Gyventojai įtaria bendrijos pirmininką atstovaujant ne jiems, o savo įmonės interesams

Pasak gyventojo, viskas prasidėjo tuomet, kai į bendrijos pirmininko kėdę atsisėdo Mindaugas Kuosa, o būsto priežiūros paslaugas pradėjo teikti bendrovė „House care“, kurioje minėtas pirmininkas turi akcijų.

Alfa.lt patikrinus šią informaciją viešai prieinamuose šaltiniuose, įtarimai dėl šio asmens sąsajų su įmone pasitvirtino.

Pasirodo, namo bendrijos pirmininkas M. Kuosa, kurio veikla skundžiasi dalis gyventojų, iš tikrųjų yra bendrovės „House care“ vienas steigėjų ir akcininkų.

Registrų centro (RC) duomenimis, įmonėje iš viso du akcininkai – M. Kuosa, valdantis 20 proc. akcijų, ir dabartinis jos vadovas Modestas Kuzmickas, kuriam priklauso 80 proc. akcijų.

M. Kuosa įmonei vadovavo nuo jos steigimo 2019 m. gruodį. Po metų jį šiame poste pakeitė M. Kuzmickas. Sprendimas priimtas 2020 m. gruodžio mėn. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo abu akcininkai.

RC duomenimis, 177-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos „NEBAS“ bendrijos pirmininku M. Kuosa paskirtas 2021 m. lapkričio 10 d., jis registruotas kitu adresu Vilniuje nei bendrija, kuriai vadovauja.

Savo ruožtu „House care“ Alfa.lt tvirtino, kad Giros g. 2 daugiabutyje teikti paslaugas pradėjo anksčiau – nuo 2021 m. lapkričio 1-osios. T. y. Visų Šventųjų dieną, kuri Lietuvoje yra nedarbo diena, per kurią gyventojai masiškai lanko kapines.

Daugiabučiame name L. Giros g. 2 gyvenantis Viktoras (vardas pakeistas) Alfa.lt pasakojo, kad situacija jų name pradėjo prastėti būtent nuo tada, kai namo valdymą perėmė „House care“, o bendrijos pirmininku tapo M. Kuosa.

Vilnietis baiminasi, kad, jei situacija nesikeis, namas greit bus visiškai nugyventas. Pasak Viktoro, po to, kai namą pradėjo administruoti „House care“, administravimo sąskaitos išaugo maždaug 20 eurų, būtinų darbų atlikimo terminas išsitęsė kone iki dviejų savaičių. Name dažnai atjungiamas vandens tiekimas, bet gyventojai ne visada apie tai informuojami laiku.

Viktoro teigimu, žiemos metu niekas nesirūpino sniego kasimu teritorijoje aplink namą, gyventojai skundėsi, kad prie įėjimo nuolat būdavo slidu, nors už teritorijos priežiūrą įmonei mokami nemaži pinigai.

Vasarą prie namų, kur žaidžia vaikai, nuolat mėtosi narkomanų palikti švirkštai ir adatos, kurių niekas nerenka.

„Problemų išties daug ir jos arba nesprendžiamos, arba sprendžiamos vėžlio greičiu. Sąskaitos nuo „House care“ atėjimo padidėjo kone dvigubai. Jei pirmininkas tikrai atstovautų gyventojų interesams, jis ieškotų, kaip darbus atlikti pigiau ir geriau, o čia matyti, kad galimai yra noras kuo daugiau susižerti pinigų į savo įmonę“, – įtarimais dalijosi Viktoras.

Gyventojas pasakojo, kad pastaruoju metu daugiausia problemų kelia nuolat stringantis arba neveikiantis liftas. Jame kelis kartus jau buvo užstrigę žmonės, teko kviesti gaisrininkus jiems išvaduoti. Viktoras jaudinasi, kad liftais naudotis nesaugu, o kadangi name 13 aukštų, kai neveikia liftai, žmonėms tenka su daiktais kilti tiek į viršų, tiek žemyn.

„Bandome kviestis administratorių į susirinkimus, tačiau jis jų net neorganizuoja, nors tai jo pareiga. Galbūt per visą laikotarpį tik vienas ir tebuvo“, – teigė Viktoras.

Prekyba bendrijų pirmininkais Lietuvoje – įprastas reiškinys, nors pastaruoju metu tokia paslauga, iškreipianti pačią bendrijų idėją, praranda patrauklumą.

