Birštone įsikūrę beveik 5 tūkstančiai gyventojų. Tarp jų – ir jaunos šeimos, kurios dar visai neseniai mėgavosi kur kas didesnio Kauno privalumais.
Vienas tokių naujakurių prisipažino, kad kraustytis į nedidelį kurortą buvo baisu.
Birštone įsikūrę buvę kauniečiai papasakojo, kokie gyvenimo šiame kurorte privalumai ir trūkumai.
Persikraustyti buvo baisu
Rinkodaros specialistai Greta ir Vytautas Gluoksniai negalėjo net įsivaizduoti, kad gyvens ne didmiestyje, bet prieš metus įsikūrė Birštone ir kol kas to nesigaili.
37 metų V.Gluoksnis pasakojo, kad su būsima žmona Greta, kuriai dabar 31 metai, susipažino 2010 metais studijuojant Kaune.
2019 metais drauge išvyko mokytis į Daniją, viename universitete gilino verslumo žinias. Likti šaltoje ir lietingoje šalyje neplanavo, todėl vėl grįžo į Kauną.
Iš pradžių pora įsikūrė pakaunėje, vėliau pačioje Kauno širdyje – Senamiestyje, Vilniaus gatvėje. Vieta buvo triukšminga, oras gana užterštas, bet aplink virė gyvenimas, nestigo pramogų.
Kai G.Gluoksnienė laukėsi kūdikio, šeima pradėjo ieškoti naujo būsto. Draugai pasiūlė pagyventi Birštone. Tikino, kad geresnės vietos vaikui auginti nėra.
„Pagyvenome savaitę ir nusprendėme, kad reikia kurtis šiame mieste. Neslėpsiu, buvo baisu, manėme, kad tai užkampis, kuriame, jei žiemą gatvėje nukrisi ir sušalsi, kas nors tave ras tik po trijų dienų“, – juokavo V.Gluoksnis.
Trūksta didesnio pasirinkimo
Įsikūrus kurorte ir vis geriau pažįstant aplinką baimė praėjo. Dabar, po daugiau nei metų gyvenimo Birštone, G. ir V.Gluoksniai jau gali įvardinti šio miesto privalumus ir trūkumus.
V.Gluoksnis sakė, kad labiausiai stinga didesnio prekių pasirinkimo, didesnių prekybos centrų. Dėl to priprato važinėti į Alytų, Marijampolę ar Lenkiją. Galėtų vykti ir į Kauną, bet mažesniuose miestuose užtrunka trumpiau.
„Taip pat nėra ir kas į namus pristatytų pagamintą maistą“, – sakė buvęs kaunietis.
Kavinių ir SPA centrų kurorte užtenka. Yra nemažai labai gražių gamtos kampelių.
„Geras miesto vadovų sprendimas centre drausti važinėti motociklais. Dėl to mieste tylu ir saugu. Draugų tikinimas, kad geresnės vietos vaikams auginti nėra, pasirodė tikra tiesa“, – sakė V.Gluoksnis.
Vyras neslėpė, kad nors Birštone gyventi patinka vis labiau, stinga draugų.
„Vietinė bendruomenė gana uždara, todėl kol kas bičiulių ar pažįstamų ratas labai nedidelis. Dėl to labiau nerimauja žmona“, – sakė Kauną į kurortą iškeitęs vyras.
Mokesčiai – nemaži
Sudėtingiau Birštone ir dėl nekilnojamojo turto, darbo vietų.
„Įsigyti naują būstą kainuoja tiek pat ar net brangiau nei Kaune. Nuoma taip pat nepigi. Tiesa, mums pasisekė. Už 400 eurų per mėnesį nuomojamės 55 kvadratinių metrų ploto butą pačiame centre, pirmame namo aukšte. Turime ir mažą terasą“, – sakė rinkodaros specialistas V.Gluoksnis.
Dideli kurorte ir komunaliniai mokesčiai. Šalto vandens kubinis metras kainuoja 3,5 euro, jo šeima už vandenį per mėnesį moka apie 40 eurų. Dar tiek pat – už elektrą. Šildymas dujomis atsieina dar 150 eurų.
Ateityje buvę kauniečiai planuoja Birštone ar jo apylinkėse dairytis seno namo ir jį įsigiję suremontuoti.
