Per 16 metų, kai Salininkų soduose gyvenantys žmonės prašo elementarių patogumų, valdžia buvo prigalvojusi įvairiausių trukdžių. Galiausiai kai fantazija išseko, pradėjo remontuoti Barčių ir Sakalaičių Kelmijos Sodų 33-iąją gatves.
Tai reiškia, kad po kapitalinio šių gatvių remonto vandentiekio ir nuotekų tinklų Salininkai dar ilgai nesulauks. Mat jose tiesiami tiktai lietaus nuotekų tinklai, o atlikus remontą ir įsigaliojus penkerių metų garantiniam terminui naujo asfalto niekas neardys ir naujų vamzdžių neties.
Šuliniuose neliko vandens
Tad Salininkų sodai ir toliau lieka didžiausiu taršos židiniu, nes toli gražu ne visų namų kiemuose įrengti šiuolaikiški vietiniai valymo įrenginiai, yra ir daugybė trobų, kurių gyventojai atlikti reikalų skuba kaip senais laikais – į būdelę.
Ir tai ne kokiame atokiame kaime, o viename sostinės rajonų, kuriame įprastais XXI amžiui patogumais naudojamasi vos trijose sodininkų bendrijose.
Salininkų sodai – ne tik taršos židinys. Maždaug prieš 5 metus šulinius išsikasę gyventojai pastebėjo, kad pradėjo sekti net ir nešvaraus vandens atsargos.
Atrodo, 15 rentinių šuliniai buvo gilūs, bet per trumpą laiką juose beveik nebeliko vandens.
Į tokį šulinį net pripylus vandens iš vandenvežio jis greitai pradingsta. Anksčiau net pusmetrio gylyje buvo vandens.
Visur kartojosi žodis „ne“
Dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų kovojantis sodininkų bendrijos „Tyla“ vadovas Genadijus Litvinovas sakė, kad prieš metus apimtas nevilties ketino su savivaldybe dėl jos neveiklumo bylinėtis teisme.
Jis jau buvo išmėginęs visus kelius – kreipęsis į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimą, įvairias ministerijas, jau nekalbant apie savivaldybę ir bendrovę „Vilniaus vandenys“.
„Nuolat skambėjo atsakymai „nėra galimybės“, „nenumatyta“, „nesuderinta“. Visur žodis „ne“ ir patarimas kreiptis į savivaldybę“, – piktinosi G.Litvinovas.
Esą savivaldybė vykdo administracinę ir ūkinę veiklą ir tik ji pajėgi spręsti vandentiekio ir nuotekų tinklų projektų įgyvendinimo klausimus.
Sąlyga – gyventojų tankis
O ką savivaldybė? Birželį jos Energetikos skyriaus laikinasis vedėjas Kęstutis Karosas į eilinį G.Litvinovo skundą atsakė dar vienu „ne“: „Vilniaus vandenys“ šiais metais neplanuoja skelbti naujo kvietimo teikti paraiškas tiesti vandens tiekimo ir nuotekų tinklus apgyvendintose Vilniaus teritorijose.
Anot savivaldybės, rengiamas naujas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, bet jau dabar aišku, kad juo vadovaujantis Salininkams patogumai ilgai nesišvies.
Mat planas numato, kad teritorijose, kuriose pirmiausia tiesiami tinklai, turi būti atitinkamas gyventojų tankis – 25 žmonės viename hektare.
Tad aišku, kad specialusis planas kuriamas kotedžams, daugiabučių namų rajonams. Salininkuose tokių nėra.
Trukdo orlaivių triukšmas
Gyventojų tankiu kaip trukdžiu Salininkuose nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus savivaldybė naudojosi ir anksčiau.
Kitas trukdys – plėtros imunitetas. „Dėl kaimynų – dujų magistralės, oro uosto, pasirodo, mes esame trečiarūšiai. Savivaldybės požiūriu, Salininkuose plėtra negalima. Nejaugi dėl orlaivių keliamo triukšmo nutiesti vandentiekio vamzdžiai iššoks iš po žemių?“ – stebėjosi G.Litvinovas.