Perkamo pirmininko paslaugos poreikis vis dar egzistuoja, nes dažna daugiabučių bendrija yra neveiksni, gyventojai apatiški, o eiti pirmininko pareigas už menką atlyginimą norinčių neatsiranda. Nišą pastebėjusios, dažniausiai palyginti jaunos įmonės siūlo savus žmones, už tam tikrą mokestį atliekančius pirmininko pareigas bendrijose.

Tačiau administruojančios įmonės parinktą pirmininką nusipirkę butų savininkai greitai nusivilia – mato, kad sąskaitos išauga, pradeda įtarti „svetimą“ pirmininką noru pasipelnyti jų sąskaita. Būtų nuostabu, jeigu toks kitame name gyvenantis pirmininkas – įmonės, kuri jį pardavė, akcininkas ar darbuotojas – pateisintų gyventojų lūkesčius.

Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba mano, kad tokie pirmininkai patiria neišvengiamą interesų konfliktą ir dažnai neatsispiria pagundai pelnytis gyventojų sąskaita. Pasak jo, didelė tikimybė, kad toks bendrijos pirmininkas sudarys įvairias statybos rangos sutartis su įmone, kurioje turi akcijų, pumpuos bendrijos lėšas į sau priklausančią bendrovę.

„Tai nėra sveiki santykiai tarp bendrijos bendruomenės ir pirmininko. Tokiu atveju sunaikinama pati bendrijos idėja“, – mano S. Čirba.

„Pirmininko paslauga“ prekiaujančios įmonės „House care“ direktorius M.Kuzmickas mano, kad idėja puiki ir reikalinga – tai esą įrodo įmonės teikiamos paslaugos paklausa.

Ar šiuo atveju „House care“ parinktas bendrijos pirmininkas gali išvengti interesų konflikto – juk akivaizdu, kad jo, kaip įmonės akcininko, ir bendrijos, kuriai vadovauja, interesai gali nesutapti?

„Aišku, kad kyla interesų konfliktas. Yra labai didelė tikimybė, kad toks bendrijos pirmininkas sudarys įvairias statybos rangos sutartis su įmone, kurioje turi akcijų. Gali būti be konkurso, menamų apklausų būdu parinktas suinteresuotas nugalėtojas. Nėra tai sveiki santykiai tarp bendrijos bendruomenės ir pirmininko. Tokiu atveju sunaikinama pati bendrijos idėja, nyksta pasitikėjimas“, – situaciją, kai bendrijos pirmininku dirba administruojančios įmonės akcininkas, Alfa.lt komentavo Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas S. Čirba.

Pasak jo, daugiabučių namų savininkų bendrija Lietuvoje sumanyta ir įteisinta kaip savarankiškai sprendimus priimanti bendruomenė, kuri tvarko namo reikalus: eksploataciją, priežiūrą, dokumentaciją – kaip nustatyta teisės aktuose.

Kai pirmininkas gyvena kitame name, paskirtas iš šalies ir dar yra aptarnaujančios įmonės akcininkas, jis pirmiausia rūpinsis savo įmonės pelnu, o ne bendrijos reikalais.

„Paprasčiau sakant, pumpuoja bendrijos lėšas į sau priklausančią bendrovę. Labai didelė pagunda tai daryti. Juolab kad nesi kontroliuojamas. Žinome, kad bendrijų kontrole savivaldybė praktiškai neužsiima, gyventojai – bendrijų nariai – yra apatiški. Tokiais atvejais pirmininkas jaučiasi nekontroliuojamas ir patiria labai didelę pagundą užsiimti veikla, naudinga savo įmonei“, – pastebėjo S. Čirba.

Tokių atvejų, pasak asociacijos prezidento, Vilniuje yra ne vienas.

„Mes gauname daug skundų, savivaldybė turbūt – daugiau. Gyventojai būna nepatenkinti, kadangi bendrijos pirmininkas nesiteikia daugiabučio namo gyventojams aiškinti, kodėl dirba viena, o ne kita bendrovė, ar buvo organizuojami konkursai ir apklausos. Gyventojai mato, kad bendrijoje vis ta pati įmonė teikia paslaugas ir atlieka visus darbus“, – šypsojosi S. Čirba.

Esą net nesvarbu, kokios įmonės akcininkas yra pirmininkas, buvę ir tokių atvejų, kai kompiuteriais prekiaujanti įmonė, kurios vadovas yra bendrijos pirmininkas, staiga pradeda dažyti laiptinę.

„House care“ vadovas M. Kuzmickas Alfa.lt teigė, kad į jo vadovaujamą įmonę, prieš jai pradedant teikti paslaugas šiame name, kreipėsi buvęs bendrijos pirmininkas. Jis esą paprašęs įvertinti namą ir pateikti komercinį pasiūlymą.

