„Pastatas mieste vienas pats sau, be prisijungimo prie miesto komunikacijų, gyvuoti negali. Šiuolaikiniai miestai turi infrastruktūrą – miesto inžineriniai tinklai, kurie tiekia šilumą, vandenį, elektrą, pašalina nuotekas, ryšių kabeliai ir visos kitos sistemos – visa tai yra vientisas mechanizmas. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, sudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžineriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti“, – teigė Ramūnas Gatautis, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovas, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras.
Pasak R.Gataučio, kol kas daugiausia resursų Lietuvoje buvo skiriama pavieniams daugiabučiams namams ir viešiesiems pastatams atnaujinti. Vis dėlto taip neišsprendžiamos esminės miesto problemos, pavyzdžiui, energijos suvartojimo, tvarios aplinkos užtikrinimo ir gyventojų judėjimo bei gyvenimo palengvinimo.
Šiuos iššūkius valstybės institucijos ketina išspręsti įgyvendindamos kvartalinę renovaciją.
Renovacija turi apimti visas struktūras
Pirmiausia turėtų būti atnaujinami pastatai – daugiabučiai namai, mokyklos, poliklinikos ar kiti privatūs arba viešosios paskirties pastatai, vėliau – modernizuojami kvartalo požeminiai inžineriniai tinklai, o po to dėmesį jau galima skirti kvartalo aplinkai – takams, automobilių stovėjimo vietoms, apšvietimui, vaikų žaidimo aikštelėms, želdiniams ir suoleliams atnaujinti.
R.Gataučio teigimu, įvertinus sumažėjusį šilumos poreikį po daugiabučio ir jo inžinerinių sistemų renovacijos kvartale reikėtų imtis miesto šiluminių trasų, kurios taip pat nutiestos seniai, su prasta šilumos izoliacija, atnaujinimo – šie vamzdynai jau nusidėvėję, todėl daug šilumos iššvaistoma, kol ji dar nepasiekė pastatų.
„Sumažėjus šilumos vartotojų poreikiams (atnaujinus pastatus), miesto centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų galios nebeatitinka realių poreikių, yra per didelės, todėl vamzdynus reikia keisti į tokius, kurių geresnė šilumos izoliacija ir mažesnis diametras. Nauji vamzdynai turi atitikti sumažėjusius kvartalo energijos poreikius“, – teigė R.Gatautis.
Tinkami inžineriniai sprendimai padeda pasiekti geriausių rezultatų
Norint užtikrinti kokybę ir tvarumą, atskirai turėtų būti įvertintos kiekvieno kvartalo visos inžinerinės ir ekonominės aplinkybės bei galimybės. Suderinti visų inžinerinių tinklų atnaujinimo bei plėtros planus ir techninius sprendimus dažnai tampa sudėtinga užduotimi.
Vis dėlto tai būtina siekiant tvarių ir ilgalaikių sprendimų, norint užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, taupyti gyventojų bei valstybės biudžeto lėšas ir tausoti gamtą.
R.Gataučio teigimu, norint geriausio rezultato, rekomenduojama sutvarkyti ir miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas, taip pat elektros tiekimo sistemas, kurios irgi susidėvėjusios. Tiesa, skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik didėja.
Kvartalinė renovacija po truputį jau vyksta
Pasak R.Gataučio, techniškai ir ekonomiškai efektyviausia visas šias miesto sistemas atnaujinti kartu, remiantis kvartalinės renovacijos principais.
Vis dėlto tokiems žingsniams reikia tinkamai pasirengti – tiek gyventojams, tiek savivaldybėms. Lietuvoje jau įgyvendinti bandomieji projektai kai kuriose savivaldybėse, šiuo metu siekiama sukauptą patirtį apibendrinti ir, remiantis geriausiais pavyzdžiais, padėti savivaldybėms parengti tobulesnes kvartalinės renovacijos programas ir jas sėkmingai įgyvendinti.
„Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo, įtikinėjimo, diskusijų, bus perforatorių ir ekskavatorių triukšmo bei dulkių. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi patirties vykdydami pirmuosius miestų atnaujinimo kvartalais pavyzdžius, iš kurių ateityje visi galėsime pasimokyti“, – teigė R.Gatautis.
