Nors Kauno apylinkės teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Kauno skyriaus pareigūnai, nesutinkantys duoti leidimo statyti pastatą arčiau leistinos kaimyninio valstybinės žemės sklypo ribos, veikia priešingai valstybinės institucijos tikslams, žemėtvarkininkai įsikibę laikosi savo pozicijų.
Galbūt šios istorijos nebūtų buvę, jei daugiau kaip prieš dešimt metų NŽT Kauno skyriaus vadovai būtų aiškiai pasakę, jog derinant detalųjį planą jie nesutinka, kad arčiau leistinos žemės sklypo ribos iškiltų daugiabutis namas.
Bet 2011 metais tokį sutikimą valdininkai davė.
Statytojams jie raštu pranešė, kad neprieštarauja, jog gavus kitų kaimynų žemės savininkų ir naudotojų sutikimus pastatas gali būti statomas pagal rengiamame detaliajame plane subraižytą schemą. Joje buvo nurodyta, kad daugiabutis bus pastatytas arčiau kaimynų sklypų, negu leidžia normatyvai.
Gavę tokį NŽT Kauno skyriaus raštą statytojai ėmė derinti leidimus su kitais kaimynais. Nebuvo jokių problemų gauti 0,47 hektaro ploto valstybinės žemės nuomininkų sutikimus. Jie pasirašė, kad sutinka, jog daugiabutis būtų statomas nesilaikant atstumų. Todėl 2012 metais Kauno miesto savivaldybės administracija detalųjį planą, numačiusį tokio pastato statybas, patvirtino.
Pinigai pakeitė nuomonę?
Jau po detaliojo plano patvirtinimo kitos pusės kaimynas pareiškė nepageidaujantis, kad šalia jo žemės sklypo iškiltų didelis pastatas, nes jis jam esą užstos saulę, ir Kauno apygardos administraciniame teisme inicijavo teismo procesą dėl detaliojo plano panaikinimo.
Tačiau kai statytojai – bendrovė „Juice Water Group“ (JWG) kauniečiui į asmeninę sąskaitą pervedė 40 tūkstančių litų (apie 11 600 eurų), kaimynas atsileido.
Gavęs pinigus kaimynas su JWG pasirašė taikos sutartį, kuria pripažino detaliojo plano sprendinius.
Vis dėlto kai po dvejų metų JWG pabandė koreguoti jau patvirtintą detalųjį planą, kaimynas vėl stojo piestu. Po jo ieškinio Kauno apylinkės teisme buvo pradėta dar viena byla.
Teismo posėdžiai ilgai neužtruko – JWG į kaimyno sąskaitą pervedė dar 13 tūkstančių eurų ir vėl buvo pasirašyta taikos sutartis, o byla nutraukta.
Matydami, kad su kaimynu gali būti daug problemų, statytojai patys atsisakė detaliojo plano korekcijų.
Jie kreipėsi į Kauno savivaldybės administraciją, kad būtų leista pastatą statyti pagal anksčiau, 2012-aisiais, patvirtintą detalųjį planą.
Surašė naują ieškinį
Bet kai po gauto statybos leidimo darbai įsibėgėjo, kaimynas ėmė rašyti skundus į įvairias institucijas.
Paprastai prie skundų kaunietis pridėdavo laikraščių straipsnių iškarpas, kur buvo rašoma, jog JWG vadovas Semionas Bulatovas praeityje buvo susijęs su Daktarų grupuote.
Tikrinti statybų kelis kartus buvo atvykę Statybos inspekcijos atstovai, bet jie nukrypimų nuo projekto nenustatė.
Nepaisant to, kaimynas su ieškiniu dar kartą kreipėsi į teismą ir pareikalavo, kad statybos leidimas būtų panaikintas, o pastatas nugriautas.
Pagrindinis jo ieškinio argumentas – pastatas statomas per arti jo sklypo ribos.
Gavęs ieškinį Kauno apylinkės teismas 2018 metų sausį kaimyno prašymu pritaikė ir laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė JWG tęsti pastato statybos darbus.
Pasiūlė nupirkti butą
Netrukus po to, kai teismas uždraudė tęsti statybas, kaimynas pateikė pasiūlymą, kaip šią problemą išspręsti, – tam esą reikia, kad JWG už 200 tūkstančių eurų nupirktų šalia statomo daugiabučio esantį jo butą.
„Mano kliento nuomone, vienintelis logiškas sprendimas abiem pusėms – JWG išperka jam priklausančio namo dalį. Kitas variantas – turi būti panaikintas statybų leidimas“, – 2018 metų pradžioje JWG atstovams rašė kaimyno advokatė Rasa Gradauskienė.
Iš pradžių į tokį pasiūlymą JWG nereagavo, nes netrukus Kauno apygardos teismo teisėja Rūta Palubinskaitė savo nutartimi kaimyno prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pripažino neteisėtu ir panaikino draudimą tęsti statybas.
