Plinta apgavystės schema
Pavyzdžiui, prieš kelerius metus dar buvo nauja, dabar gana dažna schema, kuomet žmonės rezervuoja žemės sklypą, su įmone sutaria, kad per metus jame bus pastatytas namas, tuomet sudarys preliminariąją žemės sklypo ir namo pirkimo-pardavimo sutartį, galiausiai – sutartį pas notarą.
Sumoka avansą, tačiau statybos taip ir neprasideda, pardavėjas neatsiliepia, kreipusis į teisininką, paaiškėja, jog žemės sklypas pardavėjui nuosavybės teise niekada nepriklausė.
Vienas paskutinių atvejų, kuomet žmonės sudarė sutartį su įmone, kuriai atstovavo NT brokeris, namas, žinoma, taip ir nebuvo pastatytas, pagal sutartį įmonė turėjo grąžinti avansą ir sumokėti 10 tūkst. eurų baudą.
„Žmonės kreipėsi į teismą, kuriame įmonė įrodinėjo, jog brokeriui nebuvę suteikę įgaliojimų jiems atstovauti, tad už nieką neatsako. Visgi teismas nustatė, kad NT brokeris įmonei visgi atstovavo, sudarė ne vieną sutartį, bet kai reikėjo grąžinti avansą, ėmė kratytis bendradarbiavimo“, – dalijosi advokatė.
Prieš sudarant sutartį, pašnekovė rekomendavo būtinai įsitikinti, ar asmuo – turto savininkas, tereikia patikrinti išrašą Registrų centre.
Panašių situacijų, atkreipė dėmesį teisininkė, prieš penkerius metus buvo mažai, pastaruoju metu daugėja. Yra žmonių, kurie sumokėjo net 117 tūkst. eurų avanso. Įmonė, žinoma, bankrutavo.
Sklypo ir namo statybos sutarčių vertė įprasta siekia 200 tūkst. eurų ir daugiau, todėl pasitikrinti, kiek įmonė, su kuria pasirašote sutartį, veikia, kiek bylų turi, tiesiog privalu. Juolab informaciją surinkti nesudėtinga, net ir apie fizinį asmenį.
Statybų organizatorė Katažina Bylinska antrino, jog dažnai žmonės, rinkdamiesi sklypą, nesigilina į dokumentus, nepasidomi, kokios žemės sklypo naudojimo sąlygos, nors jas reikia ne tik perskaityti, bet ir suprasti, o geriausia – pasikonsultuoti su teisininku. Jiems patiems yra tekę ieškoti informacijos klientui apie konkretų sklypą, kol paaiškėjo, kad statybos jame dėl apribojimų neįmanomos.
Prieš perkant ir K. Bylinska patarė pasidomėti sklypo situacija, nepagailėti kelių šimtų eurų ekspertui, kad nebūtų taip, jog lengva ranka už sklypą sumokami 70 tūkst. eurų, nusiperkama katė maiše, o vėliau teismuose tenka išleisti išties dideles sumas.
Estijoje, anot K. Jonaitienės, kiekviena šeima turi teisininką, su kuriuo tariasi visais NT pirkimo reikalais. Jei sklypo ar būsto pardavėjui teisininkas paskambina Lietuvoje, sandoris išsyk nutraukiamas, motyvuojant, jog keliamas konfliktas. Toks ydingas požiūris vis dar išties gajus.
Sklypai, kuriuose statybos negalimos, advokatės žodžiais, parduodami gana dažnai. Buvo atvejis, kuomet sklypas buvo padalytas į keletą, vieniems savininkams buvo išduoti statybų leidimai, o uždelsusiam savininkui – ne, nes buvo pasiektas maksimalus užstatymas, todėl statybos nebegalimos.
Kuomet permokėti neprivalu
Besistatantieji namus niekur nesikreipia ir tuomet, jei statybų eigoje darbai pradeda brangti: susitaria vieną kainą, o ši vėliau kelis kartus keičiasi. „Kainos neturi keistis. Žmonės moka daugiau, mano, kad jei jau suplanavo namo statybas, normalu prie sąmatos pridėti 30 proc., nors iš tiesų žinant savo teises jų gali ir nereikėti. Į kainų kėlimą žiūrima kaip į normą, nors verslininkai turi pareigą laikytis sutarties. Pavyzdžiui, klojamos trinkelės, galiausiai pareiškiama, jog į kainą neįėjo borteliai. Kaip užsakovui žinoti, jei jis nebuvo įspėtas? Arba į sąskaitą įtraukiami papildomi mokesčiai, nors apie tai nebuvo informuota iš anksto. Žmogus neturi mokėti daugiau nei buvo sutarta“, – pabrėžė teisininkė.