„Mūsų įmonė atliko visą objekto analizę ir pateikė komercinį pasiūlymą, kuriame buvo nurodytos bendrijos norimos paslaugos ir tikslūs įkainiai eurais už kvadratinį metrą. Po atliktos analizės buvo matoma, kad bendrija visus šiuos metus netinkamai vykdė savo pareigas ir rimtai apleido namo techninę būklę“, – teigė M. Kuzmickas.

„House care“ esą nustatė, kad name esanti kanalizacija yra nesandari („užlūžę“ magistraliniai vamzdžiai) ir esą dėl to bendrija nuolat vykdydavo hidrodinaminį pravalymą, tačiau situacijos iš esmės nesprendė. Taip pat esą nustatyta, kad nesandarus namo stogas, dėl to per lietų užpilami viršutiniai butai.

Pasak M. Kuzmicko, stogo parapetai buvo nepritvirtinti, paremti svoriais. Tai esą šokiravo „House care“ darbuotojus, nes pučiant gūsingam vėjui paremti svoriais parapetai galėjo nukristi ir padaryti žalą ne tik turtui, bet ir žmonių gyvybei.

„Pašalinome ant fasado augančius medžius, tai parodo, kad niekas tinkamai pastato neprižiūrėjo ir per tą laiką spėjo užaugti nemaži medžiai ant fasado“, – teigė M. Kuzmickas.

Dar įmonė esą pakeitė cokoliniame aukšte langus, stogo liuką (duris), kurie buvo nesandarūs ir per juos patekdavo šaltis į namus. Vadovas tikino, kad atlikus šiuos darbus sumažėjo išlaidos namo šildymui.

„Po priešgaisrinių tarnybų patikros buvo nustatyta, kad name grubiai pažeidžiami priešgaisriniai reikalavimai, daug daiktų užtvėrę praėjimus, užrakintos durys, kurios reikalingos evakuacijai, sutvarkėme nesaugią elektros instaliaciją“, – darbus vardijo M. Kuzmickas.

„House care“ vadovas kartu pripažino, kad atlikti darbai ne visiems namo gyventojams padarė įspūdį.

„Kaip ir dažname name atsiranda gyventojų, kurie visais įmanomais būdais vengia investicijų tinkamai namo būklei atkurti ir įsisenėjusioms problemoms spręsti“, – pastebėjo vadovas.

M. Kuzmicko teigimu, „House care“ samdo tos bendrijos, kurioms reikalinga kokybiška pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūra, todėl sutarties pasirašymas su L. Giros g. 2 namo bendrija turėjo „kertinę sąlygą, kad visi nustatyti defektai būtų pašalinti, o ne paliekami likimo valiai“. Vadovas prisipažino, kad „House care“ apskritai atsisako pasiūlymų tokių bendrijų, kurios neturi intereso investuoti į būtinus darbus.

„Kadangi susirinkimo metu gyventojai sutiko su skubiais būtinais remontais, todėl mūsų įmonė pasirašė paslaugų teikimo sutartį su šio namo bendrija“, – teigė M. Kuzmickas.

Pasak jo, Alfa.lt minimas „asmuo nuo pat paslaugų teikimo pradžios visais įmanomais būdais vengia ir net blokuoja visus defektinius aktus ar pateiktas sąmatas pastatui atnaujinti“.

„Kadangi defektų skaičius šiame name yra tikrai didelis, mūsų įmonė siūlė bendrijai dalyvauti namo atnaujinimo projekte, kurį organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Atnaujinkime miestą“, tačiau ir šio sprendimo minėtas asmuo atsisakė, – teigė M. Kuzmickas. – Sunku patikėti, kad mūsų įmonė yra kaltinama lėtu situacijos sprendimu, nors mūsų įmonė per kelis mėnesius atliko tai, ko bendrija nesugebėjo per kelis dešimtmečius.“

„House care“ vadovas teigė, kad „tokio masto darbai negali būti atliekami, jei nėra konkurso būdu parinkti rangovai“. Esą šis reikalavimas pailgina procesą, bet jis „neišvengiamas norint sutaupyti gyventojų pinigus ir parinkti geriausią kainą pateikusį rangovą“.

Įmonės vadovas tikino, kad L. Giros g. 2 name per visą paslaugų teikimo laikotarpį nebuvo fiksuotas nė vienas teritorijos tvarkymo paslaugos teikimo pažeidimas.

„Dėl galimai paliekamų švirkštų. Niekada nebuvo fiksuotas nė vienas atvejis, kai buvo rastos tokio pobūdžio atliekos, taip pat nė karto iš gyventojų nesulaukėme pranešimo apie tokios problemos egzistavimą“, – tikino M. Kuzmickas.

