Sostinėje būsto priežiūros paslaugas siūlanti bendrovė „Domus Service“ nepripažįsta, kad įgaliojo vieną asmenį jos vardu reklamuoti įmonę ir raginti ją pasirinkti daugiabučio namo administratoriumi. Tačiau Jurijumi prisistatantis asmuo, galimai neteisėtai naudodamasis asmenų duomenimis, skambina vieno daugiabučio gyventojams ir ragina administratoriumi pasirinkti būtent šią vieną įmonę – „Domus Service“.
Vilniuje daugiabučių administravimo paslaugas šiuo metu teikia daugiau kaip 40 bendrovių. Jurijumi prisistatantis asmuo tvirtina, kad yra pensininkas ir iš dyko buvimo laisvalaikiu padeda daugiabučio namo, kuriame pats negyvena, butų savininkams priimti teisingą sprendimą, o honoraro už paslaugas iš reklamuojamos įmonės esą negauna.
„Domus Service“ taip pat atsiriboja nuo ją reklamuojančio asmens ir tikina Jurijaus neįgaliojusi veikti jos vardu, tačiau pensininko altruistinės veiklos, iš kurios gali turėti naudos, nedraudžia. Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba teigia, kad atvejų, kai įmonės bando nelegaliais būdais pasiekti gyventojus, Vilniuje netrūksta – dažniausiai tuo užsiima mažos, nedaug daugiabučių aptarnaujančios bendrovės.
Gerai su pastatų administravimo rinka susipažinusiam ekspertui neva altruistine veikla užsiimančio asmens ir jo reklamuojamos įmonės argumentai atrodo juokingi ir neįtikimi. Pasak S. Čirbos, daugiabučių administravimo rinkoje konkurencija didžiulė, todėl teisėtais būdais veikiančios įmonės labai dažnai susiduria su nesąžininga konkurencija, šešėline veikla. Šiuo atveju esą taip pat galima įtarti, kad esama kažkokio šešėlinio susitarimo tarp įmonės ir ją gyventojams peršančio žmogaus.
Skambinėja asmeniniais telefonais
Vilniaus Apkasų g. 10 namo gyventoja Regina (vardas pakeistas) pasakojo, kad šiuo metu jų name vyksta balsavimas dėl daugiabučio namo administratoriaus pasirinkimo. Tai įprasta procedūra, tačiau buto savininkei užkliuvo namą galimai perimti siekiančios „Domus Service“ metodai. Gyventoja įtaria, kad įmonės atstovai grubiai pažeidžia duomenų apsaugos įstatymus. Regina redakcijai pasakojo, kad jos asmeniniu telefonu paskambino nepažįstamas žmogus.
„Sulaukiau vyro, kuris prisistatė Jurijaus vardu skambučio į asmeninį mobilųjį telefoną. Jis prisistatė „Domus Service“ atstovu ir paragino rinktis jų paslaugas. Pasakiau, kad esu patenkinta dabartiniu administratoriumi ir neketinu balsuoti už nežinomą įmonę ir padėjau ragelį. Tačiau po vėliau pagalvojau – o iš kur ponas Jurijus gavo mano telefono numerį? Nesu viešas asmuo, interneto paieškų sistemose mano numeris nefigūruoja. Pakalbėjau su kaimynais – situacija ta pati. Jiems irgi skambino Jurijus. Tad kilo klausimas, iš kur „Domus Service“ gavo namo gyventojų kontaktus?“ – stebėjosi Regina.
Daugiabučio gyventoja žada kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, nes įtaria, kad šiuo atveju yra pažeidžiama asmens duomenų apsauga. Lietuvos teisės aktai nustato, kad asmens duomenų tvarkymui būtina turėti tikslą ir pagrindą. Duomenų tvarkymas be tikslo ir pagrindo gali būti traktuojamas kaip Bendrasis duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimas. Bauda už tai gali siekti iki 2–4 proc. įmonės ankstesnių finansinių metų bendros metinės apyvartos. Reginos teigimu, kaimynas bandė klausti Jurijaus, iš kur šis gavo gyventojų telefonų numerius, tačiau įmonės atstovu prisistatantis Jurijus, išgirdęs šį klausimą, iškart padėjo ragelį.