K. Jonaitienė pateikė kitą išties neįtikėtiną situaciją, kuomet architektas suklastojo statybos leidimą. Žmonės pasistatė namą, tuomet sužinojo, kad statybos leidimas netikras. Susisiekė su architektu, paaiškėjo, kad jam jau buvo pradėta baudžiamoji byla.
Maža to, kad žmonės turėjo susimokėti baudą už nelegalias statybas, jau buvo įsigaliojęs Infrastruktūros mokestis, siekęs 7 tūkst. eurų. Buvo susitarta, jog architektas atlygins nuostolius, taip pat numatyta bauda – 100 eurų per dieną, tačiau architektas nevykdė įsipareigojimų, galiausiai, žmonės kreipėsi į teismą prašydami atlyginti nuostolius, kuriuos, beje, teisme turėjo įrodyti, visi jie taip ir nebuvo priteisti.
Gryniesiems pinigams – ne
Dar viena situacija: baldininkai virtuvės baldų komplektą pagamino ne visai taip, kaip pageidavo užsakovė. Pavyzdžiui, baldų kojelės – 10 cm, ne 16 cm, nes baldai buvo matuoti dar nepaklojus grindų, tačiau sutartyje buvo nurodyta, jog matavimo netikslumus prisiima klientas. Tokia sąlyga nesąžininga, verslininkui kyla pareiga, prieš gaminant baldus, atlikti naujus matavimus. Tokios situacijos, anot advokatės, dažnai baigiasi klientų pergale.
Advokatė pataria: jei architektas ar baldininkas nesilaiko terminų, būtina nusiųsti pranešimą apie protingą termino pratęsimą, kitu atveju, jei užsakovai tiesiog parašo, kad „mums nebereikia“, gali tekti jiems patiems atlyginti nuostolius. Pirmenybė teismuose teikiama sutarties išsaugojimui.
Į ką atkreipti dėmesį pradedant statybas?
Visų pirma K. Jonaitienė rekomenduoja patikrinti rangovus, su kuriais sudaroma sutartis. Kitas patarimas – sudaryti sutartis ir už darbus mokėti pavedimu. Kartais statybininkai ar baldininkai pabrėžia, jog tuomet kainuos 30 proc. daugiau, žmonės išsigąsta, duoda didelius avansus grynais, bet jei nebuvo susirašinėjimo, kad pinigai buvo sumokėti, tą įrodyti sunku.
Buvo atvejis, kuomet žmonės norėjo užsakyti duris iš medžio masyvo, kurios kainavo 9 tūkst. eurų. Atvažiavo meistrai, paprašė avanso 4500 eurų grynais. Jei turi grynųjų, paprastai, atiduoda, tačiau tie žmonės sudvejojo, paprašė nuvažiuoti iki bankomato, pradėjo ieškoti informacijos, paaiškėjo, kad iš tiesų tai pagarsėję sukčiai. „Jei pradeda spausti duoti avansą, tai svarbus ženklas, kad reikia pagalvoti, ar verta jiems mokėti“, – kalbėjo advokatė.
Buvo atvejis, kuomet šeima rinkosi architektą namo statyboms. Vieni architektai paklausė, kokia vizija, su jais pabendravus laiškais, klientė galiausiai atsakė, kad pasirinko kitus architektus, tai tie pirmieji jai atsiuntė 400 eurų sąskaitą už konsultaciją. Moteris kreipėsi į Vartotojų teisių tarybą, nes jos apie tai nei informavo, nei sutarties sudarė, institucijos pripažino, kad architektų biuras neturėjo teisės reikalauti pinigų.
Advokatė patarė visiems visuomet patikrinti informaciją apie perkamą NT, paslaugos teikėją ir pasirašyti sutartį, kur nurodyti terminai, atsakomybės. Jei neįvykdys sutarties laiku, turi būti numatytos netesybos.
Būna net atvejų, kuomet namas prijungiamas prie vandentiekio nelegaliai, ir sutartyje, paaiškėja, nebūna numatyta, kad dokumentai bus sutvarkyti, tuo tenka rūpintis patiems žmonėms. Pavyzdžiui, žmogus prieš dvidešimt metų nusipirko kotedžą, buvo nurodyta, kad perka su komunikacijomis, vėliau paaiškėjo, kad komunikacijos nebuvo priduotos – jos nepriduotos iki dabar.
Labai svarbu, jog sutartys būtų perskaitytos ir suprastos, nes terminai juose sudėtingi, o vėliau gresia rimti nemalonumai.
