Nuomos rinka keičiasi
Sutelktinio finansavimo į NT nuomos projektus platformos „InRento“ įkūrėjas Gustas Germanavičius patvirtina: lietuviai kuo toliau, tuo labiau negaili pinigų kokybiškai įrengtam būstui, tiek įsigydami jį nuolat gyventi, tiek nuomai, neretai yra linkę ir permokėti, jei buto interjeras juos išties sužavi.
Didmiesčiuose, ypač Vilniuje ir Kaune, kur nuomos rinka gyvybingiausia, senos statybos daugiabučių, tarp jų – ir bendrabučių, vis dar daug, ypač patraukliose miestų vietose. Nemažai tų butų įrengti šiuolaikiškai, neretai padedant interjero dizaineriams, kuo sunku patikėti, pažvelgus į tokių daugiabučių fasadus ir bendrąsias erdves.
„Svarbu pabrėžti, jog investuojantys į NT ir skiriantys lėšų bei laiko interjero įrengimui, gali gauti gana patrauklią grąžą iš nuomos. Nuomininkams vis dar svarbus ne fasadas, bendrųjų patalpų būklė, o buto interjeras, kur praleidžia didžiąją laiko dalį – jie perka gražų vaizdą ir jaukumo pojūtį“, – komentavo G. Germanavičius.
Pašnekovas teigė pastebintis ir tai, jog ieškant būsto nuomai neliko didelio skirtumo, kokį atstumą iki darbo ar ugdymo įstaigos teks įveikti automobiliu, ypač jei butas kokybiškai įrengtas, o nuomos kaina – prieinama.
Kaip komentavo „DG interjeras“ interjero dizainerė Diana Ginaitienė, antrinė būsto rinka tapo populiari tiek ieškantiems nuolatinio būsto, tiek investicijai. Kalbant būtent apie investicinį būstą, šiuo metu populiaru senos statybos patalpas konvertuoti į patrauklius, naujus būstus, skirtus nuomai ar pardavimui.
„Žinoma, norint senas patalpas prikelti naujam gyvenimui, tenka įdėti nemažai pastangų. Kartais prireikia jas kapitaliai remontuoti, įsigyti naujų baldų, kai kuriais atvejais perplanuoti erdves, kad jose būtų patogu gyventi. Žinoma, šios investicijos kainuoja, tačiau tai, be abejonės, leidžia investuotojui sukurti patrauklų objektą rinkoje, iš kurio, tikėtina, jis gaus didesnę grąžą, palyginti su kitais rinkoje tuo metu esančiais objektais“, – dalijosi D. Ginaitienė.
Interjero dizainerė pateikė konkretų pavyzdį: patrauklioje Vilniaus vietoje, Švitrigailos gatvėje, esantį projektą. Tai – senos statybos namas, kuriame patalpos paverstos naujais būstais. Viename aukšte išdėstyta 10 naujų patalpų, skirtų nuomai. Juose paruošta viskas, ko reikia šiuolaikiniam žmogui: atskiras vonios kambarys, erdvi drabužinė, virtuvės ir svetainės zona bei miegamasis.
Šis projektas „InRento“ platformoje buvo finansuotas prieš pusantrų metų. Per šį laikotarpį investuotojai stabiliai kiekvieną mėnesį gauna palūkanas, kurių metinė grąža, šiuo metu siekia nuo 8,98 proc. iki 9,58 proc., priklausomai nuo investuojamos sumos.
Dalis patalpų buvo sėkmingai parduotos ir investuotojams atitinkamai grąžinta dalis suteiktos paskolos bei papildomai išmokėtas kapitalo prieaugis. Kalbant apie šio projekto nuomą, galima pabrėžti, kad nuomos kv. m kainą pavyko pakelti iki A+ klasės lygio, o tai yra tikrai didelis pasiekimas“, – atkreipė „InRento“ vadovas G. Germanavičius
Populiarėja nestandartinis būstas
„Pasikeitus nuomininkų prioritetams ir gyvenimo būdui, sparčiai populiarėja nuomojami nestandartiniai būstai, pavyzdžiui, bendruomeniško gyvenimo būsto projektai (angl. „Co-living“).
