Moteriai nerimą kelia Subačiaus gatvėje esančiame daugiabutyje, aštuntojo aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje jau kelis mėnesius stovinti sofa.
Nesėkmingai ieškojo pagalbos
Kaip laiške rašė moteris, kaimynai, išvykę gyventi į užsienį, suplanavo remontą. Šį atlikti pasišovęs šeimos narys sofą išnešė į bendrojo naudojimo koridorių: pastatė ją už 2 metrų nuo pagrindinio išėjimo ir už 1,7 metro nuo gesintuvo, iki kurio gaisro atveju, moters teigimu, nebūtų įmanoma prieiti. Pradžioje moteris kantriai laukė žadėto remonto, tačiau jis iki šiol taip ir neprasidėjo.
„Gegužės mėnesį mano bendradarbės tėvo bute Popieriaus gatvėje kilo gaisras, viskas sudegė per pusvalandį. Aukojome pinigus nukentėjusiems nuo gaisro. Išsigandusi kreipiausi į mūsų daugiabučio aukšto atsakingą žmogų, kuris patikino, kad sofa bus patraukta, tuomet į namo administratorių, kuris taip pat žadėjo, kad baldo bendro naudojimo koridoriuje nebeliks, tačiau iki liepos 12 dienos sulaukiau tik pažadų“, – laiške rašė moteris.
Kaip portalą informavo daugiabutį administruojančios įmonės „Rasų Valda“ direktorius Sigitas Banionis, su atsakingu gyventoju susitarta, kad sofos bendrojo naudojimo koridoriuje neliks iki pirmadienio. Ar pažadas įvykdytas pirmadienį žadama patikrinti papildomai.
Problemų yra nemažai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas portalui lrytas.lt komentavo, jog iš gyventojų vis dar sulaukiama nusiskundimų, kad bendro naudojimo patalpos užgriozdintos daiktais, įvairiomis statybinėmis atliekomis, bendruose koridoriuose laikomi baldai, kiti daiktai, galintys trukdyti evakuotis, jei daugiabutyje staiga kiltų gaisras.
Visgi skaudžiausiai atsainus gyventojų požiūris gali kainuoti tuomet, jei evakuacinės laiptinės, kuriomis kilus gaisrui tektų evakuotis, paverčiamos sandėliukais, jose metų metus kraunami nebereikalingi daiktai.
„Evakuacijos keliai: koridorius, laiptinė, evakuacinė laiptinė, avarinis išėjimas turi būti laisvi bet kuriuo paros metu, gyventojai privalo turėti galimybę nelaimės atveju jomis saugiai evakuotis iš pastato. Durys turi būti atidaromos iš vidaus, evakuacinės laiptinės neužrakintos, o jei visgi užrakintos, raktas pakabintas šalia durų.
Kalbant apie įvairius daiktus, laikomus bendruose koridoriuose ar evakuacinėse laiptinėse, didžiausią grėsmę, pašnekovo žodžiais, kelia degios medžiagos. Jei šias kažkas padegtų, evakuacijos kelias, kuris turėtų būti saugus, gali būt atkirstas, todėl žmonės nebeturėtų galimybės saugiai palikti pastato.
Kalbant apie saugią evakuaciją, turi būti paliktas bent minimalus vieno metro pločio praėjimas evakuacijos kelyje, tad realią grėsmę kelia daiktai, kurie susiaurina praėjimą, juolab jei žmonėms būtų fiziškai sunku pro juos praeiti“, – kalbėjo specialistas.
Paklaustas, kokių problemų, kalbant apie priešgaisrinę apsaugą, kyla sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, A. Gudžiausias pabrėžė, jog problemų kelia ne tik evakuacija, bet ir neveikiančioms gaisrinės saugos sistemos.
Aukštesniuose nei dešimt aukštų pastatuose paprastai įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis, kad gyventojai kilusį gaisrą galėtų pradėti gesinti savo jėgomis, dūmų šalinimo sistemos koridoriuje arba laiptinėje, gaisro aptikimo signalizacija. Tiesa, daugelyje daugiaaukščių šios sistemos tiesiog neveikia.
Saugosi pašalinių, bet rizikuoja gyvybe
Kita problema, kad žmonės, vengdami pašalinių asmenų lankymosi laiptinėse ar koridoriuose, užrakina visas duris, kas gaisro atveju taip pat keltų mirtiną pavojų.
Galima įsigyti durų, kurios atidaromos tik iš vienos pusės, parduodamos specialios spynos, kurios atrakinamos tik iš vidaus – būdų išvengti pašalinių žmonių yra įvairių, nerizikuojant gyvybe.
„Žmonės apie tokius sprendimus nepagalvoja: tiesiog užkabina spynas, ne visi net turi raktus nuo jos, ar panikos apimti galbūt nespėtų jų surasti.
Gyventojai, paskendę kasdieniuose rūpesčiuose, pamiršta, kad juos gali ištikti nelaimė, nesusimąsto, koks veiksmų planas būtų, kaip prireikus evakuotųsi. Gaisro atveju draudžiama naudotis liftais, nes pastate gali dingti elektra arba lifto šachta prisipildyti dūmų, todėl evakuojantis iš pastato būtina eiti evakuacine laiptine. Patariame kartais žmonėms ja tiesiog praeiti ryte išeinant į darbą, patikrinti, ar apskritai įmanoma išeiti iš pastato, ar visas duris pavyktų atidaryti. Jei evakuacinės laiptinės durys užrakintos, privalu informuoti namo administratorių ar kitus atsakingus asmenis, kad kliūtys būtų pašalintos“, – patarė pašnekovas.
Tiesa, ugniagesiai sulaukia ir nepagrįstų pranešimų, kuomet kaimynai skundžia vieni kitus. Visgi dažniausiai skundai būna tikri, o problemas rimtos.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę patikrinti gautą informaciją, reaguoja į ją. Jeigu pranešama apie pažeidžiamus gaisrinės saugos reikalavimus, pavyzdžiui, jog daugiabutyje užrakintos evakuacinės durys, daiktais užkrauti praėjimai, pareigūnai pažeidimus fiksuoja ir įpareigoja juos pašalinti.
Gaisrinės saugos pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę. Gyventojams už gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus gresia baudos nuo 10 iki 70 eurų, už daugiabučio priežiūrą atsakingiems asmenims – uo 30 iki 600 eurų. Jei nurodymai nevykdomi, baudos gerokai didesnės – nuo 80 iki 780 eurų, atsakingiems asmenims nuo 390 iki 1950 eurų.