„Suprantu, kad įmonės konkuruoja, tačiau tokiais metodais bandyti pelnyti gyventojų palankumą yra ne tik absurdiška, bet ir galbūt neteisėta“, – svarstė Apkasų g. 10 namo Vilniuje gyventoja. Regina prisipažino esanti apnikta abejonių: jei įmonė galimai neteisėtai gavo gyventojų asmens duomenis, kas žino, kaip ji elgtųsi su kaupiamosiomis lėšomis, ar nepažeidinėtų kitų teisės aktų.
„Neturiu ką veikti, tai padedu žmonėms“
Naujienų portalas Alfa.lt susisiekė su pačiu Jurijumi ir išgirdo neįtikėtiną pasakojimą apie šio vyro altruistinę veiklą. Jurijus prisipažino įmonėje „Domus Service“ nedirbantis ir neigė, kad skambina daugiabučio namo Apkasų g. 10, Vilniuje, gyventojams jų asmeniniais telefonais ragindamas balsuoti už „Domus Service“.
„Tai netikra informacija. Ne, aš tik sakiau visada, kad reikia balsuoti arba už (esamą administratorių – red.), arba pakeisti į „Domus Service“. O raginimo nėra“, – tikino Jurijus. Į klausimą, iš kur gavo šio namo gyventojų asmeninius telefonų numerius, Jurijus atsakė, kad šiame name vyko gyventojų apklausa.
„Kai daromas marketingas, aš kreipiausi pas kaimyną, ir kaimynai duoda savo kaimynų telefono numerius. Ne pas visus yra telefonai, bet yra telefonai. Arba nuomininkai duoda telefonus (butų savininkų – red.)“, – su ryškiu rusišku akcentu kalbėjo Jurijus.
– Ar jūs gyvenate tame name Apkasų g. 10?
– Ne, negyvenu.
– Tai koks jūsų interesas agituoti už kažkokią įmonę? Kodėl jums tas namas rūpi?
– Aš šitoje srityje dirbu nuo 2010 metų. Visada daro apklausą ir pagal apklausą perduoda informaciją, kuri įmonė gali toliau administruoti. Bet aš „Domus Service“ nedirbu.
– Tai kodėl jūs tą įmonę reklamuojate? Juolab kad nesate to namo gyventojas?
– Na, aš pensininkas. Turiu laiko. Ir jeigu yra galimybė, darau tokį darbą.
– Ir gaunate už tai kažkokį užmokestį?
– Ne, negaunu.
– Bet Vilniuje yra labai daug administratorių. O jūs už vieną įmonę agituojate.
– Ne visada.
– Ar teisingai suprantu. Jūs esate pensininkas, neturite ką veikti ir tiesiog skambinėjate, taip?
– Taip. (.....) Bet jokios įtakos aš nedarau. Arba blogai kalbėjau, arba galėjo pasakyti, eik šikti, ar ką.
Jurijus galiausiai po nerišlaus pasakojimo paaiškino, kad apklausęs gyventojus ir įsitikinęs, kad jie norėtų keisti administratorių, skambinąs toms įmonėms ir jas apie tai informuoja. „Tik tada“, – tikino jis. Bet net ir šiuo atveju honoraro iš konkrečios įmonės už altruistinę veiką jis esą neprašo ir negauna. „Honoraro pas mane nėra“, – tvirtino Jurijus, prisipažinęs, kad jam jau 70.
„Nėra įgaliotas dirbti įmonės vardu“
„Paminėsiu, kad už įmonės dalykinės reputacijos žeminimą ar šmeižimą, numatyta atsakomybė“, – atsakydamas į Alfa.lt raštu pateiktus klausimus pastebėjo UAB „Domus Service“ direktorius Darius Ivanauskas. Į klausimą, ar daugiabučio namo Apkasų g. 10, Vilniuje, gyventojams asmeniniais telefono numeriais skambinantis Jurijus yra „Domus Service“ darbuotojas ir ar šiuo atveju jis veikia įmonės vardu, ar yra jos įgaliotas, D. Ivanauskas atsakė, kad „įmonėje nedirba joks Jurijus ir joks Jurijus nėra įgaliotas dirbti įmonės vardu“.