Tiesa, orlaivių triukšmu kaip trukdžiu tiesti vamzdžius savivaldybė ilgai nesinaudojo pati supratusi, kaip tai absurdiška.
Nuolat su savivaldybe bendraujantis bendrijos pirmininkas įsitikinęs – ši institucija būna konkreti tik radusi trukdžių, tačiau į kitus klausimus konkrečiai atsakyti nesugeba arba nenori.
Nuolatos likdavo už borto
Anksčiau Salininkams siekti patogumų buvo kita kliūtis – reitingavimo sistema, kuri, G.Litvinovo nuomone, yra ydinga.
Kai įsigaliojo reitingavimo sistema, 2020 metais Salininkuose susivienijo 9 sodininkų bendrijos, kuriose yra apie 900 potencialių vartotojų, – „Tyla“, „Taksi parkas“, „Restauratorius“, „Berželis“, „Lelija“, „Lietuvos ryšininkas“, „Medicinos darbuotojai“, „Metalurgas“, „Pensininkas“, kad būtų įgyvendintas kvartalinis vandentiekio ir nuotekų tinklų projektas.
Tačiau ne tik ši, bet ir dar kita Salininkų sodininkų bendrijų grupė liko už borto. Kitais metais net keturios Salininkų sodininkų bendrijų grupės pralaimėjo reitingavimo varžybose.
Reikėjo rengti pasiūlymus
Kad galėtų siekti reitingavimo, sodininkų bendrijos turėjo atlikti namų darbus, kurie šiaip jau turėjo būti valstybinių institucijų galvos skausmas.
Reikėjo informuoti gyventojus, surinkti sutinkančių gauti paslaugas žmonių parašus, o svarbiausia – parengti projektinius pasiūlymus. Tam sodininkų bendrijų, kurioje yra ir „Tyla“, grupė išleido 7,5 tūkst. eurų.
Kai reitingavime panoro dalyvauti viena Salininkų sodininkų bendrija „Upelis“, kurioje vos 180 gyventojų, už projektinių pasiūlymų parengimą sumokėjo net 8,5 tūkst. eurų.
Kaip ir Salininkų sodininkų bendrijų grupės, „Upelis“ taip pat liko už borto.
Taip kartojosi iki 2022 metų, kai G.Litvinovas skundais užpylė įvairias institucijas, užsimindamas ir apie korupciją, ir reitingavimo sistemos buvo atsisakyta.
Sistema sulaukė kritikos
Kas tie laimingieji, kurie jau gali džiaugtis vandentiekio ir nuotekų tinklais?
Tarkim, 2019-aisiais tiesioginio finansavimo sulaukusios trys sodininkų bendrijos yra ne sostinėje, o Vilniaus rajone.
Vėliau paaiškėjo, kad bus finansuojamos ne 3, o 13 paraiškų. Tačiau finansinių injekcijų sulaukė ne tiktai tais metais ketvirtojoje, penktojoje ar šeštojoje vietose likę pretendentai, bet kažkodėl ir 2018 metais devintąją, dešimtąją ar net dvyliktąją vietas užėmusios bendrijos.
Negana to, 2020-aisiais pirmąją vietą reitingavimo sistemoje užėmė ne sodininkai, o fizinių asmenų grupė iš sostinės centre esančios Kauno gatvės. Kaip reitingavimo sistema gali lyginti nesudėtingą mieste ir didžiulių Salininkų projektus?
Įdomu ir tai, kad, vienais metais skyrus papildomą finansavimą, investicijos buvo skirtos dvyliktąją ir net septynioliktąją vietas užėmusiems pretendentams, o ne Salininkų sodininkų bendrijų grupei, reitingavimo sistemoje pelniusiai penktąją vietą.
