Šūvių ir sprogimų palydimas riaušių malšinimas suvaidintas švedams kuriant filmą Vilniaus gatvėse.
Filmuodami vieną iš scenų Švedijos televizijos serialo „Rojaus miestas“ kūrėjai šią savaitę Parko gatvėje Naujojoje Vilnioje sudegino automobilį. Pro savo langus gyventojai taip pat stebėjo, kaip kyla tvoros, malšinamos riaušės, skrieja nors ir netikri policijos automobiliai.
Į studiją nevažiavo
Su švedais bendradarbiaujančio Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė tvirtino, kad ne visas serialo scenas galima filmuoti studijoje, tad buvo pasirinktos viešosios erdvės.
Naujosios Vilnios ir Lazdynų gyventojai ne tik stebėjo aštraus siužeto serialo scenas, bet ir patyrė nepatogumų – buvo užimtos automobilių stovėjimo vietos, kurių ir taip trūksta.
Kūrėjai tikino, kad apie tai iš anksto įspėjo seniūnus, daugiabučių administratorius, kai kuriuos gyventojus.
Už nepatogumus atsiprašė
Genių gatvėje esančiame skvere Švedijos kūrėjų techninė bazė, scena, palapinės buvo įrengtos jau rugpjūčio 31-ąją. Iki rugsėjo 9-osios buvo užimta ir automobilių stovėjimo aikštelė.
Filmavimo darbai vyko net iki vidurnakčio, kelias dienas buvo ribojamas transporto ir pėsčiųjų eismas Parko gatvėje. Prie 45A numeriu pažymėto namo rezervuota dar viena 20 vietų aikštelė, kurios prireikė degančio automobilio scenai filmuoti.
Techninė bazė, keltuvas kitą pirmadienį įsikurs ir Architektų bei Žėručio gatvėse Lazdynuose. Čia taip pat bus ribojamas transporto ir pėsčiųjų eismas, keturioms paroms užimta automobilių stovėjimo aikštelė.
Kūrėjai tik atsiprašė gyventojų už nepatogumus, daugiau – nieko.
Fabijoniškėse gyvenantys vilniečiai iki šiol prisimena, kaip jų rajone filmuojant serialą „Černobylis“ už patirtus nepatogumus jie sulaukė kompensacijos – buvo sutvarkyta aplinka, pasodinta augalų.
Priklauso nuo sumanymų
15 kilometrų nuo sostinės įsikūrusi šiuolaikiška Vilniaus kino studija. Paklausta, kodėl švedai serialui „Rojaus miestas“ kurti jos nesirinko, J.Pazikaitė aiškino, kad tai priklauso nuo kūrybinių filmavimo komandos sumanymų.
Anot J.Pazikaitės, birželio mėnesį filmavimo komandos nariai susitiko su Naujosios Vilnios seniūnijos atstovais ir pristatė būsimus filmavimo planus.
Gyventojai apie filmavimo darbus buvo informuoti rugpjūtį, jiems pasiūlytos alternatyvios automobilių stovėjimo vietos.
Architektūra – panaši
Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais filmuojamas „Rojaus miestas“ – didelės apimties, 6 dalių Švedijos televizijos serialas.
Dauguma scenų bus sukurta Naujojoje Vilnioje, kurioje nuo seno klestėjo pramonė, gyvenvietė ilgą laiką veikė kaip svarbus transporto mazgas.
Anot Vilniaus kino biuro atstovų, jau ne pirmą kartą Naujoji Vilnia sudomina kino kūrėjus. Gyvenvietėje galima atrasti ir kalvų papėdėse įsikūrusius individualius, ir sovietiniu laikotarpiu statytus gyvenamųjų namų kvartalus.
Būtent gyvenamosios zonos ir čia esančios ugdymo įstaigos, infrastruktūra ir patraukė Švedijos kūrėjų dėmesį.
„Iš daugybės vietų Naująją Vilnią išsirinkome dėl architektūros ir stiliaus, būdingo Švedijai. Mus taip pat labai sudomino čia įsikūrusios turgavietės pulsas – iškart nusprendėme, kad būtent šią vietą norime paversti viena svarbiausių filmavimo vietų“, – teigė vienas filmo prodiuserių Jacobas Jonas.
Statė apsaugines sienas
„Rojaus miestas“ būsimus žiūrovus nukels į Švediją netolimoje ateityje. Nuo visuomenėje kylančių konfliktų siekiant apsaugoti šalies gyventojus įvairiose vietovėse pastatomos apsauginės sienos.