„Įmonė neturi jokių namo kontaktų, niekada neturėjo, nes neadministravo minėto namo, tai neturi ką ir perduoti. Įmonė griežtai laikosi BDAR reglamento“, – tvirtino „Domus Service“ direktorius. D. Ivanauskas nenurodė, ar kreipėsi į minėtą asmenį (redakcija įmonei pateikė Jurijaus kontaktus), kad jis liautųsi reklamuoti įmonę ir veikti jos vardu, net jei tai daro savo noru ir negauna užmokesčio.
„Sunku patikėti – taip nebūna“
Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba prisipažino, kad Jurijaus versija, esą vyras be atlygio reklamuoja vieną įmonę, neįtikina. Kita vertus, atvejų, kai įmonės bando nelegaliais būdais pasiekti gyventojus, Vilniuje esą netrūksta. Pasak S. Čirbos, konkurencija Vilniuje yra labai didžiulė, todėl teisėtais būdais veikiančios įmonės labai dažnai susiduria su nesąžininga konkurencija.
„Samdomi kažkokie žmonės, kurie beldžiasi į butų savininkų duris ir prisistato kaip administratorių atstovai ir bruka savo reklamą nelegaliais būdais. Būna, kad gyventojai atakuojami elektroniniais laiškais arba skambučiais. Iš kur jie gauna tuos duomenis, net sunku įsivaizduoti. Kaip galima sužinoti telefonus gyventojų, gyvenančių konkrečiame name, aš tiesiog neįsivaizduoju“, – prisipažino S. Čirba.
Ar įtikina versija, kad asmuo, iš dyko buvimo skambinantis asmeniniais telefono numeriais ir raginantis namo, kuriame pats negyvena, butų savininkus pasirinkti administratoriumi vieną įmonę, už paslaugas negauna jokio honoraro? „Stebuklų nebūna. Juokinga istorija, – šypsojosi S. Čirba. – Stebuklų nebūna, ne. Visų pirma, kad skambintų tikslingai, jis turi turėti duomenų bazę. Antra, kodėl jis agituoja už tą, o ne kitą įmonę. Altruizmu tikrai labai sunku patikėti. Šiuo atveju teisėsaugos organai galėtų pasidomėti, iš kur pas jį tokie altruistiniai polinkiai. Tai dar kartą parodo, kokios yra nesąžiningos konkurencijos pasekmės.“
S. Čirbos neįtikina ir įmonės tikinimai, esą ji nėra oficialiai įgaliojusi asmens, kuris įmonėje nedirba, reklamuoti jos paslaugas konkrečiame objekte. Jeigu žmogus reklamuoja vieną įmonę, gali kilti įtarimų, kad kažkokio susitarimo esama, kad vykdoma kažkokia šešėlinė veikla?
„Taip, taip. Ypač tuo užsiima mažos daugiabučius namus aptarnaujančios įmonės, kurios administruoja nedaug namų. Tik tokios įmonės gali sau leisti tokią nelegaliai samdomų darbuotojų veiklą. Ši istorija tikrai neįtikina. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad nebūna taip gyvenime. Kad kažkoks savanoris pradeda skambinėti namo gyventojams ir agituoti už įmonę, kuri net neprašo, kad už ją agituotų. – tikrai taip nebūna“, – juokėsi asociacijos prezidentas.
Yra daug legalių būdų prisistatyti
Pasak S. Čirbos yra ne vienas paprastas ir teisėtas būdas, kaip administratorius galėtų prisistatyti gyventojams ir įtikinti juos pasirinkti konkrečią įmonę. „Įmonė gali namo skelbimų lentoje paskelbti, kad kviečia pasirinkti jos teikiamas paslaugas. Galima išmėtyti reklaminę medžiagą į daugiabučio pašto dėžutes. Gali pasiskelbti laikraštyje. Bet dažniausiai, kai yra organizuojamas namo naujo administratoriaus pasirinkimas, savivaldybė imasi iniciatyvos: išdalija biuletenius ir sąrašą visų įmonių, kurios Vilniaus mieste teikia daugiabučių administravimo paslaugas“, – pasakojo S. Čirba.
