Pandemijos pradžioje niekas nežinojo, kaip situacija klostysis toliau, ilgalaikėje perspektyvoje. Tarp keturių buto sienų uždarytus žmones ištiko klaustrofobija, kuri paskatino daryti neretai trumparegiškus sprendimus.
Miesto žmonės, neturintys tikro potraukio kaimui, migravo iš savotiško protesto, o ne todėl, kad iš tiesų norėjo ten gyventi. Sprendimus dažnai lėmė ne racionalumas, bet baimė ir pasipriešinimas judėjimo laisvės suvaržymams.
Sodybos „penkiems savaitgaliams“
„Paskelbus pirmąjį karantiną prasidėjo visiškai chaotiškas, emocinis pirkimas. Pirko bet kur ir bet ką. Svarbu, kad būtų savas žemės lopinėlis. Žmonės norėjo tiesiog ištrūkti iš miestų, iš butų, iš uždarų „dėžučių“. Jie neįvertindavo savo finansinių galimybių – kaip tą sodybą susitvarkys, kad galėtų gyventi, kaip išlaikys.
Nekalbu apie pirkinius už 200 000 Eur ir pan., kurie būdavo pilnai parengti naudojimui, be poreikio papildomai investuoti. Buvo nupirkta daug visiškų bakūžių, kaimo trobelyčių, neeksploatuojamos būklės“, – pasakoja V. Karvelis.
Anot jo, sodybai reikia ne tik piniginių investicijų, bet ir laiko. „Kokia nauda turėti sodybą už 150–200 km ir apsilankyti joje penkis savaitgalius per metus bei savaitę per atostogas?“ – klausia V. Karvelis. Sodybos buvo perkamos nepamąstant ir apie infrastruktūrą: kelių būklę, ryšį, kitas komunikacijas. „Viską galima padaryti, tik viskas kainuoja“, – sako jis.
Kainos nuosaikiai auga
Dalis tokių 2019–2020 metais įsigytų sodybų dabar grįžta į rinką, tiesa, situacija kitokia nei buvo po 2008–2009 metų pirkimo vajaus, kai buvę pirkiniai buvo pardavinėjami su nuostoliu. Dabar gi kainos nekrenta.
„Yra sodybų, kurios parduodamos pigiau, bet yra tokių, kurių kaina ūgtelėjo. Bendrai, sakyčiau, šiemet sodybų kaina augo iki 5 proc.
Pandemijos pradžioje, per pirmąjį karantiną įvyko didelis segmento kainų šuolis. Vos per keletą mėnesių sodybos pabrango iki 30 proc. Paskui jos stabilizavosi ir augo po kelis proc. per metus, nes augo viso nekilnojamojo turto kainos“, – teigia V. Karvelis. Ta pati tendencija būdinga ir 2023 metams.
Sodybų pasiūla padidėjo
Pasiūla 2023 metais taip pat ūgtelėjo. Ne tik dėl sugrįžtančių neapgalvotų „pandeminių pirkinių“, bet ir dėl didelio skirtumo tarp pasiūlos, kuri buvo visiškai nusekusi 2019–2020 metais. 2023 metų liepos pradžioje Utenos apskrityje buvo galima rinktis iš maždaug 200 sodybų. Jų kainos svyravo nuo kelių tūkstančių iki pusantro milijono eurų.
„Sodybos, kurių kaina yra iki 20 000 eurų, dažniausiai įsigyjamos „nugriovimui“. Tai yra, perkama tik žemė, vieta. Labai reti atvejai, kai senieji statiniai yra renovuojami ar rekonstruojami, nes tai tikrai neracionalu, nebent nusiperka entuziastai, gebantys patys tai padaryti.
Sodybos, kurių kaina apie ar virš milijono eurų, paprastai yra parduodami kaimo turizmo verslai. Tokių pasiūlymų yra ir Utenos, Molėtų, Ignalinos rajonuose“, – pasakoja V. Karvelis. Sodybos pirkinio sau Utenos apskrityje kaina, anot V. Karvelio, šiuo metu yra apie 50 000 eurų.
Išrankūs pirkėjai
Sodybų pirkėjai šiandien jau nutolę nuo emocinio pirkimo būdo, racionalūs ir skaičiuojantys, išrankūs – gerąją prasme. Jie žino, ko nori ir ką gali.
„Pirkėjai kreipiasi jau pasiskaičiavę savo finansus, įvertinę galimybes ne tik pirkiniui, bet ir tam, ką reikės atlikti nusipirkus – subrendę sodybai. Jie jau žino, kurioje vietoje nori įsigyti – jei Anykščių rajone, tai – Anykščių. Jei – Zarasų, tai – Zarasų.
Žmonės jau būna apgalvoję, koks atstumas nuo gyvenamosios vietos jiems patogus, koks – kritinis, ar būtinas ežeras, ar miškas ir pan. Brokeriams tai taip pat yra patogu, kai aiški geografija ir biudžetas, nes taupo ir mūsų, ir klientų laiką“, – teigia V. Karvelis.
