Iš Vingio parko į „Litexpo“ parodų centrą vedančio Užvingio tilto, kuriuo taip gyrėsi savivaldybė, projektinių pasiūlymų svarstymas vyko dar 2019 metų rudenį, tačiau iki šiol nebaigtos detaliojo plano rengimo procedūros.
O tilto, turėjusio sujungti A.Goštauto ir Upės gatves ties Seimu, projekto ekspertai dar net nepalaimino.
Sunkiai suvokiama: per ketverius metus nesugebėta net paruošti dokumentų, nors ta pati savivaldybė tikino, kad per tiek laiko tiltai turėtų iškilti.
Tikslios datos nenurodė
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas tvirtino, kad Užvingio tilto techninio projekto ekspertizė atlikta, ekspertai projektui pastabų neturėjo.
Taip pat apie projektą jau informuota ir visuomenė. Tačiau bėda, kad su Užvingio tilto projektu susijusio detaliojo plano rengimo ir žemės paskirties keitimo procedūros nėra baigtos. O dėl žemės sklypų suformavimo ir paskirties būtų sprendžiama tik užbaigus teritorijų planavimo dokumentus, jei toks poreikis būtų.
Paklaustas, kada bus skelbiamas statybos rangos darbų konkursas, G.Grubinskas aiškino, kad šiuo metu rengiami teritorijų planavimo dokumentai. Juos parengus bus kreipiamasi dėl statybos leidimo išdavimo.
„Viešasis rangos darbų pirkimas galės būti skelbiamas tik gavus statybos leidimą“, – konkrečios datos nenurodė savivaldybės atstovas.
Beje, savivaldybė dar net neteikė paraiškos Europos Sąjungos paramos lėšoms tilto statybai. Mat dėl finansavimo galima kreiptis tik užbaigus planavimo ir projektavimo etapus ir turint statybos leidimą.
Darbai jau būtų įpusėję
Užvingio pėsčiųjų tilto per Nerį projekto vykdymo kai kurios procedūros jau buvo anksčiau įstrigusios.
Savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vyriausioji patarėja Rūta Matonienė prisiminė, kad buvo sustabdyti sutarties terminai dėl rengiamo detaliojo plano ir po jo planuojamų organizuoti žemės paskirties keitimo procedūrų.
Dar 2019-ųjų kovą skelbta, kad naujas pėsčiųjų tiltas per Nerį turėtų būti statomas pagal vilniečių KILD architektų koncepciją.
Idėja, dalijanti tiltą išilgai į dvi dalis, siekiant atkartoti Neries vagą, pripažinta geriausia tarp 16 pateiktų pasiūlymų. Iš viso tilto su prieigomis projektui ketinama skirti apie 15 mln. eurų.
Tada R.Matonienė kalbėjo, kad rangos darbų konkursas planuojamas ne anksčiau nei 2022 metais, o statybos darbų pradžia priklausys nuo tilto finansavimo galimybių, darbai gali trukti iki 2 metų. Tad jie jau turėjo būti įpusėję.
Kaina dar gali keistis
Kito pėsčiųjų tilto per Nerį nuo A.Goštauto gatvės iki Upės gatvės projektą šiuo metu vertina ekspertai.
Anot G.Grubinsko, gavus jų išvadą bus kreipiamasi dėl statybos leidimo, tada sprendžiama dėl projekto įgyvendinimo laiko ir finansavimo.
Buvo numatyta, kad bendra tilto ir jo prieigų įrengimo, projektavimo paslaugų ir statybos darbų kaina bus ne daugiau nei 5 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos visos aplinkos tvarkymo ir kitos su objekto statyba susijusios išlaidos.
Tačiau G.Grubinskas pabrėžė, kad numatyta kaina nėra galutinė, ji gali keistis atsižvelgiant į projektinius pasiūlymus, sklypo plano ir konstrukcinius sprendimus.
Stabdo Seimo kanceliarija
Šio tilto projektiniuose siūlymuose nurodoma, kad bus statomas medinis arkinės konstrukcijos tiltas, kuris bus tarsi sudarytas iš dviejų susipinančių elementų, – jungs krantus keturiuose taškuose – apatines ir viršutines krantinių terasas, taip užtikrindamas patogų žmonių judėjimą.
Tačiau tolesnis šio projekto likimas priklauso nuo plėtros planų abiejose tilto pusėse – tiek buvusioje Edukologijos universiteto, tiek buvusio Lukiškių kalėjimo ir Seimą supančioje teritorijoje.
O Seimo kanceliarija neskuba parengti dokumentų, nuo kurių priklauso ne tik tilto likimas, bet ir tunelio po Seimu remonto darbai.
Miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis yra pripažinęs, kad šalia esantis Geležinio Vilko tiltas pritaikytas greitkeliui, juo juda didelis transporto srautas, kuriam būdinga tarša ir triukšmas neskatina pėsčiųjų ir dviratininkų naudotis šiuo tiltu.
„Parinkta naujo tilto vieta leis Saltoniškių rajono gyventojams ir darbuotojams pasiekti miesto centrą ramesne Saltoniškių gatve, ši gatvė taps svarbia alternatyvaus judumo ašimi, prie kurios glaudžiasi didelį konversijos potencialą turinti buvusi Edukologijos universiteto teritorija dešiniajame Neries krante. Norisi tikėtis, kad miesto parengtas pėsčiųjų tilto projektas paskatins ir jos atsinaujinimą“, – dėstė M.Pakalnis.
Gatvės nesugeba nutiesti kelis dešimtmečius
Šiaurinė gatvė planuojama dar nuo sovietmečio, jos pirmojo etapo techninis projektas buvo paskelbtas dar 2019 m., o statybos leidimas gautas 2022 m.
Tačiau tais metais savivaldybė sudėliojo naują Šiaurinės gatvės koncepciją.
Tai reiškia, kad dar mažiausiai 3 metams Vilniui reikalingos gatvės tiesimas atidedamas.
Parengtame gatvės techniniame projekte iš pradžių buvo du viadukai, 6 eismo juostų gatvė, šaligatviai, dviračių takai, požeminė perėja, daugiau želdynų. Tačiau dalies šių elementų, įskaitant viadukus, neliko.
Atidėliojamas ir Tautos namų projektas. Savivaldybė paskubėjo tik griaudama Profesinių sąjungų rūmus, vietoj kurių turėtų iškilti Tautos namai. Sulygino su žeme vos per du mėnesius.
Už rūmų nugriovimą savivaldybė atseikėjo beveik 2 mln. eurų, kai kiti rangovai siūlė darbus atlikti puse milijono eurų pigiau. Tačiau savivaldybė taip skubėjo, kad netinkamai surengė griovimo darbų konkursą ir dar užsidirbo 55 tūkst. eurų baudą.
Net įgyvendinti projektai iš tiesų yra nebaigti.
Vilniečiai jau spėjo pamiršti, kad Lukiškių aikštė iki šiol nebaigta, o smarkiai vėlavęs duris atverti Lazdynų baseinas veikia be pirčių ir SPA zonų.