Gyventojai, pasinaudodami šiuo sąrašu, kuriame daugiau kaip 40 įmonių, gali apsilankyti jų interneto svetainėse, pasiskaityti apie jų veiklą ir paslaugas arba atsiliepimų apie konkretų administratorių paieškoti „Google“ portale.
„Jeigu gyventojas iniciatyvus, jis ras informaciją ir galės sąmoningai pasirinkti tinkamą administratorių“, – mano S. Čirba.
Būtinas asmens sutikimas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) Alfa.lt informavo, kad asmens duomenų tvarkymas (rinkimas, susipažinimas, teikimas, kt.) savaime nėra laikomas pažeidimu, tačiau tai turi būti atliekama laikantis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) įtvirtintų reikalavimų.
„Tai reiškia, kad duomenų valdytojas (šiuo atveju – UAB „Domus Service“) privalo laikytis BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų principų ir sugebėti asmens duomenų tvarkymą pagrįsti BDAR 6 straipsnyje numatytomis teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygomis, pvz., žmogaus sutikimu, būtinumu vykdyti sutartį, teisės aktų reikalavimų vykdymu ir kt.“ – teigiama inspekcijos atsakyme redakcijai. Kartu inspekcija pabrėžė, kad tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkymas susijęs su tam tikros bendrovės ar asmens paslaugų siūlymu arba teiravimusi nuomonės apie tokias paslaugas (tiesiogine rinkodara), turi būti laikomasi ne tik BDAR, bet ir specialaus teisės akto, reglamentuojančio tiesioginės rinkodaros pranešimų siuntimo teisėtumo sąlygas, t. y. Elektroninių ryšių įstatymo (ERĮ) reikalavimų.
Pagal ERĮ 81 straipsnio 1 dalį, kreiptis į asmenis tiesioginės rinkodaros pasiūlymais leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.
„Reikalavimas turėti išankstinį sutikimą reiškia, kad toks sutikimas turi būti gautas dar prieš kreipiantis į asmenį. Ši ERĮ nuostata yra taikoma, kai tiesioginės rinkodaros pasiūlymai teikiami skambinant, siunčiant juos elektroniniu paštu ar telefonu trumposiomis žinutėmis“, – aiškino inspekcija.
Inspekcija paminėjo, kad bendrovė turi sugebėti įrodyti, kad asmens duomenis tvarko laikydamasi BDAR ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. „Kitaip tariant, ji privalo sugebėti įrodyti, kad asmens duomenis rinko ir toliau tvarkė turėdama BDAR numatyta teisinį pagrindą ir prieš skambindama ir siūlydama savo paslaugas bendrovė turėjo kiekvieno asmens, į kurį kreipėsi siūlydama savo paslaugas, sutikimą ir toks sutikimas atitinka jam keliamus reikalavimus“, – teigė inspekcija.
Atsakomybė už BDAR pažeidimus
Kokia atsakomybė gresia privačiam asmeniui ar įmonei, kuri neteisėtai gavo gyventojų asmens duomenis (jų telefono numerius) ir juos naudoja verslo tikslais? Pasak inspekcijos, tais atvejais, kai asmens (fizinio ar juridinio) veiklai taikomas BDAR, atsakomybę už asmens duomenų tvarkymą (rinkimą ir tolimesnį naudojimą) reguliuoja BDAR 58 straipsnio 2 dalis (įtvirtinti taisomieji veiksmai, kurių gali imtis VDAI, nustačiusi BDAR pažeidimus) ir 83 straipsnis (detaliau nustatančiame administracinių baudų dydžius ir jų skyrimo aplinkybes). „Taigi, atsakomybė gali reikšti tiek papeikimą, tiek baudą (pavyzdžiui, iki 4 proc. bendrovės metinių pajamų), tiek kitas BDAR numatytas poveikio priemones.
