Šį projektą, kurį įgyvendina žinomi šalyje asmenys, palangiškiai jau pakrikštijo – „dušinės Nr. 2“. Kilus viešai diskusijai pirmoji detaliojo plano viešo svarstymo procedūra pradėta gegužę nebuvo sėkminga.
Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu skelbiamas pakartotinis Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano ir žemės sklypo S. Nėries g. 37, 37A, Palangoje, detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp žemės sklypo S. Nėries g. 44, valstybinio miško, Naglio al. ir S. Nėries g., Palangoje, svarstymas su visuomene.
„Pirmojo viešo svarstymo procedūros metu pateikėme 11 klausimų, buvo pažadėta per 5 dienas pateikti atsakymus, tačiau jų nesulaukėme iki šiol“, – sako planuojamo sklypo kaimynystėje NT valdantis Arūnas Pasvenskas.
Anot jo, 10 kaimyninių namų savininkų parašė pakartotiną raštą ir tikisi pagaliau gauti atsakymus tiek iš Palangos savivaldybės, tiek iš Kultūros paveldo departamento.
Aplinkinių individualių namų savininkams kelia abejonių dokumentai ir ekspertų išvados, kuriomis remiantis planuojama pagrįsti būsimas 4–5 aukštų pastato statybas.
Palangiškiai neprisimena, kad šioje vietoje, kur šiuo metu želia medžiai ir krūmai, kažkada buvo pastatas. Nėra rasta ir jo liekanų.
Ypač stebina, kad ekspertų išvadose pažymima, jog pokario metais nugriauto pastato pirmo aukšto plotas galėjo būti net 1 200 kv. metrų (30x40 metrų).
Tokio dydžio statinys Palangai būtų tikrai reikšmingas ir būtų didžiausias teritorijoje. Tačiau ekspertai negali įvardinti nei to pastato paskirties, nei daugiau detalių apie statinį.
Istoriniai tyrimai
Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Indreika „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad, pagal Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą, šioje teritorijoje užstatymas galimas būtent tik pagrindus istorine ikonografine medžiaga.
Detaliajame plane užstatymui pagrįsti remiamasi pateikta 1938 m. ikonografine medžiaga, kur pažymėta, jog planuojamoje teritorijoje užstatymas buvo.
Ano jo, sklype užstatymas pagrindžiamas Janinos Valančiūtės atliktais istoriniais tyrimais, kuriais remiantis daroma išvada dėl teritorijos apstatymo, buvusio nuo XX a. 2 dešimtmečio.
Pastatas stovėjo planuojamos teritorijos pietryčių dalyje, netoli Naglio alėjos. Pokaryje nugriautas.
Vadovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedros atlikta ekspertize, nurodoma, kad sklype buvęs pastatas buvo tikrai didžiulis, 30x40 m matmenų ir tai planavimo dokumentų rengėjams nekelia jokių abejonių.
Rusiškas žemėlapis
Maždaug 21 aro bendro ploto minimus sklypus valdantys privatūs savininkai 2019 metais gavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. dr. Jūratės Sužiedelytės-Visockienės ekspertizės aktą.
Tačiau kaimyninių namų gyventojams įtarimų kelia išvados, kad anksčiau planuojamoje užstatyti teritorijoje buvo pastatas, daromos remiantis Vokietijos okupacijos metu, 1943 metais, išleisto topografinio žemėlapio fragmentu, ant kurio puikuojasi užrašai rusiška kirilica.
Tačiau J. Sužiedelytė-Visockienė „Vakarų ekspresui“ patikino, kad visi Lietuvoje penktajame dešimtmetyje naudoti kartografiniai žemėlapiai buvo rusiški, o abejojantys gali ieškoti teisybės teisme.
Garsios pavardės
Registrų centro duomenimis, minimi du sklypai jau apie 15 metų priklauso trim asmenims.
Vieno jų vardas ir pavardė sutampa su asmens, kuris yra vienas iš lietuviško automatinio ginklų kūrėjų, o Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu buvo tarp Vytauto Landsbergio apsaugos.
Kiti du savininkai – tai verslininkui Audrius Skardžius ir Alina Skardžiuvienė.
Šio šeimos įmonės valdo koncertų salę „Compensa“ Vilniuje. Taip pat to paties pavadinimo kempingą Palangoje.
A. Skardžius „Vakarų ekspresui“ nenorėjo daugiau komentuoti detaliojo plano keitimo detalių ir patarė kreiptis į Kęstuti Pranckietį.
Buvusio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio giminaičio atstovaujama įmonė UAB „Soltida“, Registrų centro duomenimis, yra sudariusi jungtinės veiklos sutartį su sklypo savininkais.
„Soltidai“ vadovauja V. Pranckiečio sūnus Vaidotas Pranckietis.
K. Pranckietis „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad projekte dalyvauja kaip partneriai, kurie jau yra įgyvendinę ne vieną nekilnojamojo turto projektą tiek Palangoje, tiek kitose Lietuvos vietovėse.
Jie yra ir vieni iš partnerių ir kitame šiuo metu įgyvendinamame projekte, vystant buvusio Palangos policijos komisariato teritoriją. Ten planuojama pastatyti viešbutį ir poilsio paskirties apartamentus.
Teisė statyti K. Pranckietis sako, kad turto savininkai turi teisę savo sklypuose vystyti statybas. Jo manymu, yra pakankamai istorinių dokumentų, kurie įrodo, kad anksčiau šiame sklype buvo statinys.
Jis supranta ir aplinkinių namų gyventojų nepasitenkinimą. Tačiau ramina, kad sklypuose tikrai planuojama statyti viešbutį, o ne apartamentus pardavimui.
„Arčiau privačių gyvenamųjų namų pastatas bus trijų aukštų, giliau į sklypą aukštesnis, iki 15 metrų“, – sako K. Pranckietis.
Jis mano, kad „boutigue“ tipo apie 1 500 kv. m ploto viešbutis derės prie kaimynystėje dar arčiau jūros jau statomo „Marriott“ tinklo viešbučio.
Beje, „Marriott“ viešbutis bus 6 aukštų, iki 20 metrų. Tačiau jis yra šiek tiek toliau privačių gyvenamųjų namų ir tokio gyventojų nepasitenkinimo nekelia.
Viešas susirinkimas, kuriame bus svarstomas „dušinėmis Nr. 2“ pavadinto projekto detalusis planas, vyks rugpjūčio 10 d. 15 val. Savivaldybės patalpose, Vytauto g. 112, Palangoje.