Teisėja pareiškė, kad kaimynas siekia ne užtikrinti ieškinio įvykdymą, o pakenkti statytojui.
Kaina ėmė kilti
Tačiau kaimynas nenurimo ir po kelių prašymų pasiekė, kad teismas taikytų naujas laikinąsias apsaugos priemones – uždraustų JWG su būsimais pirkėjais sudaryti butų pirkimo ir pardavimo sutartis.
Įsprausti į kampą statytojai buvo priversti atnaujinti derybas.
Bet tada kaimynas jau siekė už savo namo dalį gauti ne tiktai 200 tūkstančių eurų, bet dar pareikalavo atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas.
„Buvome pasirengę sutikti su šiomis žeminančiomis sąlygomis, nors kaimyno butas sename name vertas daugiausia 50 tūkstančių eurų. Bet neturėjome jokių garantijų, kad jis panaikins laikinąsias priemones, nes ir anksčiau ne kartą buvo mus apgavęs“, – sakė JWG direktorius S.Bulatovas.
Taigi derybos nutrūko. Apie tai, kad buvo siūloma už ieškinio atsiėmimą nupirkti butą, JWG advokatai informavo bylą nagrinėjantį Kauno apylinkės teismo teisėją Sergejų Lebedevą ir pateikė visą derybų metu vykusį susirašinėjimą bei informaciją, kad kaimynui ir anksčiau buvo sumokėta. Tačiau teisėjas į tai net nereagavo ir toliau tęsė posėdžius.
Leidimą davė, bet nedavė
Pradėjus pagal kaimyno ieškinį nagrinėti bylą į ją buvo įtrauktas ir NŽT Kauno skyrius. Jo atstovai teisme pareiškė, kad namas per arti valstybei priklausančio sklypo pastatytas be jų sutikimo.
Toks pareiškimas JWG advokatus pribloškė – tvirtinant detalųjį planą NŽT Kauno skyrius buvo davęs sutikimą daugiabutį statyti arčiau leistinos valstybinės žemės sklypo ribos.
O NŽT Kauno skyriaus atstovai teisme aiškino, kad detaliojo plano schemoje nebuvo nurodyta, kokiu konkrečiai atstumu pastatas gali priartėti prie valstybinės žemės sklypo ribos.
Teismą tokie argumentai įtikino ir buvo nuspręsta, kad iš esmės NŽT sutikimo nedavė.
Bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad valstybė jau nebuvo vienintelė su daugiabučiu besiribojančio 0,47 ha sklypo savininkė.
Vykstant teisminiams ginčams valstybė pusę šio sklypo pardavė bendrovei „Žaliakalnio investicijos“, kuri pateikė raštišką sutikimą, pripažindama 2012 metų detaliojo plano sprendinius.
Suteikė laiko pasitaisyti
2021 metų liepą Kauno apygardos teismas padėjo galutinį tašką šiame ginče. Teismas iš dalies panaikino 2017 metų Kauno savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą konstatavęs, kad be kaimynų sutikimo daugiabutis buvo pastatytas per arti jų sklypų ribos.
Vieno kaimyno atžvilgiu buvo priartėta per 34 centimetrus, o valstybinės žemės sklypo atveju – per 1,4 metro.
Be to, teismas suteikė statytojui JWG 8 mėnesių terminą naujam statybos leidimui gauti. Norint jį gauti reikėjo parengti naujas projekto korekcijas ir iš naujo gauti kaimynų sutikimus.
Pradėjus rengti naują projektinę dokumentaciją joje buvo ištaisytos ankstesnės projekto korektūros klaidos dėl pastato aukštingumo.
Naujame projekte nurodžius, jog pastato aukštis yra 8,5 metro, taip, kaip numatyta detaliajame plane, paaiškėjo, kad kaimyno sutikimo pastato statybai jau nereikia, nes yra išlaikyti visi leistini atstumai. Leistinas atstumas – 3 metrai, o pastatas nutolęs per 3,16 metro.
„Kad pastatas pagal paskutinės laidos projekto korekcijas yra 8,5 metro, mes teigėme ir teismo posėdžio metu.
Teismas turėjo galimybę atvykti į vietą ir paskirti realius pastato aukščio matavimus. Bet teisėjai kažkodėl vadovavosi ne realiu aukščiu, o tuo, kas per klaidą įrašyta pirminiame projekte, nepaisant to, kad ši klaida jau buvo taisoma vėlesniuose projektiniuose dokumentuose“, – sakė JWG teisininkas Ričardas Gabrilavičius.
Paaiškėjus, kad naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti kaimyno sutikimo nebereikia, dar buvo būtina gauti sutikimą iš kitų kaimynų – 0,47 ha sklypo bendraturčių „Žaliakalnio investicijų“ ir valstybės, kuriai atstovauja NŽT Kauno skyrius.
