Žemųjų Šančių bendruomenė, bendradarbiaudama su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais ir partneriais iš Norvegijos, per trejus metus sukūrė unikalų ir Lietuvoje nematytą reiškinį.
Šančiškiai dalyvavo projekte „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“, kūrė interaktyvius Atminties, Dabarties ir Gamtos žemėlapius ir remdamiesi moksliniais metodais parengė tris urbanistines Šančių plėtros vizijas. Viena jų bus teikiama Kauno savivaldybei siekiant ją integruoti į miesto bendrąjį planą.
Prie šios vizijos kūrimo prisidėjęs KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesorius Kęstutis Zaleckis įsitikinęs, kad Šančiai ir dabar neblogai vystosi, ir toliau tai turi vykti ne revoliucijos, o evoliucijos būdu. Balsuodama už priimtiniausią viziją tam pritarė ir vietinė bendruomenė.
Ką konkrečiai Šančių gyventojai nori matyti savo rajone ir ką siūlo savivaldybės atstovams, atskleidė šios bendruomenės narė ir projekto vadovė Vita Gelūnienė.
– Kai buvo sukurtos trys Šančių urbanistinio vystymosi vizijos, už priimtiniausią balsavo visuomenė. Beveik vienbalsiai buvo išrinkta trečioji vizija. Kas joje? – „Laikinoji sostinė“ paklausė V.Gelūnienės.
– Šančių vizija sukurta remiantis vietos gyventojų žiniomis ir Christopherio Alexanderio sukurta architektūrine kalba bei laiko patikrintais architektūriniais ir urbanistiniais modeliais. Šie modeliai skatina socialinį gyvenimą ir kuria sprendinius, puoselėjančius vietos gerovės jausmą, ir nurodo, ką reikia saugoti, plėtoti ir kurti Šančių teritorijoje.
Mums kurti vizijas padėjęs KTU profesorius K.Zaleckis naudojo ir kitus mokslinius metodus.
Pirmosios dvi vizijos buvo artimesnės miesto savivaldybės parengtam bendrajam planui. Trečioji kur kas griežtesnė.
Mes siūlome išskirti dvi vertingųjų savybių požymių turinčias zonas. Aukštuosiuose Šančiuose tai yra šlaitai, šį gyvenamąjį rajoną jungiantys su Žemaisiais Šančiais. Žemuosiuose Šančiuose – tarp senųjų kareivinių ir Nemuno pakrantės esanti teritorija, kurioje driekiasi Kranto alėja ir Krantų vardais ir numeriais pažymėtos gatvės. Jų yra 20.
– Ką šiose dviejose zonose siūlote daryti kitaip, nei numatyta miesto bendrajame plane?
– Šiose zonose siūlome saugoti gatvių tinklą ir dominuojančius – perimetrinį atvirą, sodybinį ir urbanistinių vilų – užstatymus, kurie būdingi Šančiams ir atspindi vietos dvasią, savitumą.
Abiejose Šančių zonose siūlome mažinti Kauno bendrajame plane nurodytą užstatymo aukštingumą. Dabar numatyta, kad beveik palei visą A.Juozapavičiaus prospektą gali būti statomi 9 aukštų namai. Mes siūlome šį aukštingumą sumažinti iki 4 aukštų.
Sodybinio tipo užstatymo teritorijose dabar leidžiami iki 4 aukštų pastatai, mes siūlome leisti statyti ne aukštesnius nei dviejų aukštų su mansarda namus.
Drobės gatvės kvartale, kur yra aukštesnių pastatų, ir Aukštuosiuose Šančiuose, Verkių gatvėje, kur jau yra daugiaaukščių, gali kilti panašaus aukščio pastatai.
Bendrajame plane numatyta, kad Žemuosiuose Šančiuose abiejose ten besidriekiančio geležinkelio pusėse gali būtų statomi dangoraižiai. Du jau yra ir jų nebenugriausime, bet nereikėtų, kad tokių aukštų pastatų būtų statoma ir daugiau.
Vizijoje išskirtos ir pėsčiųjų judėjimui svarbiausios gatvės bei takai, jų jungtys. Ties šiomis vietomis siūlome telkti naujas viešąsias erdves ar objektus, prioritetą teikiant pėstiesiems.
Viena svarbiausių teritorijų Šančių gyventojams – Nemuno pakrantė. Tai svarbus tiek kultūrinio, socialinio, tiek kasdienio gyvenimo centras. Nemuno pakrantė turėtų išlikti vieša žalioji rekreacinė zona. Kitos svarbios erdvės – Žemuosiuose Šančiuose esantis Kopūstų laukas ir Aukštųjų Šančių ąžuolynas. Šios erdvės jau yra, reikia jas toliau plėtoti kaip žaliąsias zonas, o ne privatizuoti ir urbanizuoti.
– Ką turite omenyje?
– Žemųjų Šančių bendruomenė nuo 2015 metų siekia, kad šiame rajone esanti erdvė – Kopūstų laukas – būtų skirta visuomenės poreikiams. Savivaldybei siūlėme ne vieną viziją, kaip tai būtų galima padaryti. Tačiau savivaldybės atstovai šią teritoriją nori perleisti verslininkams.
Todėl siekiame, kad Kopūstų laukas drauge su jame esančiais senųjų kareivinių kompleksui priklausančiais pastatais būtų įtrauktas į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Kultūros paveldo departamento Kultūros vertybių vertinimo taryboje šiuo klausimu vyko jau trys posėdžiai. Paskutinis buvo surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai visuomenei buvo pristatyta Šančių urbanistinio vystymosi vizija.
Susitikime dalyvavo ir savivaldybės poziciją išsakė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas. Jis išdėstė nedraugišką savivaldybės požiūrį į bendruomenę. Akivaizdu, kad su bendruomene ir toliau neketinama bendrauti draugišku tonu.
– Nesutarimai tarp Šančių bendruomenės ir savivaldybės kibirkščiuoja jau ne vienus metus. Nesutariate dėl gatvės Nemuno pakrantėje tiesimo. Tad ar tikitės, kad miesto politikai atsižvelgs į Šančių urbanistinio vystymosi viziją?
– Kvietimai į vizijų pristatymą buvo išsiųsti savivaldybės atstovams ir miesto tarybos nariams. Kiek teko matyti, jų pristatyme nebuvo. Mes vis tiek teiksime savo pasiūlymus savivaldybei.
Prieš metus savivaldybė žadėjo, kad rengs dirbtuves, kurių metu bus ieškoma kompromiso dėl Nemuno pakrantės ateities. Nė vieno susitikimo taip ir neįvyko. Įvertinant tai, matyt, nebus lengva pasiekti, kad savivaldybė atsižvelgtų ir į vizijas. Vis dėlto bendruomenė su savivaldybe ir toliau nusiteikusi bendrauti ir bendradarbiauti.
Mūsų įgyvendintu projektu labai domisi tarptautinė bendruomenė. Iš Šančių bendruomenės drauge su partneriais rengto projekto mokysis kitos šalys ir miestai. Tikimės, kad savivaldybė tai įvertins ir jos tonas sušvelnės.