„Namą su sklypu galima įsigyti ir už 30 tūkstančių eurų. Į jį teks investuoti, bet pradžiai tai prieinamas variantas“, – planais dalijosi rinkodaros specialistas.
Patinka dirbti bibliotekoje
V.Gluoksnis gali dirbti bet kur, nes rinkodaros paslaugas ir konsultacijas teikia internetu. Kad būtų patogiau rengti ir susitikimus, turi biurą Kaune ir dvi dienas jame dirba. Kitomis dienomis lieka namuose. Dirba iš namų arba eina į Birštono biblioteką.
„Tai gana patogi vieta dirbti. Internetas spartus, aplinka atnaujinta. Birštoniečiai, kurie savo verslą ar gyvenamąją vietą yra deklaravę šiame mieste, pusantrų metų gali nemokamai naudotis ir patalpomis, esančiomis kultūros centre“, – sakė vyras.
V.Gluoksnio nuomone, Birštone gauti darbą sudėtinga.
„Daugiausia darbuotojų ieško sanatorijos ir SPA centrai, bet dažniausiai jiems reikia aptarnaujančio personalo. Manau, kad vadybininko ar rinkodaros specialisto darbą realiau yra gauti Kaune“, – svarstė V.Gluoksnis.
Lemtinga pažintis – Kaune
Birštone gimusi ir užaugusi 32 metų Paulina Kušnerovienė su bendraamžiu vyru Vitalijumi studijavo ir kurį laiką gyveno Kaune. Šį miestą abu laikė idealiu didmiesčiu. Tačiau gimus dukrai nusprendė, kad geriau bus grįžti į kurortą.
Dabar Birštono savivaldybės merės administratore dirbanti P.Kušnerovienė pasakojo, kad augti kurortiniame mieste buvo šaunu, bet kai atėjo metas studijuoti, pasirinko Kauną. Baigė Kauno technologijos universitetą – įgijo anglų kalbos filologijos bakalauro ir Europos integracijos studijų magistro laipsnius.
Studijų metu susipažino su rusų kalbos filologiją studijavusiu būsimu sutuoktiniu Vitalijumi.
Vadina idealiu didmiesčiu
Pora po kurio laiko nusprendė apsigyventi drauge ir nuomojosi butą Šilainiuose. Po 4 metų susituokė ir ieškojo savo būsto.
„Svajojome apie ramesnę vietą užmiestyje. Kauno rajone, Užliedžiuose, radome butą pirmame aukšte su terasa, jį ir įsigijome“, – pasakojo P.Kuršnerovienė.
Draugai stebėjosi, kad jauna pora nenori gyventi Kauno centre, nors savaitgaliais patys bėgdavo iš miesto, svečiuodavosi jų terasoje gryname ore.
Baigę studijas Paulina ir Vitalijus dirbo vertimų biure Žaliakalnyje. Atvykti į darbą iš Kauno rajono problemų nebūdavo.
„Vilnius man per didelis miestas, o Kaunas – idealus didmiestis. Jame jauku, patogu, yra įvairių pramogų ir paslaugų. Taip pat ir automobilių spūstys, palyginti su sostine, mažesnės“, – sakė P.Kušnerovienė.
Palyginusi, kaip Kaunas pasikeitė per 10 metų, moteris tikino, kad pažanga – akivaizdi. Miestas tapo patrauklesnis, geriau sutvarkyti skverai ir parkai, dviračių takai. Neatpažįstamai pasikeitė ir Kauno rajonas, pavyzdžiui, Užliedžiai.
„Kai ten apsigyvenome, pagrindinė gatvė buvo duobėta, šaligatvių visai nebuvo. Dabar visos gatvės sutvarkytos, įrengti šaligatviai, yra parkas, veikia puikus daugiafunkcis centras“, – įspūdžiais dalinosi P.Kušnerovienė.
Įsigijo apleistą namą
Kai pora susilaukė dukters ir ji kiek paaugo, atėjo permainų metas. Šeima norėjo didesnio būsto, Paulina ieškojo darbo.