Sankcijos skiriamos atsižvelgiant į konkretų pažeidimą (jo sunkumą, padarymo aplinkybes, ankstesnius BDAR pažeidimus ir kt.)“, – teigė inspekcija. Jei asmeniui kyla abejonių, ar tam tikras kitas fizinis ar juridinis asmuo jo asmens duomenis gavo teisėtai, jis turi teisę kreiptis į tokį fizinį ar juridinį asmenį su prašymu pateikti informaciją, iš kur, kokiu teisiniu pagrindu ir tikslu bei kokie asmens duomenys buvo gauti.
Šią teisę asmenims suteikia BDAR 15 straipsnis (tokią informaciją pateikti yra privaloma). Plačiau apie ją ir šios teisės įgyvendinimą galima rasti VDAI interneto svetainės skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“ (Nr. 11. Teisė susipažinti su asmens duomenimis).
Taip pat turėdami abejonių dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo ar manydami, kad jų teisės, susijusios su teise į asmens duomenų apsauga, yra pažeistos, gyventojai gali kreiptis su skundu į VDAI. „Rekomenduotume visuomet kritiškai vertinti prašymus pateikti asmens duomenis, patvirtinti ar pateikti prisijungimus prie įvairių sistemų ar įrankių, spausti neaiškias nuorodas ar panašiai“, – perspėjo inspekcija.
Apie asmenims naudingas žinoti saugumo gyventojai gali susipažinti VDAI interneto svetainės skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“, pavyzdžiui. Nr. 9 (kaip sumažinti tapatybės vagystės riziką), Nr. 12 (kaip vertinti svetainių patikimumą), Nr. 31 ir Nr. 32 (saugumas internete), o taip pat susipažinti su „Rekomendacija dėl saugaus mobiliųjų aplikacijų naudojimo mobiliuosiuose įrenginiuose“.
Neteikia finansinių ataskaitų
Pastatų ūkio administravimo, techninės priežiūros, valymo ir teritorijos priežiūros veikla užsiimanti įmonė „Domus Service“ iki šiol nėra pateikusi paskutinių metų finansinių ataskaitų. Pagal viešai prieinamus duomenis paskutinį kartą įmonė savo finansines ataskaitas Registrų centrui pateikė už 2014 finansinius metus.
Juridinių asmenų teikiamų ataskaitų tikslas yra patenkinti vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Šie duomenys vartotojams padeda priimti ekonominius sprendimus, didina verslo ir organizacijų skaidrumą, prisideda prie visuomenės pasitikėjimo verslo aplinka bei padeda priežiūrą vykdančioms institucijoms, žiniasklaidai ir visuomenei objektyviai vertinti juridinių asmenų veiklą ir jų finansinę padėtį, geriau atlikti savo darbą.
Laiku nepateikus finansinės ataskaitos rizikuojama užsitraukti administracinę atsakomybę. Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) numatyta, kad finansinių ataskaitų nepateikimas laiku užtraukia baudą juridinio asmens vadovui nuo 200 iki 3 tūkst. eurų.
Atsakomybė šiuo atveju tenka asmeniui, kuris oficialiai Juridinių asmenų registre nurodytas kaip juridinio asmens vadovas. Be to, vėluojantys ar finansinių ataskaitų neteikiantys juridiniai asmenys gali būti likviduoti ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, jie taip pat rizikuoja netekti paramos gavėjo statuso ar susidurti su keblumais dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Registrų centro iniciatyva, „Domus Service“ antrinei įmonei UAB „Logetika“ jau pradėta likvidavimo procedūra.
„Domus Service“ vadovas D. Ivanauskas Alfa.lt tikino, kad šiuo metu įmonės buhalterija atnaujina finansinius duomenis Registrų centrui, o UAB „Logetika“ senai nevykdo jokios veiklos, todėl esą normalu, kad, Registrų centrui pasiūlius išregistruoti įmonę, „Domus Service“ su tuo sutiko. „Minėta įmonė jokių įsipareigojimų niekam neturi. Mūsų nuomone, kadangi konkurencija didžiulė, kažkas bando suteršti įmonės vardą“, – teigė D. Ivanauskas.