Didžiausia iš šių gyvenviečių yra Jorva, dar žinoma kaip Rojaus miestas.
Naujojoje Vilnioje buvo filmuojamas ir svarbiausias filmo epizodas, kai pagrobiama populiari, bet prieštaringai vertinama Švedijos vidaus reikalų ministrė.
Naujojoje Vilnioje filmuojant sudėtingą sceną virto nuo riaušininkų saugančios tvoros, aidėjo šūviai, filmavimo aikštelėje vaidino kaukėti aktoriai.
Iš viso Lietuvoje serialas filmuojamas 53 dienas, 50 iš jų – Vilniuje.
Kuriant „Rojaus miestą“ dirba 460 žmonių komanda, tarp jų – net 360 profesionalių ir masinėse scenose vaidinančių Lietuvos aktorių.
Nusprendžia režisierius
Pastaruoju metu Vilniaus viešąsias erdves dažnai renkasi ir kitų šalių kūrėjai. Ar taip yra ir dėl to, kad kino studija visiems norintiems neturi galimybių suteikti paslaugų?
J.Pazikaitės žodžiais, filmavimo vietų pasirinkimas priklauso nuo scenarijaus, siužeto laikotarpio ir turinio bei režisieriaus kūrybinių idėjų įgyvendinimo.
„Ne visas scenas galima filmuoti tik studijoje, kaip ir ne visos scenos filmuojamos tik viešosiose erdvėse.
Dažnu atveju filmuojama įvairiai – ir gatvėse, ir kino studijoje, tačiau tai priklauso nuo istorijos, kurią norima papasakoti, ir būdo, kaip režisierius su komanda pasirenka šią istoriją nufilmuoti“, – pasakojo Vilniaus kino biuro vadovė.
Į klausimą, kaip gali skirtis filmo biudžeto dydis filmuojant kino studijoje ir atviroje erdvėje, J.Pazikaitė atsakė, kad tai priklauso nuo scenarijaus, scenų sudėtingumo ir režisieriaus kūrybinių sumanymų įgyvendinimo: „Neįmanoma atsakyti neįvertinus konkrečių filmavimo scenų, vietos ir laiko bei scenarijaus.“
Studijoje – viskas, ko gali prireikti
Netoli Vilniaus įsikūrusi kino studija jau ne vienus metus vadinama reklamų, serialų ir filmų kūrėjų namais, tačiau juos renkasi ne visi.
Kino studiją sudaro du beveik 1000 kvadratinių metrų paviljonai, turintys įgilinimus, galinčius tapti duobėmis arba baseinais, veikia Dailės departamentas, kuriame galima rasti dekoracijų ir kostiumų sandėlius, yra galimybė įsirengti grimerines.
Yra ir kelių hektarų sklypas. Jo prireikia, kai dekoracijos statomos ne paviljone, kai projektui įgyvendinti reikia papildomos erdvės.
Pavyzdžiui, per serialo „Černobylis“ filmavimą lauke buvo statomas sprogimo reaktorius.
Studijoje įrengti rezervuarai, kurie gali būti pripildomi vandens, o sienos pagal poreikį dažomos mėlynai arba juodai.
Filmuojant lietuvių filmą „Man viskas gerai“ šiame rezervuare buvo paskandintas automobilis, į vandenį nėrė narai, operatoriai, kaskadininkai ir aktoriai. Tam, kad būtų sukurtas upės vaizdas, naudotos žemės ir augalai.
„Černobylio“ filmavimams reikėjo švaraus vandens, tad buvo įjungtos filtravimo sistemos.
Paklaustas, ar Lietuva yra pasiruošusi priimti didelio biudžeto projektus, ar yra konkurencinga šalis, studijos vadovas Martynas Mickėnas pasakojo, kad įgyvendinamas plėtros projektas, kurio metu ketinama pastatyti papildomus paviljonus. Vieną mažesnį, kuris atlieptų nedidelės apimties poreikius, ir du didesnius po 2–3 tūkst. kvadratinių metrų, kurie būtų skirti projektams, kai reikia didelių dekoracijų.
„Dėl erdvaus paviljono trūkumo Lietuva netenka nemažai galimybių, nes pasiūlymų filmuoti didelio biudžeto juostas tikrai sulaukiame. Baltijos šalyse kol kas esame didžiausia kino studija, bet gerindamos infrastruktūrą intensyviai dirba ir Latvija bei Estija“, – kalbėjo M.Mickėnas.