Bendrovė „Žaliakalnio investicijos“, kuri realiai naudojasi su JWG pastatytu daugiabučiu besiribojančia sklypo dalimi, tokį sutikimą davė. Tuo metu NŽT Kauno skyriaus vadovai užsispyrė – jie pareiškė, kad negali duoti sutikimo viršyti leistinus atstumus, kai pastatas jau pastatytas. Be to, toks sutikimas esą pažeistų visuomenės interesus.
Bylinėjimasis tęsėsi
Verslininkams neliko kitos išeities kaip kreiptis į teismą, kad jis įpareigotų NŽT tokį sutikimą duoti. Praėjusių metų rugpjūtį Kauno apylinkės teismas JWG prašymą patenkino.
Teismas ne tik įpareigojo NŽT Kauno skyrių duoti sutikimą, bet ir konstatavo, kad toks užsispyrimas prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams ir yra veikimas prieš valstybinės institucijos tikslus ir funkcijas.
Teisėjos paklausta, ką statytojams reikia padaryti, kad būtų duotas leidimas, NŽT atstovė nieko negalėjo pasakyti.
Taip pat NŽT Kauno skyriaus atstovė negalėjo nurodyti, kaip pastato statybos pažeidžia kitų asmenų interesus.
„Konstitucija visas valstybės įstaigas įpareigoja veikti visuomenės labui. Tad jos turi siekti kompromiso, o ne gilinti konfliktą“, – teigiama teisėjos Vaidos Motiejūnienės priimtoje nutartyje.
Bet šį Kauno apygardos teismo sprendimą NŽT apskundė Panevėžio apygardos teismui, o pastarasis bylą grąžino pirmajai instancijai formaliu pagrindu, pareiškęs, kad nebuvo išklausyta kaimyninio valstybinės žemės sklypo nuomininkų – daugiabučių namų savininkų bendrijų – pozicija.
Terminą pratęsti atsisakė
Kol ši byla buvo siuntinėjama iš teismo į teismą, baigėsi visi terminai, per kuriuos statytojas JWG galėjo gauti naują statybos leidimą.
Verslininkai kreipėsi į teismą prašydami dar 4 mėnesiams pratęsti terminą gauti naują statybos leidimą. Jų tvirtinimu, gauti šį leidimą liko vienintelė kliūtis – NŽT sutikimas, kurio ši įstaiga piktybiškai nenori išduoti.
Šį prašymą palaikė ir Kauno savivaldybės administracijos atstovai. Jie tvirtino negalintys išduoti statybos leidimo dėl vienintelės pagrindinės kliūties – nėra NŽT sutikimo.
„Įvertinus tai, kad NŽT atsisakymas duoti sutikimus yra ginčijamas teisme, ir žinant bylų nagrinėjimo tempus gali praeiti nemažai laiko.
Todėl net ir 4 mėnesių laikotarpis yra neracionaliai trumpas“, – sakė savivaldybės administracijos atstovas.
Tuo metu kaimynas teigė, kad jokiu būdu negalima pratęsti termino statybos leidimui gauti ir pastatą reikia kuo greičiau nugriauti.
„Be mano sutikimo jie statybos leidimo negaus, o su manimi nei JWG vadovai, nei jų atstovai taip nė karto ir nesusitiko“, – teisme kalbėjo kaunietis, kuris dar nežinojo, kad jo sutikimo net nereikia.
Kovo mėnesį Kauno apygardos teismo teisėja Anita Sereikienė nutarė nepratęsti termino, per kurį statytojas JWG gali gauti naują statybos leidimą, o kaimynui iš JWG priteisė pusantro tūkstančio eurų bylinėjimosi išlaidų.
Lenktynės su laiku
Iškart po šio sprendimo antstoliai ėmė atakuoti JWG vadovus, kad jie pradėtų griauti daugiabutį. Antstolių veiksmai yra apskųsti ir kol kas griovimo darbai sustabdyti.
Taip prasidėjo lenktynės su laiku, kas įvyks pirmiau – įsiteisės teismo sprendimas, įpareigojantis NŽT išduoti leidimą, ar prasidės daugiabučio griovimas.
Bet verslininkai turi dar vieną šansą – netrukus prasidės teismo posėdis, kuriame bendrovė „Žaliakalnio investicijos“ prašo nustatyti tokią kaimyninio 0,47 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią žemės sklypo dalis, besiribojanti su JWG pastatytu daugiabučiu namu, būtų priskirta būtent jiems.
Tokiu atveju NŽT Kauno skyriaus sutikimas tampa nebereikšmingas.
„Jei pralaimėsime tas lenktynes su laiku ir pastatą teks griauti, prašysime, kad nuostolius atlygintų NŽT. Manau, kad dėl tokių valstybinės institucijos atstovų neteisėtų veiksmų žalą gali patirti ne tik statytojai, bet ir valstybė“, – kalbėjo JWG teisininkas R.Gabrilavičius.
