„Nes privatumas, atokumas ir ramybė tampa naująja mūsų laikų prabanga“, – tuo neabejoja Viktorija ir Aurimas Lipštai, prieš porą metų savo pomėgį keliauti, atrasti įdomias vietas ir jei įmanoma – nesirinkti viešbučių, iš pradžių perkėlė į blog'ą, kuriame dalijosi savo kelionių įspūdžiais, o vėliau tai virto ir jų verslu – išskirtinių nakvynės vietų Lietuvoje svetaine su rezervacine sistema „WowStays“, kurioje ramybės ieškantys gali išsirinkti vieną iš 85 nakvynės vietų – palapinę su patogumais (vad. „glamping“), jurtą, kupolą, trobelę medyje ar ant vandens, viduryje miško ir be elektros.
– Ši platforma tai mūsų pandeminis kūrinys, gimęs 2020-ųjų gruodį. Kaip tik tada savivaldybės uždarė savo sienas ir žmonės negalėjo niekur toli išvykti. Todėl mūsų tinklaraštis myliukeliones.lt virto savotiška skelbimų lenta, kuriame talpinome įdomių, dažniausiai pačių ar draugų aplankytų vietų sąrašą. Iš pradžių tai buvo vos keli nameliai. Bet viskas labai greitai užsikūrė. Perskaitę mūsų įspūdžius, nakvynei ėmė kviesti netradicinių namelių šeimininkai – mums tos viešnagės labai patiko. Ypač tai, kad tokia neįprasta vieta tampa pačios kelionės tikslu, o ne tiesiog nakvynės vieta. Tai visai kita emocija nei praleisti naktį viešbutyje ar svečių namuose, kur svarbiausia patogiai padėti galvą ir nusiprausti, – pasakoja Viktorija.
– Pirmas jūsų aplankytas namelis, nuo kurio prasidėjo šios gerųjų emocijų paieškos, kaip ir kur jį suradote?
– Tai buvo maždaug prieš ketverius metus. Tuomet dar dirbau kelionių organizavimu užsiimančioje kompanijoje. Kolegos pasidalijo savaitgalio, kurį praleido netoli Molėtų esančiose neįprastose palapinėse, įspūdžiais taip smagiai, kad mudu su Aurimu bei draugų pora nutarėme ten nuvykti. Puiki idėja, kai nori pastovyklauti, bet nenori statyti palapinių, rūpintis laužaviete, ten nereikia miegmaišių, skirtingų, stovyklavimui skirtų drabužių, indų ar žibintuvėlio.
Pati sąvoka „glamping“ susideda iš dviejų angliškų žodžių „glamorous“ ir „camping“, o tai reiškia „prabangus stovyklavimas“. Iš patvarios medžiagos pagaminta palapinė stovi ant pakylos, tad turėjome savo privačią terasą, viduje – lovą, staliuką, kėdes, kavinuką, ten įvestas apšvietimas. Buvo pasirūpinta geriamuoju vandeniu.
Vėliau, mūsų su Aurimu vestuvių proga jo sesuo padovanojo nakvynę mažame namelyje vidury Labanoro girios. Ten vėl kitokia patirtis – esi ne prie ežero, o kažkur tankmėje, vienui vieni. Dieną jautiesi toks atsijungęs, tarsi pats nuo savęs laisvas. O naktį, atrodo, kiekvieną medžių lapų ar žolės šnaresį girdi, vyras prisigalvojo, kad gal kur vilkai netoliese klaidžioja, tačiau baimės jausmas ten lyg išnyksta. Tik ramybė. Grybavome, gaminomės vakarienę. Užėjo lietus, sėdėjome nykštukinėje terasoje ir mėgavomės vienas kitu ir viskuo, kas tikra.
– Ir po tokių atradimų jūsų tinklaraštis virto verslu. Per porą savaičių visą jo turinį sukrovėte į atskirą platformą, kurioje jau atsirado konkrečių namelių vietos, kontaktai, galimybė juos rezervuoti?
– Dar kurį laiką tai darėme nemokamai, vėliau pradėjome imti mokestį už narystę. Per porą metų apie mus sužinojo vis daugiau tų, kas užsiima netradicinių nakvynių verslu. Dabar tokių vietų turime 85. Kai kurie šeimininkai per šiuos metus išplėtė savo valdas, turi ne po vieną, o po kelis namelius.
Trečdalį jų esame aplankę. Kai kurie jų panašūs, bet visi jie sukurti su meile žmonių, kurių vertybės yra pamatinės ir jos sutampa su mūsiškėmis.
– Visgi kurią aplankytą vietą pavadintumėte egzotiškiausia Lietuvoje?
– Gal palapinę medyje. Jaunas vaikinas pats savo rankomis ją sukonstravo, iš pradžių vieną, vėliau dar tris. Jis pasakojo kažką panašaus matęs Jungtinėje Karalystėje, ten jas galima įsigyti už maždaug 10 tūkst. eurų. Tad nagingas lietuvis užsispyrė ir kelis kartus pigiau tokias iškėlė savo tėvo miškuose.
Šildoma palapinė, kurioje nakvojome yra 3,5 m aukštyje. Į ją tenka užlipti kopėčiomis, bet ten net mažytė terasa yra, joje – mini virtuvėlė, staliukas su kėdėmis, tinklinis hamakas ir net nedidelė sūkurinė vonia, vadinama ofūro vonia. Sėdi sau tarp medžių ir gėriesi tolumoje besiganančiais žirgais. Tai kas, kad į tualetą reikia nusileisti ant žemės, menkas nepatogumas, kai tiek privalumų atrandi.