Sužinojusi, kad Birštone darželio grupę lankys 5 vaikai, o Kaune grupės kur kas didesnės, taip pat laimėjusi konkursą eiti pareigas Birštono savivaldybėje, P.Kušnerovienė ryžosi keisti gyvenamąją vietą.
Viliojo ir tai, kad Birštonas nedidelis, visur galima nueiti pėsčiomis arba nuvažiuoti dviračiu, dukros nereikės vežioti, gaišti laiko spūstyse. Dar vienas privalumas – kurorte gyvena Paulinos tėvai, kurie pasirengę bet kada padėti.
„Nerimą kėlė tik vienas dalykas – naujo nekilnojamojo turto kainos tokios pat kaip Kaune. Įsigyti nuosavą namą ar jo dalį labai brangu“, – sakė P.Kušnerovienė.
Jauna šeima rado išeitį – už magistralinio kelio A16 esančioje Birštono dalyje įsigijo seną apleistą namą ir jį atnaujina. Tai taip pat graži vieta gamtos apsuptyje. Čia kuriasi ir daugiau jaunų šeimų, vietinė bendruomenė aktyvi. Ypač patogu, kad pernai buvo pastatytas pėstiesiems ir dviratininkams skirtas viadukas, sujungęs šią miesto dalį su Birštono centru.
Kiti miestai – netoli
Šiuo metu P.Kušnerovienė su šeima gyvena jos tėvų namuose. Po kelių mėnesių planuoja įsikelti į savo suremontuotą namą.
P.Kušnerovienės vyras liko dirbti Kaune. Jis pakeitė specializaciją, yra vienos įmonės eksporto plėtros vadybininkas Baltijos šalyse. Nuvykti į darbą užtrunka tiek, kiek nuvažiuoti iš vieno Kauno galo į kitą, tad kol kas darbo keisti neplanuoja.
Paulina tvirtino, kad metus gyvendama Birštone didesnio miesto privalumų nepasigedo.
„Birštone yra dvi didesnės maisto prekių parduotuvės, greta – Prienai, netoli Kaunas, Alytus, Marijampolė, iki Vilniaus – tik 90 kilometrų. Jei reikia ko nors labiau išskirtinio, galima nuvykti į tuos miestus“, – sakė moteris.
P.Kušnerovienė prisipažino, kad kartais pasigenda tikro kino teatro. Filmai rodomi Birštono kultūros centre, bet šeima jų žiūrėti vyksta ir į Marijampolę.
„Vasarą turistų srautai nevargina, nes, jei norisi vienišumo, galima patraukti į Žvėrinčiaus taką, kurį supa puiki gamta, arba užsidaryti savo namų kieme. Žiemą kavinės veikia, kitos paslaugos taip pat teikiamos, tad nėra nuobodu“, – kalbėjo P.Kušnerovienė.
Plėtros galimybės kurorte ribotos
Nijolė Dirginčienė
Birštono merė
„Birštone jau kuris laikas gyventojų skaičius nekinta, turime 4500 čia įsikūrusių žmonių. Manau, kad iš tiesų jų yra daugiau, bet dalis savo gyvenamąja vietą yra deklaravę kitur.
Į Birštoną kraustosi vilniečiai, kauniečiai, marijampoliečiai. Neretai tai vyresni žmonės, kurie jau nori ramaus gyvenimo. O mes norėtume, kad kurtųsi ir kuo daugiau jaunų žmonių, šeimų. Žinau ne vieną atvejį, kai Birštone pagyvenę savaitę ar mėnesį žmonės nusprendžia čia įsikurti visam laukui. Vadinasi, čia gyventi gera.
Deja, išlieka nekilnojamojo turto problema. Dirbtinai plėsti Birštono nenorime, plėtrai nėra daug galimybių, ypač mažai vietos individualių namų statybai. Naujo nekilnojamojo turto kainos didelės, prasideda nuo 3 tūkstančių eurų už kvadratinį metrą. Jas diktuoja rinka. Vis dėlto keli nauji gyvenamieji namai statomi, taip pat atnaujinami ir seni.
Kadangi nemažai žmonių čia nori gyventi ne nuolat, būstus perka kaip antruosius namus, rasti nuomojamų butų įmanoma. Darbo vietų Birštone taip pat nuolat atsiranda, keičiasi kartos, senuosius darbuotojus keičia jauni.“
