Ar žiemą šildys butą? Kada tikėtis, kad išjungs elektrą? Tokie klausimai kamuoja Laisvės prospekto 117A daugiabučio gyventojus. Gali būti, kad byla dėl parduotų šilumos punkto, elektrinės skydinės ir kitų patalpų nukeliaus iki Aukščiausiojo teismo, jeigu šis priims namo bendrijos kasacinį skundą. Bet aiškumo kol kas nėra.
Kad reikės tiek bylinėtis, niekas negalvojo, kai daugiaaukštį namą stačiusi savivaldybės valdoma įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“ (tada dar „Vilniaus kapitalinė statyba“) pardavė jį bendrovei „Erama“.
Tada ir prasidėjo įvykiai, dėl kurių dabar namo gyventojai gali likti ne tik be įvažiavimo į garažą, bet ir elektros energijos, šildymo.
Apie pokyčius nepranešė
Namas jau buvo pastatytas, įregistruotas, su tvarkingais dokumentais. Įvažiavimas į 15 vietų požeminį garažą, lifto šachta, elektros skydinė ir šilumos punktas buvo bendro naudojimo.
Tačiau „Erama“ minėtas bendro naudojimo patalpas sugebėjo įregistruoti kaip asmeninę nuosavybę.
„Bendrovė tai tyliai padarė, niekam nepranešė.
Viskas paaiškėjo, kai „Eramai“ buvo pradėta bankroto procedūra“, – pasakojo Laisvės prospekto 117A namo bendrijai atstovaujantis advokatas Vydūnas Sadauskas.
Savininkų – ne vienas
Pokyčiai paaiškėjo, kai bankroto administratorė bendrovė „Tigesta“ pradėjo domėtis, ar bankrutuojanti bendrovė turi turto, reikalingo kreditoriams.
Radusi puikias technines patalpas jas bankroto administratorė pardavė iš varžytynių. O įsigijo jas bendrovė „Tigesta“, po dvejų metų perleidusi kitai bendrovei „Teisininkas LT“.
Beje, po pusmečio „Teisininkas LT“ šias patalpas mainų sutartimi perleido Jurgitai Razminienei ir Dainiui Razminui. Pastarasis yra buvęs Telšių apskrities policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas.
Pirko prekybos patalpas
Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad tai techninės bendro naudojimo patalpos, kurios negalėjo būti nupirktos.
Taip pat buvo pareikštos abejonės, kad sandoris buvo apsimestinis, pirkėjas negali būti laikomas sąžiningu, nes 320 kvadratinių metrų ploto patalpos negali kainuoti 100 eurų.
Tuo metu Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikino motyvuodamas tuo, kad buvo nupirktos prekybos patalpos.
Be to, buvo pareikšta, jog namo bendrija praleido senaties terminą – per dešimt metų reikėjo ginčyti, kad patalpų paskirtis pakeista.
„Bet kaip gyventojai ar bendrijos pirmininkė galėjo ginčyti? Juk jie nežinojo, kad patalpų paskirtis pakeista“, – kalbėjo V.Sadauskas. Byloje nėra įrodymų, kad bent vienas suinteresuotas asmuo būtų žinojęs apie patalpų paskirties pakeitimą.
Apsaugos priemonių nėra
Kaip techninės bendro naudojimo patalpos pavirto prekybos patalpomis? Teismo posėdžių metu paaiškėjo, kad Registrų centro dokumentuose, kuriuose nurodoma patalpų paskirtis, pataisymai buvo padaryti ranka.
Kai namo bendrijos atstovai teisme pasiteiravo, kuo dabartiniai savininkai prekiaus, tarkim, įvažiavime į garažą, šie juokaudami atsakė, kad galbūt pakabins paveikslus.
Vieną dieną namo gyventojai aptiko, kad techninių patalpų durų spynos pakeistos.
Teisme pavyko pasiekti, kad toms patalpoms būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Tačiau kai Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kartu buvo panaikintos ir laikinosios apsaugos priemonės.