Gilų įspūdį paliko ir nakvynė jurtoje, kuri laikoma tradiciniu stepių klajoklių būstu. Lietuviška jurta yra apšiltina avies kailio veltiniu, tad apsistoti galima ištisus metus, todėl mes sąmoningai rinkomės nakvynę žiemą. Išskirtinis jurtos bruožas – jos apvali forma bei stogo viršuje esanti anga, pro kurią patenka šviesa. Vos užėję į vidų, iš karto pasijutome lyg būtume kažkur toli nuo Lietuvos. Jurta įrengta su virtuve, visais indais, mini šaldytuvu ir net karštu vandeniu.
Tipi palapinė – tai dar viena „glamping“ tipo, kūgio formos palapinė Dzūkijoje, kurioje pabuvojeme. Ji pagaminta iš specialios tvirtos nepralyjančios medžiagos. Ši palapinė atkeliavo iš Šiaurės Amerikos indėnų, kur buvo naudojama kaip kilnojamas būstas klajojant.
Tipi palapinę jos šeimininkai taip pat įkūrė dviese savo pačių rankomis. Norėjo padėti žmonėms vidinę pusiausvyrą susigrąžinti per atkurtą ryšį su gamta, tad ten nėra elektros, neveikia internetas. Unikali patirtis nakvojant tipyje – laužo kūrenimas palapinės viduryje. Tai yra visiškai saugu, nes smailėjanti palapinės konstrukcija sukurta taip, kad dūmai išeitų pro viršutinę angą, o šiluma liktų.
Viduje ant grindų patiesti kilimai, čiužiniai su patalyne ir pagalvėmis, viduje ir lauke yra apšvietimas. Tualetas bei lauko dušas netoliese. Vanduo lauko duše yra iš Ūlos upės ir prišyla nuo saulės.
Beje, mums visada buvo smalsu, o kaip gi nakvynė tipyje, kai lyja – juk jos viršus šiek tiek atviras? Atsakymą gavome lietingą sekmadienį – šeimininkas dar prieš mums įsikuriant papasakojo ir parodė, kaip užsidaro palapinės viršutinė dalis.
– Palapinės, jurtos, būstas medyje, kupolai – atrodytų, jog tokios nakvynės, dažnai su minimaliais patogumais neturėtų kainuoti brangiai, bet taip nėra. Minėjote, jog už žvaigždėtą dangų, ramybę vidury miško ir galimybę pasigaminti maistą ant laužo patiems tenka pakloti ir 100 eurų – tiek kainuoja nakvynė dviem.
– Taip, vienur patogumų mažai, tačiau yra ir tokių namelių, kuriuose net vonioje grindys šildomos, galima užsisakyti papildomai kubilą ar dabar labai populiarią, jau minėtą ofūro vonią. Visur kur buvome apsistoję – švaru, tvarkinga, nėra taip, kad šeimininkai suveža seną patalynę, rankšluosčius ar indus, nes jie namuose nebereikalingi. Ne. O tai, kad kai kuriuose nakvynės vietose nėra elektros ar vandens – ne trūkumas, o šeimininkų pasirinkimas, toks jų tikslas – sukurti savo svečiams kitokias patirtis. Kad žmogus galėtų atsijungti, atsitraukti, neskubėti. Žinoma, tai nėra masėms skirtas „produktas“. Tai nišinis verslas, jei taip galima sakyti. Tokias nakvynes pasirinkę žmonės negalvoja, jog sumoka už jas per daug.
Nes jiems, kaip ir man su Aurimu, prabanga yra kokybiškas paprastumas, privatumas, atokumas ir ramybė.
Negalėčiau pailsėti sausakimšame pliaže, mane erzina triukšmingas poilsis. Erzina, kai šalia kažkas sėdi, kažkas rėkia ar tvarko reikalus mobiliuoju telefonu. Nereikia net Palangos, juk Vilniuje turime puikų paplūdimį Valakampiuose, kur, atrodo, galėtum gerai pailsėti bent pusdienį, bet ne – kažkam būtinai norisi atsivilkti metro dydžio garso kolonėlę ir pasileisti ją visu garsu. Man tai netinka, todėl važiuoju į mišką.
Kadangi vasarą dauguma šių vietų užimtos, akivaizdu, kad poreikis pabėgti nuo triukšmo, visomis jo prasmėmis, yra.
– Kokio tipo nameliai populiariausi ir kas paprastai juos renkasi?
– Paprastai važiuoja poros, poros su augintiniais, būna, kad ir po vieną atvyksta. O dėl populiarumo, Molėtai, Labanoras – šios kryptys savaime užprogramuoja verslo sėkmę, mat tokius savaitgalius beveik šimtu procentų renkasi miestiečiai, todėl jiems nesinori ilgai gaišti kelionėje, atstumas yra svarbu. O ir gamta tose vietose nuostabi.
– Esate aistringi keliautojai, dabar jau ir žinovai kitokio poilsio, ar patiems nekilo minčių sukurti savo pabėgimo namelį?
– Žinoma, kilo, buvome net labai užsidegę šia mintimi. Bet yra daug niuansų. Pirmiausia, reikia žemės sklypo, o po pandemijos žemės kaina gerokai šoktelėjo, reikia gerai išmanyti statybų subtilybes, nes paprastai miške, paežerėse yra daug apribojimų joms. Todėl mūsų entuziazmas po truputį blėso, kol galutinai nutarėme tiesiog tęsti pradėtą veiklą – rodyti žmonėms kitokią Lietuvą ir padėti išskirtinių nakvynės vietų savininkams bei jų svečiams lengviau sutikti vieniems kitus.
„Atsitiko“ ir dar vienas projektas – šį pavasarį mums gimė dvyniai, Motiejus ir Karolis. Tad kol kas pabėgimus atidėsime.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023.
