitraukimo pavyzdys“.
Jūratė Merkevičienė, Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos direktorė:
„Tęsiamas Kauno miesto savivaldybės finansuojamas ir VšĮ KAUET organizuojamas projektas „Kauno krantinių atgimimas“. Pirmuoju analitiniu etapu buvo atlikta mokslinė metodologinė analizė – Kauno upų krantinių būklės tyrimas, inžinerinių statinių inventorizavimas, įgyvendintų ir planuojamų projektų apžvalga, upių slėnių ir krantinių urbanistinė ir architektūrinė analizė, jų vystymo potencialo nustatymas bei metodinės gairės kūrybinėms dirbtuvėms.
Rugsėjo 4–8 dienomis LAS Kauno skyriaus patalpose vyksta kūrybinės dirbtuvės, kurių dalyviai yra parinkti pagal tarptautinės praktikos, projektų prie vandens, visuomeninių pastatų ir aikščių projektavimo patirtis bei tarptautinio pripažinimo kriterijus. Dirbtuvėms pasibaigus, vyks jų rezultatų pristatymas. Būtent šiuo, antruoju – dirbtuvių rezultatų pristatymo etapu – visos Kauno miesto bendruomenės yra laukiamos ir kviečiamos aktyviai įsitraukti ir teikti argumentuotus siūlymus, kurių pagrindu bus generuojamos strategijos Kauno miesto savivaldybei.
Informacija apie projekto veiklas yra skelbiama ir nuolat atnaujinama Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus tinklapyje (https://www.laskaunas.lt/naujienos/kauno-krantiniu-atgimimas-2/) bei socialiniuose tinkluose. Taip pat ji buvo išsiųsta seniūnijoms ir prašoma, kad pasidalintų su gyventojais.
Labai gaila, kad Kauno miesto bendruomenių lyderiai nebuvo nusiteikę dialogui ir nepanoro dalyvauti projekto analitinio etapo ir dirbtuvių tikslų pristatyme rugsėjo 4 d., nors buvo kviečiami. Tačiau bendravimui pasirinkus tik viešo protesto formą, derėtų tiksliau išsiaiškinti, kokie projekto tikslai, kas jį organizuoja ir apie ką jis. Išlieka viltis, kad artimiausiu metu Kauno bendruomenės aktyviai įsitrauks į projektą“.