Kartu jis pripažino, kad name seni liftai dėl ilgo tarnavimo laiko nuolat genda.

„Liftus šiame name prižiūri UAB „Baltijos liftai“, kurie nuolatos reaguoja į gedimus ir atlieka būtinąjį remontą. Mūsų įmonei kartu su prižiūrinčia įmone įvertinus dažnus lifto gedimus buvo teiktas siūlymas atlikti kapitalinį liftų remontą arba pakeisti liftus naujais pasinaudojant valstybės paramomis, tačiau ir šių darbų Viktoras atsisakė“, – pabrėžė M. Kuzmickas.

„House care“ vadovo teigimu, buvęs bendrijos pirmininkas dar prašė suteikti papildomą įmonės teikiamą paslaugą „Bendrijos pirmininkas“, kurią dabar atlieka „House care“ akcininkas M. Kuosa.

„Ši paslauga nėra privaloma, todėl L. Giros g. 2 namo bendrija šaukė susirinkimą, kuriame dalyvavo patalpų savininkai ir kuriame buvo pristatyti namo defektai ir mūsų įmonės paslaugos kartu su paslauga „Bendrijos pirmininkas“. Kadangi susirinkimo metu nė vienas gyventojas nenorėjo eiti bendrijos pirmininko pareigų, tai vieningai buvo nuspręsta samdyti šią paslaugą iš mūsų įmonės“, – aiškino M. Kuzmickas.

Jis pabrėžė, esą visai natūralu, kad tokiu atveju bendrijos pirmininku tampa įmonėje dirbantis asmuo.

„Ši informacija jokiais būdais nebuvo slepiama, o kaip tik susirinkimo metu buvo pristatyta patalpų savininkams, kurie vienbalsiai tam pritarė“, – tikino vadovas.

Alfa.lt pastebėjo, kad M. Kuosa, kol vadovauja bendrijai, galėtų perleisti savo turimas „House care“ akcijas kitam asmeniui, kad bendrijos nariams nekiltų net įtarimas, kad interesų konfliktas egzistuoja ir dėl to galimai nukenčia bendrijos nariai.

Į tai M. Kuzmickas atsakė: „Neslepiame ir kiekvienam namui, kuriam reikalinga „Pirmininko paslauga“, yra suteikiama informacija, kad paslaugas atliks su mūsų įmone susijęs asmuo, tai nematome poreikio keisti įmonės akcininkų ir taip bandyti nuslėpti nors menkiausių detalių nuo patalpų savininkų. Savo veiklą vykdome nepažeisdami teisės aktų, ypač sąžiningai ir skaidriai, todėl visa informacija yra vieša ir neketiname jos slėpti.“

M. Kuzmickas dievagojosi, kad jo vadovaujama įmonė ir joje dirbantys asmenys neturi intereso, kad prižiūrimi namai mokėtų daugiau.

„Anaiptol, visais įmanomais būdais atlikdami rangovų parinkimo konkursus stengiamės sumažinti atliekamų darbų kainas. Teikdama paslaugas daugiabučiame name mūsų įmonė uždirba iš Administravimo paslaugos, kuri yra patvirtinta sutartyje ir nėra kintanti (fiksuota), todėl atliekamų remonto darbų kaina neturi jokios įtakos įmonės „House care“ pelningumui. Kiekviename name yra nemokių klientų, todėl atlikdami remonto darbus mes iškart privalome atsiskaityti su konkursą laimėjusiu rangovu savo lėšomis, o mokesčius iš gyventojų bandome susirinkti per tam tikrą laiką, jei išvis pavyksta juos surinkti“, – pasakojo M. Kuzmickas.

Jis tikino, kad daugiabučiame L. Giros g. 2 periodiškai organizuoja susirinkimus. Tačiau „šis objektas“ esą skiriasi nuo kitų namų tuo, kad susirinkimas dažnu atveju dėl mažo dalyvių skaičiaus neįvyksta, todėl šiam namui dažniau taikomas balsavimas raštu.

„Mūsų priskirtas namo vadybininkas dažnai susitinka su gyventojais name, kai iškyla klausimų“, – tvirtino M. Kuzmickas.

Paprašėme asociacijos prezidento S. Čirbos pakomentuoti atvejus, kai palyginti neseniai veiklą pradėjęs administratorius teikia bendrijos pirmininko paslaugą toms bendrijoms, kurios pačios vadovo išsirinkti nepajėgia, pavyzdžiui, kai nė vienas namo gyventojas pareigų prisiimti nenori.

