Tvarkant Malūno parką buvo nutiesti inžineriniai tinklai (vandentiekio, buitinių nuotekų, elektros, ryšių), atnaujintas apšvietimas, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, taip pat – dvi vaikų žaidimo aikštelės, poilsio aikštelė, įdiegta vaizdo stebėjimo sistema.
Per Malūno tvenkinį nutiestas pontoninis pėsčiųjų tiltas, įrengti 6 lieptai, pastatyti suoliukai, dviračių stovai. Klaipėdiečių pamėgtoje pasivaikščiojimų vietoje įrengtos 2 vandens gėrimo kolonėlės, kepsninės, tualetas, sutvarkyti esami ir pasodinti nauji želdiniai, įrengta šunų vedžiojimo aikštelė. Kad klaipėdiečių ramybės netrikdytų nuo aplinkinių gatvių sklindantis automobilių triukšmas, netoli jų suformuoti apželdinti apsauginiai pylimai.
Apžiūrėjęs sutvarkytą Malūno parką Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus pasidžiaugė, kad parkas atgijo, pagražėjo, jame atsirado daugiau galimybių įvairaus amžiaus gyventojų laisvalaikiui praleisti. Vis dėlto didelį plotą užimančioje parko teritorijoje dar yra ką tobulinti.
„Būtina sutvarkyti tvenkinį gožiančią augmeniją, inventorizuoti parko medžius ir pašalinti, jei jie kelia pavojų – dabar jie griūva po kiekvieno stipresnio vėjo“, – pažymėjo A. Vaitkus.
Meras įsitikinęs, kad būtina paieškoti tinkamesnės vietos ir grilio zonai. Istoriškai įdomioje miesto vietoje, šalia buvusio „Trinyčių“ verpimo fabriko (dėl jo tvenkinys vietinių praeityje ir imtas vadinti Trinyčių tvenkiniu), esančiame Malūno parke, anot mero, galėtų vykti ir įvairios edukacijos bei ekskursijos.
„Siekiame, kad Klaipėda būtų gera vieta gyventi. Miestiečių padedami ir toliau stengsimės identifikuoti tvarkytinas teritorijas, ieškosime finansinių galimybių darbams, kad aplinka gražėtų ir atsirastų daugiau veiklų, jaukių pasivaikščiojimo vietų. Tai ypač aktualu tiems klaipėdiečiams, kurie ne visada gali išvažiuoti į gamtą, kad aktyviai ir prasmingai praleistų laisvalaikį“, – sakė Klaipėdos miesto meras A. Vaitkus.
Šiaurės rytinėje Malūno tvenkinio pakrantėje iki šiol yra Joniškės dvarvietė su vieninteliu išlikusiu ūkiniu pastatu. Netoli, prie Mokyklos ir Tilžės gatvių sankryžos, yra išlikę Sendvario pastatai – centriniai dvaro rūmai, ūkiniai pastatai, kapinaitės.
Būdsargių dvaro vietą ženklina paprastasis ąžuolas – vienas seniausių miesto medžių. Klaipėdos krašto sukilimo metu šalia Sendvario, anot istorinių šaltinių, vyko lietuvių ir prancūzų susirėmimai. Kaip žinia, 2023-ieji, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, LR Seimo nutarimu paskelbti Klaipėdos krašto metais. Malūno parko sutvarkymo projektas natūraliai įsiliejo į šiai progai paminėti skirtų iniciatyvų kontekstą.
Pietinėje teritorijos dalyje, kitoje Bangų gatvės pusėje, yra išlikęs senojo Pilies malūno pastatų kompleksas, kurio dalis pamatų ir mūro siekia XVI amžių.
Parko projektą rengė UAB „Ademo grupė“ jungtinėje veikloje su MB „Pupa-urbanistika“. Malūno parko pirmojo etapo rangos darbai, finansuoti iš ES, valstybės ir savivaldybės lėšų, prasidėjo 2020 m., antrojo – 2022 metais. Antrojo etapo darbai buvo atliekami vien iš savivaldybės (1, 68 mln Eur) lėšų. Teritoriją tvarkė du skirtingi rangovai – UAB „Tilta“ ir UAB „VVARFF“.
