Turto bankas šiuo metu ruošia pardavimui poilsio paskirties pastatą su pagalbiniais ūkio pastatais Papės gyvenvietėje. Rucavos valsčiuje, Latvijoje esanti gyvenvietė išsidėsčiusi tarp Papės ežero ir Baltijos jūros pakrantės, o parduodamas objektas yra pajūrio zonoje – nuo Baltijos jūros pakrantės nutolęs vos 400 metrų.
1986 m. statytą, dviejų aukštų, 238 kv. m ploto poilsio namą ir 235 kv. m bendro ploto pagalbinius statinius Turto bankas perėmė 2021 m. gruodį iš Valstybinių mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro. Aukciono laimėtojas įgis teisę kreiptis į atsakingą Latvijos instituciją dėl objektui priskirto žemės sklypo nuomos.
Šiuo metu atliekamas objekto vertinimas. Kaip įprasta, pradinė Turto banko organizuojamuose aukcionuose parduodamo turto kaina nustatoma remiantis nepriklausomo turto vertinimo išvadomis.
„Atvejai, kai Lietuvos valstybė parduoda nekilnojamąjį turtą užsienyje yra labai reti, pasitaikantys kartą per kelis metus. Tad siekiant, kad pardavimo procesas vyktų sklandžiai, tokiais atvejais įprasta pasitelkti tarpininkų, kurie turi patirties būtent tos šalies nekilnojamojo turto rinkoje, pagalbą. Šiuo atveju taip pat aukcioną organizuos viešojo pirkimo metu atrinkta tarpininkų įmonė“, – aiškina Guoda Gurauskaitė, Turto banko Pardavimų departamento direktorė.
Šio objekto elektroninį aukcioną planuojama paskelbti šių metų rudenį, jis vyks Lietuvoje. Gautos lėšos bus pervestos į valstybės biudžetą.
Lietuvos valstybė užsienyje valdo 29 objektus, kurių bendras plotas beveik 26,8 tūkst. kv. metrų, o likutinė vertė – beveik 80 mln. eurų. Latvijoje Lietuvos valstybei priklauso ambasados pastatas Rygoje ir šiuo metu Turto banko parduodamas objektas.
Latvijos NT rinka – Lietuvos pirkėjų taikinyje
Latvija, turinti daugiau nei 530 km smėlėtos pajūrio pakrantės, yra išskirtinėje geografinėje padėtyje ir ypač domina nekilnojamojo turto pirkėjus bei investuotojus iš Lietuvos.
„Pastaruoju metu apsnūdusi Latvijos nekilnojamojo turto rinka, o ypač prie Lietuvos sienos esanti Latvijos pajūrio zona, yra lietuvių pirkėjų taikiniuose. Paklausiausios yra 150–300 m nuo jūros kranto nutolę žemės sklypai su pastatais, kuriuos galima rekonstruoti, o teritorijoje įrengti vasaros kempingus ar glampingus. Kiek toliau nuo jūros nutolę sklypai yra mažiau paklausūs, o tai iškart atsispindi kainose“, – teigia Mindaugas Kulbokas, įmonės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse.
Pasak jo, Latvijos rinkoje dirbantys nekilnojamojo turto tarpininkai pastebi, kad pajūrio zonos sklypais iki Liepojos miesto domisi išskirtinai Lietuvos piliečiai.
„Kadangi Latvijos teisinis reguliavimas leidžia laisvai investuoti į sklypus ir turtą Europos Sąjungos piliečiams, Lietuvos piliečiams didelio skirtumo kur įsigyti turtą nelabai ir yra. 60 km nuo Lietuvos sienos yra ta riba, kurioje ir dairomasi tinkamų investicinių objektų“, – teigia ekspertas.
Jo turimais duomenimis, rugpjūčio pirmoje pusėje Latvijos pajūryje nebuvo daug pasiūlymų, kurie atitiktų maksimalius pirkėjų reikalavimus. Tarkime Papėje iš 7 skelbimų, kuriuose buvo siūloma įsigyti žemės sklypus, tik du buvo nuo jūros pakrantės nutolę apie 250 metrų, vienas – 450 metrų, už kvadratinį metrą tokios žemės buvo prašoma nuo 6 iki 22 eurų.