Paprastai didesnio ploto pastatuose įrengiamos 18–20 kv. m ploto studijos ir kitos bendrosios erdvės. Nuomininkai, sumokėdami palyginti nedidelę suminę nuomos kainą, gyvena moderniame būste. Tokių projektų savininkams pigiau ir paprasčiau administruoti keliasdešimt ar kelis šimtus butų“, panašau pobūdžio projektų galite rasti ir „InRento“ platformoje“, – komentavo G. Germanavičius.
NT projektų plėtotojai, įgyvendindami bendruomeniško gyvenimo būsto ar loftų projektus, neretai įsigyja tik dalį pastato arba kelis jo aukštus. Taigi, nors idėja įrengti kokybišką būstą buvusiuose gamybos ar visuomeniniuose pastatuose skamba išties patraukliai, dažniausiai projektų savininkai susiduria su kitų aukštų kaimynų abejingumu atnaujinti fasadą.
Kiti savininkai dažnai galvoja, kad dabartinės būklės patalpų nuoma šiuo metu generuoja didesnę grąžą ir juos tai tenkina, tačiau nesusimąsto, kad atnaujinus fasadą galima būtų gerokai padidinti turto vertę.
„Manau, kad Vilniaus Naujamiestyje, centrinėje sostinės dalyje, Žirmūnuose, Naujininkuose, Šnipiškėse, stinga gyventojų ir investuotojų sąmoningumo bei savivaldybės iniciatyvos, visgi, neabejoju, anksčiau ar vėliau fasadų atnaujinimo iniciatyvos startuos. Tvarkant fasadus, įmokas už atliktus darbus, gyventojams ar nuomotojams, tikėtina, teks mokėti ne vienerius metus. Klausimas, kaip tai pakeistų nuomos grąžą? Kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai, bet svarbu nepamiršti – momentinę grąžą gali paveikti ir neigiamai, tačiau dažniausiu atveju savininkai sugeneruotų didesnę grąžą realizavus turtą – uždirbus kapitalo prieaugį“, – svarstė pašnekovas.
NT plėtotojai jau ne pirmus metus pabrėžia: Vilniuje trūksta sklypų naujoms statyboms, o konversija ir renovacija – neišvengiami procesai, ypač patraukliose sostinės vietose.
Stinga prabangaus būsto
Eksperto nuomone, ateityje vis labiau trūks jau nebe vidutinės ar aukštesnės klasės būsto, kuris dominuoja sostinės centrinėje dalyje, bet išties prabangaus turto, kurio pasiūlos trūkumas matomas ir dabar.
Nuomos profesionalai pabrėžia, kad penthauzų, kelių aukštų butų, kurių plotas – didesnis nei 200 kv. m, nuomos kaina bent kol kas neturi racionalaus paaiškinimo ir ją prognozuoti išties sunku.
„Ypač prabangaus būsto nuoma gali generuoti net didesnę grąžą vien dėl to, kad pasiūlos trūksta, o paklausa yra. Žmonės atvyksta iš JAV ar kitų ekonomiškai stiprių valstybių, taip pat buto nuomai ieško technologijų ar finansų sektorių specialistai, lietuviai, kurie gyvena užsienyje, o į Lietuvą grįžta keliems mėnesiams. Išskirtiniai butai gali būti nuomojami ir už 10 tūkst. eurų per mėnesį“, – apibendrino pašnekovas.
„InRento“ platformoje galite investuoti į NT nuomos projektus, investicijai skirdami nuo 500 eurų. Sutelktinio finansavimo į NT nuomos projektus platforma, lyginant su kitomis Lietuvoje veikiančiomis sutelktinio finansavimo platformomis, išsiskiria. Kaip rodo oficiali Lietuvos Banko 2022 metų statistika, per visą veiklos laikotarpį nebuvo nė vieno vėluojančio projekto atsiskaitymo su investuotojais.