Ar tokiais atvejais „nusipirktas“ pirmininkas – akcininkas įmonės, kuri jį „pardavė“, – pateisins gyventojų lūkesčius?

„Taip, žinoma tokia situacija. Prieš keletą metų buvo masiškai reklamuojama, kad mes parinksime jums bendrijos pirmininką arba teiksime bendrijos pirmininko paslaugą. Matome, kad tokie iš pašalės bendrijos pirmininkai neturi jokios atsakomybės namo gyventojams. Įstatymų leidėjai, pamatę spragas įstatyme, užkirto kelią tokiems veiksmams. Dabar įstatyme nustatyta prievolė, kad atvejais, kai bendrijos pirmininku renkamas ne bendrijos narys, bendrijoje privalomai turi būti suformuota valdyba iš bendrijos narių, kuriems suteikti įgaliojimai kontroliuoti pirmininką. Šiuo veiksmu apribojama vienašališka bendrijos pirmininko veikla“, – aiškino S. Čirba.

Pasak prezidento, šiuo metu bendrijų pirmininkų prekybos vajus aprimsta. Esą ir pašaliečiai bendrijos pirmininkai pamatė, kad čia aukso kasyklos baigėsi, kad veiksmus reikia derinti su valdyba, kuriai dažnai kyla klausimų.

„Apmažėjo tokių pirmininkų skaičius, bet jų dar yra. Nes kaip Lietuvoje dažnai pasitaiko – įstatymas pakeistas, bet valdybos kai kuriuose namuose dar neišrinktos. Savivaldybė nepajėgia tokių bendrijų patikrinti, ypač kai nėra skundų. Taigi, pirmininkų kontrolės kai kur nėra“, – pastebėjo S. Čirba.

Bendrijų pirmininkais – pačių išsirinktais ar nusipirktais – nepatenkintiems bendrijų nariams S. Čirba pataria inicijuoti bendrijos pirmininko pakeitimą, naujų valdybos narių išrinkimą, o kraštutiniu atveju – likviduoti bendriją ir paprašyti, kad savivaldybė paskirtų administratorių.

„Vilniaus mieste jau tokia tendencija matyti, bendrijos yra naikinamos ir savivaldybė buvusiose bendrijose inicijuoja administratorių rinkimus. Yra atvejų, kai bendrija praktiškai yra mirusi, neveiksni, neperregistravusi įstatų, kai, pavyzdžiui, bendrijos pirmininkas parduoda butą name ir išsikrausto gyventi kitur. Bendrija juridiškai yra, bet susirinkimų nešaukia, nėra iniciatyvos išsirinkti naują pirmininką. Kasmet savivaldybės likviduoja 10–15 tokių bendrijų“, – sakė S. Čirba.

Kaip patartų elgtis tokiais atvejais, kai bendrija pritaria siūlymui paskirti administratoriaus siūlomą pirmininką, kuris vėliau akivaizdžiai painioja savo ir bendrijos interesus, gyvena kitame name ir tinkamai nesirūpina jam pavestu pastatu bei teikiamų paslaugų kokybe, daro aibes pažeidimų, o valdyba pirmininko kontroliuoti nepajėgia?

„Yra du keliai. Arba visuotiniame narių susirinkime keisti bendrijos pirmininką. Arba kreiptis į savivaldybę, kad ši inicijuotų bendrijos likvidavimo procesą“, – atsakė S. Čirba.

Asociacijos prezidentas kartu pastebėjo, kad naujai išrinktas pirmininkas gali sudaryti sutartį su bet kuria administruojančia įmone, numatyti įkainius, o bendrija taptų bendruomene, kuri sutartiniu pagrindu kontroliuotų administratoriaus veiklą ir priimtų sprendimus, pavyzdžiui, keisti administratorių, jei esamas netinka.

Tokiu atveju administratorius atsiskaitytų bendrijai, skelbtų konkursus, derintų pirkimų sąlygas su bendrija.

Prezidento pastebėjimu, administratorius dažniausiai turi didesnius išteklius, ilgesnę darbo patirtį negu naujas bendrijos pirmininkas. O išrinkus bendrijos pirmininką ir ėmus jam pirmininkauti, daugeliu atvejų nepasiseka. Pritrūksta kvalifikacijos, patirties.

„Norai būna dideli, o baigiasi tuo, kad aš turiu labai daug darbo bendrijos labui, bendrija man nemoka jokio atlyginimo arba moka simbolinį (50–100 eurų), o sugaištu per mėnesį 20–50 darbo valandų. Ir entuziazmas praeina“, – pastebėjo S. Čirba.