Į Salininkų sodininkų pretenziją savivaldybė atsakė, kad atrinkti papildomi projektai, kurie yra naudingiausi valstybei.
„O kam tada reitingavimo sistema, kuri atsižvelgia į daugybę kriterijų?“ – klausė pasipiktinę sodininkai.
Reitingavimo sistema buvo peikiama ir dėl viešumo stokos. Kaip buvo skaičiuojami balai, į kokius kriterijus atsižvelgta, – paslaptis. Tik paskutiniais sistemos gyvavimo metais paaiškėjo, koks reikalingas tinklų ilgis, planuojamų prijungti būstų skaičius ir kiti rodikliai.
„Savivaldybė aktyviai agitavo dalyvauti šiame reitingavimo cirke. Jo rezultatai tokie – iš 132 dalyvavusių bendrijų laimėjo tik 32. Vadinasi, vien už projektinius pasiūlymus pralaimėjusieji tuščiai paklojo apie milijoną eurų“, – kalbėjo G.Litvinovas.
Į naudingumą neatsižvelgė
Išspręsti problemas sodininkams buvo pasišovusi padėti vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ji privertė merą Valdą Benkunską parašyti prašymą Vyriausybei, kad būtų skirtas papildomas finansavimas Salininkų vandentiekio ir nuotekų tinklams įrengti.
Kad G.Litvinovo pretenzijos pagrįstos, sutiko ir Vydūno Sadausko vadovaujama savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija. Tačiau užkliuvo už varčios – ir vėl iš pradžios.
Kai buvo aptariamas Barčių, Sakalaičių ir Kelmijos Sodų 33-iosios gatvių kapitalinio remonto ir inžinerinių tinklų projektas, G.Litvinovas buvo prieš.
„Teikiau savo pastabas ir pasiūlymus, bet į juos nebuvo atsižvelgta. Mano nuomone, daug naudingiau buvo iš karto įgyvendinti du projektus – vandentiekio ir nuotekų bei inžinerinių tinklų. Tiesiog negavau jokio atsakymo“, – stebėjosi G.Litvinovas.
Dabar matyti, kad nufrezavus seną asfaltą ir nukasus gruntą bus tiesiami tik lietaus nuotekų tinklai.
Anot G.Litvinovo, tai gerai, tačiau vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimas perkeliamas į tolimą ateitį: „Dabar savivaldybė turės naują arkliuką – suremontuotas gatves.“
Jo nuomone, kartu nutiesus ir vandentiekio bei nuotekų tinklus jų kurį laiką buvo galima nenaudoti, palikti ateičiai, kol vandentvarkos projektai bus įgyvendinti ir kituose Salininkų soduose.
Investavo į nuotekų valyklos rekonstrukciją
„Vilniaus vandenys“ skelbia, kad didžiausios bendrovės investicijos šiemet nukreiptos į tris kertines sritis, – Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijai buvo skirta 12,2 mln. eurų, į išmaniųjų šalto vandens apskaitos prietaisų diegimo projektą bendrovė investavo 1,8 mln. eurų, o vandentiekio ir nuotekų tinklo plėtrai Vilniaus mieste ir rajone bei Švenčionyse skirta 1,6 mln. eurų.
Pernai prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų bendrovė prijungė 5490 naujų klientų.
Anksčiau šie skaičiai buvo gerokai didesni. Tarkim, per trejus metus buvo nutiesta 26 kilometrai vandentiekio ir 33 kilometrai nuotekų tinklų.
Įgyvendinus šiuos projektus maždaug 32 tūkst. klientų galėjo mėgautis geresnės kokybės vandeniu, 3,5 tūkst. klientų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų.
2017–2019 metais vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo plečiami Šnipiškėse, Visoriuose, Naujininkuose, Naujojoje Vilnioje, sodininkų bendrijose Antakalnyje.
