Naujienų portalo skaitytoja Dalia pačioje liepos pabaigoje redakcijai adresavo laišką, kuriame išreiškė pasipiktinimą dėl Vaižganto gatvėje dabar jau buvusio namo.
„Sveiki, gal bus įdomu parodyti skaitytojams, kas liko iš Vaižganto g. 18 buvusio namo. Nuo kada visiškas nugriovimas vadinamas rekonstrukcija? Gaila, nes tai buvo vienas gražiausių to laikotarpio namų“, – situaciją nusakė moteris, bet savivaldybė paaiškino, kad pagal įstatymo raidę nebuvo ten nieko gražaus, nei vertingo.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo teigimu, objektas neturėjo vertingųjų savybių, tad vadovaujantis Kultūros paveldo planu pastatą galima griauti.
„Pastatas Vaižganto g. 18 yra statytas pokariu, 1958 metais. Jis nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o Žaliakalnio 1-osios kultūros paveldo vietovės specialiajame paveldosaugos plane, patvirtintame 2013–07–18 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-444, pastatas priskirtas antrajai kultūrinės vertės kategorijai – pastatams, neturintiems kultūrinės vertės požymių.
Vadovaujantis minėto specialiojo plano sprendiniais šiai kategorijai priskirtus statinius galima griauti, rekonstruoti neviršijant specialiajame plane nurodytų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių. Privaloma naudoti kokybiškas statybines medžiagas, charakteringas Žaliakalniui“, – nurodė S. Rimas.
Savivaldybės nuomone, pastatas po rekonstrukcijos „įgis gana drąsią architektūrinę išraišką, tačiau nei savo tūriu, nei išvaizda nekonkuruos su aplinka“.
„Kas vyksta Kaune“ pasiaiškino, kas apskritai yra vadinama pastato rekonstrukcija. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viešųjų ryšių atstovas Arūnas Daugis informavo, kad pastato rekonstrukcija laikomi tokie darbai, kurių tikslas yra perstatyti pastatą.
Rekonstruojant statinį laikančiosios konstrukcijos perstatomos pakeičiant (didinant, mažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.). Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:
– pastatomi nauji aukštai;
– įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;
– nugriaunama dalis esamų aukštų;
– prie statinio pristatomas priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;
– pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
Rekonstruojant nesudėtingąjį statinį statybą leidžiantis dokumentas (SLD) privalomas šiais atvejais:
– kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje – rekonstruojant I grupės nesudėtingąjį statinį;
– mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje – rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį statinį;
– rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją;
– magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, rekonstruojant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;
– rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį.
Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių rekonstravimui, išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį, SLD privalomas visada.
Gyvenamosios paskirties vieno buto pastato Vaižganto g. 18 rekonstrukcijos projektą užsakė privatūs asmenys R. B. ir E. B., projektą parengė UAB „Archas“. Rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams pritarta 2022-ųjų pavasarį.
